Nacionaliniam lietuvių žaidimui - Ritiniui (lietuviškai ripkai) 60 metų !!!
2017-06-13
1957 06 13 Vilniuje įvyko pirmosios oficialios ritinio (lietuviškos ripkos) rungtynės, kauniečiai nugalėjo vilniečius 7:5


Ritinis, ripka,
lietuvių sportinis komandinis žaidimas su ritiniu ir ritmuša. Žaidžiamas futbolo aikštėje arba panašių matmenų stačiakampėje žolėtoje aikštėje, padalytoje vidurio linija pusiau. Žaidžia dvi komandos po 7 žaidėjus du kėlinius po 20 min žaidimo laiko su 10 min pertrauka. Ritinio (kieto gumos disko) skersmuo 17-18 cm, storis 2,5 cm, masė 600-700 gramų. Ritmuša - lazda riestu galu, ne ilgesnė kaip 150 cm, riestas galas ne ilgesnis kaip 40 cm ir ne platesnis kaip 10 cm (vartininko iki 15 cm). Žaidimo tikslas - perritinti ritinį per varžovų ginamą aikštės galinę liniją (komandai įskaitomas 1 taškas) arba įritinti į vartus (įskaitomi 3 taškai). Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų. Ritinis ridenamas (metamas) varžovų komandos link, oru skrieti gali ne daugiau kaip 10-12 m. Ridenamo ritinio greitis siekia 30-35 m/s. Stabdyti ritinį galima tik ritmuša, o kai ritinys nevisiškai sustabdomas ritmuša, galima stabdyti bet kuria kūno vieta. Sustabdžius ritinį, per 10 s reikia jį ridenti atgal. Vartininkas vartininko aikštelėje (20 m nuo galinės linijos) ritinį gali sustabdyti ritmuša arba bet kuria kūno vieta, kitoje aikštės vietoje - kaip ir kiti žaidėjai. Jeigu komanda prasižengia, baudinys metamas į vartus iš pražangos vietos, jeigu prasižengiama vartininko aikštelėje - metama nuo 16 m (įmetus gaunami 2 taškai).

∆ kilo iš vieno originaliausių liet. liaudies žaidimų, ist. šaltiniuose minimo jau 17 amžiuje. Jį labai vertino S. Daukantas, vadino fizinio lavinimo priemone, savo kūriniuose minėjo M. Valančius. Ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu. Iki I pasaul. karo Δ žaidė visuose Lietuvos regionuose, žaisdavo pievose, ganyklose, pūdymuose, vieškeliuose, lankose ar alėjose, šeima prieš šeimą, galynėdavosi kaimas su kaimu. 19 a. pr.-20 a. 1 pusėje kaimams pradėjus skirstytis į vienkiemius, ∆ populiarumas šiek tiek sumažėjo.

20 a. 2 ir 3 d‑metį Δ spaudoje aktyviai propagavo V. Biržiška, K. Dineika, J. Klusis, J. Kuzmickis. 1923 K. Dineika pagal įvairiose Lietuvos vietovėse žaidžiamą Δ sudarė bendras taisykles, išleido knygelę Keli tautiški žaidimai (atskirai aprašė pavarytinę, kitaip sodžiaus ripką, nepavarytinę ir ripką ant ledo), 1926 - knygelę Vilniaus ripka. 1923 jis Kauno stadione suorganizavo pirmąsias rungtynes (rezultatas nežinomas), vėliau įvyko ir daugiau draugiškų bei parodomųjų rungtynių, daugiausia tarp atskirų Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) klubų ir sporto sekcijų. 1924 I LGSF olimpiadoje Šiauliuose, 1927 ateitininkų olimpiadoje Kaune t. p. buvo žaidžiamas ir ∆. Daugiausia dėmesio ∆ skyrė ir žaidimo populiarinimu rūpinosi LGSF ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga.

1956 V. Steponaitis parengė naujas taisykles, išleido knygelę Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos, 1958 - Lietuvių liaudies žaidimas ritinis. 1957 per II Respublikinį jaunimo festivalį Vilniuje suorganizavo pirmąsias dvejas rungtynes tarp Kauno ir Vilniaus komandų (rungtynes laimėjo kauniečiai 7:4 ir 11:6). 1958 antrasis oficialus mačas Vilnius-Kaunas sostinės Spartako stadione t. p. baigėsi kauniečių pergale (22:7). 1958 įkurta Lietuvos liaudies žaidimų fed‑ja (pirm. K. Dineika), joje ritinio sportui vadovavo pirm. pavaduotojas V. Steponaitis (iki 1973), vėliau - V. Riaubūnas, A. Aleksejūnas ir B. Čiutys. 1961 Vilniuje įvyko I Lietuvos ritinio čempionatas (komandos čempionės išvardytos 1 lentelėje, žaidėjai, tapę Lietuvos čempionais 5 k. ir daugiau, - 2 lentelėje). 1966-87 rengtos Nemuno d‑jos, 1988-96 - Žalgirio d‑jos pirmenybės, 7-8 d‑mečius varžytasi dėl Valstiečių laikraščio taurės. 1969 KKSK įteisino LSSR ritinio sporto meistro vardą. Pirmieji sporto meistro vardai buvo suteikti Lietuvos čempionams - Plungės rj. Kantaučių tarybinio ūkio komandos žaidėjams. Nuo 1971 ∆ plėtote rūpinosi Nemuno d‑ja, ji rengė Lietuvos čempionatus. 1973 įkurta Lietuvos ritinio fed‑ja (nuo 1997 Lietuvos ritinio sporto fed‑ja, LRSF). Rengiamos tradicinės varžybos: Lietuvos suaugusiųjų ir jaunių čempionatai, LRSF taurės, Platelių taurės ir ­ Suvalkijos taurės varžybos. Ritinį žaidžia ~ 250 sportininkų Plungės, Vilkaviškio, Vilniaus, Kupiškio, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno miestuose ar rajonuose. Svarbiausios varžybos vyksta Vilkaviškio, Plungės, Šiaulių, Kauno ir Kupiškio miestų stadionuose.

1 lent. Lietuvos ritinio komandos čempionės (1961-2011)

Metai

Komanda

1961

Plungė

1962

Vilniaus Šviesa

1963

Plungė

1964

Kauno Atletas (KKI)

1965

Plungės Linų audiniai

1966

Kauno rinktinė

1967

Plungės rj. Kantaučių t. ū.

1968

Plungės rj. Kantaučių t. ū.

1969

Plungės rj. Kantaučių t. ū.

1970

Plungės rj. Kantaučių t. ū.

1971

Plungės DOG*

1972

Plungės DOG

1973

Plungės Melioratorius

1974

Kupiškis

1975

Plungės DOG

1976

Plungės DOG

1977

Kupiškio Aukštaitis

1978

Kupiškis Aukštaitis

1979

Plungės DOG

1980

Plungės DOG

1981

Plungės DOG

1982

Plungės DOG

1983

Plungės DOG

1984

Plungės DOG

1985

Plungės DOG

1986

Plungės rj. Platelių kol.

1987

Plungės Minija

1988

Plungės rj. Platelių kol.

1989

Plungės rj. Platelių kol.

1991

Vilkaviškio Kooperatininkas

1992

Plungės Plateliai

1993

Plungės Plateliai

1994

Plungės Plateliai

1995

Plungės Plateliai

1996

Plungės Žemaičiai

1997

Plungės Plateliai

1998

Vilkaviškio Žiedas

1999

Plungės Plateliai

2000

Plungės Plateliai

2001

Plungės Plateliai

2002

Plungės Plateliai

2003

Plungės Plateliai

2004

Plungės Plateliai

2005

Plungės Plateliai

2006

Plungės Žemaitijos nac. parkas

2007

Plungės Žemaitijos nac. parkas

2008

Vilkaviškio Žiedas

2009

Plungės Žemaitijos nac. parkas

2010

Vilkaviškio Žiedas

2011

Vilkaviškio Žiedas

* - Dirbtinės odos gamykla

2 lent. Žaidėjai, tapę Lietuvos čempionais 5 k. ir daugiau (1961-2011)

V., pavardė

Miestas

Metai (iš viso kartai)

P. Rubinas

Plungė

1979-86, 1988, 1989, 1992-95, 1997, 1999-2007, 2009 (25)

A. Jedenkus

Plungė

1975, 1976, 1979-85 (9)

E. Grigas

Plateliai

2000-07, 2009 (9)

J. Sideravičius

Plungė

1963, 1965, 1968-73 (8)

S. Butrimas

Plateliai

2001-07, 2009 (8)

S. Jonutis

Plungė

2001-07, 2009 (8)

V. Lukavičius

Plungė

2001-07, 2009 (8)

T. Markauskas

Plungė

2001-07, 2009 (8)

J. Mažeika

Plungė

2001-07, 2009 (8)

A. Urnikis

Plungė

1979-85 (7)

A. Kryževičius

Plungė

1967-72, 1975 (7)

J. Mostys

Plungė

1971, 1972, 1976, 1979, 1980 (5)

A. Alonderis

Plungė

1979-83 (5)

R. Kairys

Plungė

1979, 1982-85 (5)

Ritinio populiarinimui daug nusipelnė: organizatoriai - B. Čiutys, P. Stakionis, S. Mikašauskas, J. Mostys, P. Rubinas (Plungė), F. Paškevičius (Vilnius), J. Kasparaitis, R. Diržius, M. Kasperaitis (Vilkaviškis), R. Galinis, R. Semėnas, V. Liubomirskas (Kupiškis), R. Abelkis (Šiauliai), M. Barišauskas, E. Diržius (Kaunas), teisėjai - V. ir P. Rubinai, P. Stakionis (Plungė) R. Semėnas, R. Galinis (Kupiškis), J. Kasparaitis, R. Diržius (Vilkaviškis), žaidėjai - P. ir V. Rubinai, J. Mostys, J. Sideravičius, E. Zaniauskas, A. Jedenkus (Plungė), Z. Paulauskas, V. Janulionis (Kupiškis), J. Karpavičius, J. Mikulis, M. Kasperaitis (Vilkaviškis), R. Abelkis (Šiauliai).

Lietuvoje aktyviai veikia šeši ritinio sporto klubai: Vilkaviškio ­ Žiedas (vadovas R. Diržius), Plungės ­ Plateliai (P. Rubinas), Vilkaviškio rj. Alvito Širvinta (M. Kasperaitis), Kauno Aisčiai (M. Barišauskas), Šiaulių Vijolė (R. Abelkis), Kupiškio sporto klubas Aukštaičiai (iki 2011 Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gim‑jos klubas; V. Liubamirskas).

∆ fed‑jų vadovai: R. Galinis (1973-80), B. Čiutys (1980-83), P. Stakionis (1983-89), prezidentai - S. Mikašauskas (1989-97), R. Diržius (nuo 1997), viceprezidentai - A. Kaveckas (1997-2000), P. Rubinas (nuo 2000), gen. sekretorius P. Santackas (nuo 2003).

Rimantas Diržius

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.