Prieš 20 metų po 60 metų Lietuvoje įvyko Antroji tautinė olimpiada. Keturiolikos sporto šakų varžybose dalyvavo sportininkai lietuviai iš JAV, Kanados, Rusijos, D.Britanijos ir kitų šalių. Kartu vyko ir VI pasaulio lietuvių sporto žaidynės.
2018-06-30

Lietuvos tautinė olimpiada, pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Reikšmingiausia liet. sportui - pirmoji ∆ vyko 1938 07 17-31 Kaune ir Klaipėdoje (buriavimo ir irklavimo varžybos). Dalyvavo > 2000 Lietuvoje, kt. pasaulio šalyse (Brazilijoje, D. Britanijoje, JAV, Latvijoje), t. p. Vilniaus krašte gyvenančių liet. sportininkų. Vyko pagal olimpinių žaidynių tradicijas. Per ∆ atidarymą sportininkai davė priesaiką: Mes, laisvosios Lietuvos ir pasaulio kraštų lietuvių jaunimas, jausdami tautos šauksmą burtis į vieną šeimą, susirinkę pirmojon Tautinėn olimpiadon dvidešimtaisiais Lietuvos laisvės metais, žinodami sunkius Lietuvių tautos kovų kelius dėl jos buvimo ir nepriklausomos Valstybės atstatymo, didingos Lietuvos praeities gaivinami, lenkdami galvas Tautos karžygiams, aukojusiems jėgas ir gyvybę Lietuvių tautos laisvei apginti, prisiekiame būti ištikimi amžiniems Lietuvių tautos siekimams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai, te Visagalis mums tai padeda. Programoje buvo 17 sporto šakų varžybos: aviacijos sporto (aviamodeliavimo, sklandymo, skraidymo), bokso (8 svorio kategorijų), buriavimo, futbolo, irklavimo, žirgų sporto, krepšinio (moterų ir vyrų), lengvosios atletikos (29 rungčių), plaukimo (moterų 4 ir vyrų 6 rungčių), stalo teniso, sunkiosios atletikos (5 svorio kategorijų), šaudymo, šuolių į vandenį, teniso (komandinės ir individualiosios), tinklinio (moterų ir vyrų), dviračių sporto, tautinių šokių (buvo laikomi sporto šaka). Dalyvavo daug sportininkų, kurie vėlesniais metais pasiekė gerų rezultatų, tapo žymiais treneriais, sporto organizatoriais: A. Zaboras (boksas); G. Kalpokas, L. Puskunigis, S. Šačkus, A. Šimanas, A. Vietrinas (lengvoji atletika); V. Dzindzi1iauskas (stalo tenisas, futbolas); J. Pimpis (dviračių sportas). Pirmosios ∆ pavyzdžiu 1978 Toronte surengtos ­ Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurios vyksta iki šiol. Antroji ∆ surengta 1998 Vilniuje, trečioji - 2002 Šiauliuose, ketvirtoji - 2006 Panevėžyje. 1998 vyko 14 (baidarių ir kanojų, akademinio irklavimo, bokso, buriavimo, dviračių, žirgų sporto, dziudo, graikų-romėnų imtynių, futbolo, krepšinio, lengvosios ir sunkiosios atletikos, plaukimo, rankinio), 2002 - 23, 2006 - 10 (bokso, dziudo, graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių, sunkiosios atletikos, krepšinio, rankinio, stalo teniso, tinklinio ir paplūdimio tinklinio) sporto šakų varžybos.

Stanislovas Stonkus

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.