Prieš 20 metų šaudymo iš lanko federacija priimta į tarptautinę federaciją.
2019-07-01

Šaudymas iš lanko, sporto šaka - šaudymas į taikinius strėlėmis iš lanko. Lankai yra olimpiniai, skriemuliniai, paprastieji ir tradiciniai. Varžybos - individualiosios, komandinės ir mišrių porų - yra dviejų etapų: kvalifikacinės ir atkrentamosios. Kvalifikacinių varžybų pagr. pratimai: lauke - FITA Round70 m Round ir 50 m Round; patalpose - 25 m Round ir 18 m Round; miške - Field Round; atkrintamųjų varžybų pagr. pratimai: Olympic Round (70 m), Compound Match Round (50 m).

Šaudymui lauke ir patalpose naudojami taikiniai, turintys 10 spalvotų koncentrinių apskritimų, sunumeruotų nuo 1 (išorinis, didžiausias) iki 10 (vidinis, mažiausias). 10 ir 9 geltoni, 8 ir 7 raudoni, 6 ir 5 mėlyni, 4 ir 3 juodi, 2 ir 1 balti; taikiniai: 40 cm skersmens (šaudant iš 18 m nuotolio), 60 cm (iš 25 m nuotolio), 80 cm (iš 50, 40, 30 m nuotolio), 122 cm (iš 90, 70, 60, 50 m nuotolio). Daugiausia taškų skiriama pataikius į 10 (centrinį) apskritimą; pataikius į liniją, laikoma, kad pataikyta į mažesnį apskritimą.

Miške šaudoma iš 5-60 m atstumo į kalną ir į nuokalnę, įv. pozicijomis (todėl lankininkas turi suvokti gravitacijos dėsnių įtaką strėlės judėjimo trajektorijai), taikiniai turi 6 apskritimus (1, 2, 3, 4, 5 ir 6) ir yra nuo 20 iki 80 cm skersmens.

Lankas buvo išrastas akmens amžiuje, vėliau paplito visame pasaulyje kaip medžioklinis ir kovinis ginklas. Pirmosios Δ varžybos įvyko 15 a. Šveicarijoje. 1900 per II OŽ Paryžiuje Prancūzijos lankininkai pademonstravo parodomąjį sportinį D. 1904 jis buvo oficialiai įtrauktas į III OŽ programą (dalyvavo tik JAV komandos). IV, VII OŽ, be JAV komandų, dalyvavo Prancūzijos, D. Britanijos, Belgijos lankininkai. Šiose ketveriose OŽ labiausiai pasižymėjo H. Van Inis (H. Van Inn, Belgija), laimėjęs 6 aukso ir 3 sidabro medalius. Po 1920 iki 1972 D nebuvo olimpinė sporto šaka. Komandinės varžybos vyksta nuo XXIV OŽ, 1988.

1931 įkurta Tarptautinė šaudymo iš lanko federacija (Federation Internationale de Tir a l'Arc, FITA). Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1931 (iki 1953 vyko kasmet, nuo 1953 vyksta kas 2 metai), Europos - nuo 1968 (vyksta kas 2 metai).

LIETUVOJE D pradėtas kultivuoti Šiauliuose V. Černiausko iniciatyva. 1959 jo ir Lokomotyvo d‑jos Šiaulių tarybos pastangomis įkurta pirmoji D sekcija Pedagoginiame i‑te, o A. Kazlausko iniciatyva - Pionierių namuose. Vėliau įkurtos sekcijos Vilniuje ir Kaune. 1959 V. Černiauskas pirmą kartą oficialiai, kaip LSSR lankininkas, dalyvavo atvirose Maskvos ir Lvovo miestų Δ varžybose (tai buvo pirmos D varžybos SSRS). 1960 Šiauliuose įvyko pirmos Lietuvos varžybos (dalyvavo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių lankininkai), buvo šaudoma mediniais lankais ir medinėmis strėlėmis į apvalius taikinius (laimėtojai - D. Dildaitė ir P. Deksnys). 1961 D tapo oficialia sporto šaka. 1961 05 30 Šiauliuose įvyko pirmosios parodomosios Δ varžybos, 1961 07 02 - oficialios Δ varžybos (nuo jų pradėti fiksuoti Lietuvos rekordai), 1961 09 17-18 - I čempionatas (pirmieji čempionai šiauliečiai L. Jankauskas ir O. Bernotaitė, komandinėje įsk. laimėjo Šiaulių komanda; Lietuvos ∆ čempionai išvardyti 1 lent., čempionės - 2 lent.).

 

1 lent. Lietuvos šaudymo iš lanko čempionai (1961-92)

V., pavardė

Rungtis

Metai (kartai)

L. Jankauskas

Dvikovė (30 m+50 m)

1961

E. Kučinskas

Trikovė (30 m+50 m+70 m)

1962, 1963

 

Daugiakovė (T-1)*

1964, 1966, 1967

 

Daugiakovė (T-2)**

1970, 1971

J. Žolynas

Daugiakovė (T-1)

1965

G. Maksimavičius

Daugiakovė (T-1)

1968

 

Daugiakovė (T-2)

1969, 1972, 1975

R. Rečiūga

Daugiakovė (T-2)

1973, 1974

V. Giča

Daugiakovė (T-2)

1976-81, 1985

A. Panžinas

Daugiakovė (T-2)

1982, 1983

G. Čekys

Daugiakovė (T-2)

1984

T. Kučinskas

Daugiakovė (T-2)

1986

V. Vaičekauskis

Daugiakovė (T-2)

1987

D. Sukackas

Daugiakovė (T-2)

1988

K. Šliauteris

Daugiakovė (T-1)

1989, 1990, 1992

*Daugiakovė T-1: 90 m+70 m+50 m+30 m, rezultatai - bendra suma ir kiekvieno nuotolio atskirai.

**Daugiakovė T-2 = (T-1) × 2.

 

2 lent. Lietuvos šaudymo iš lanko čempionės (1961-92)

V., pavardė

Rungtis

Metai (kartai)

O. Bernotaitė

Dvikovė (30 m+50 m)

1961

N. Petraitytė

Trikovė (30 m+50 m+60 m)

1962

 

Daugiakovė (T-1)*

1968

 

Daugiakovė (T-2)**

1973-76

A. Mačiukaitė

Trikovė (30 m+50 m+60 m)

1963

E. Braškaitė

Trikovė (30 m+50 m+60 m)

1964

 

Daugiakovė (T-1)

1965

A. Dailidaitė

Daugiakovė (T-1)

1966

I. Svolkinaitė

Daugiakovė (T-1)

1967

 

Daugiakovė (T-2)

1969, 1972

G. Mikailionytė-Valner

Daugiakovė (T-2)

1970

V. Dovydaitytė

Daugiakovė (T-2)

1971

S. Giča (moterų)

Daugiakovė (T-2)

1977

J. Šereikytė

Daugiakovė (T-2)

1978-80, 1982, 1984

J. Pangonytė

Daugiakovė (T-2)

1981

Z. Butkevičiūtė

Daugiakovė (T-2)

1983, 1986

S. Sasnauskaitė

Daugiakovė (T-2)

1985

J. Grigonytė

Daugiakovė (T-2)

1987

Ž. Kontrimavičiūtė

Daugiakovė (T-2)

1988

M. Kuliešiūtė

Daugiakovė (T-1)

1989, 1990

D. Vaškienė

Daugiakovė (T-1)

1992

*Daugiakovė T-1: 70 m+60 m+50 m+30 m, rezultatai - bendra suma ir kiekvieno nuotolio atskirai.

**Daugiakovė T-2 = (T-1) × 2.

1962 07 21-22 Pabaltijo varžybose Taline Lietuvos lankininkai užėmė paskutinę (3) vietą, 1963 I SSRS čempionate A. Mačiukaitė vieno pratimo varžybose - 3 v., keturkovėje - 4 vietą.

1965 įkurta LSSR D fed‑ja (vadovai: 1965-71 V. Černiauskas, 1972-75 R. Likša, 1976-79 K. Markevičius, 1980-84 B. Grušas, 1985-92 A. Kazlauskas). 1967 E. Kučinskas pirmasis Lietuvoje įvykdė SSRS sp. m. ir tarptautinį FITA 1000 tšk., 1970 - 1100 tšk. normatyvą. 1966 SSRS čempionate Lietuvos komanda užėmė 4 v. (10 439 taškai). 1968 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo tarpt. varžybose su Lenkijos Surmoskomanda (N. Petraitytė, J. Žolynas užėmė 2 v.).

1970 į Lietuvos čempionatą buvo įtrauktas pratimas FITA-2 (geriausi lankininkai V. Dovidaitytė, E. Kučinskas), nuo 1971 Lietuvos sportininkai pradėjo dalyvauti SSRS tautų spartakiadose (1971 komandinėje įsk. užimta 5 v.). 1972 įsikūrė D sekcijos Panevėžio rajone, Kupiškyje, Veisėjuose, Gargžduose, N. Akmenėje, G. Maksimavičiaus iniciatyva Klaipėdoje įrengta labai gera D aikštė Smiltynėje, 1977 - Giruliuose. 1973 G. Maksimavičius SSRS čempionato 2 × 50 m rungtyje užėmė 1 v., 2 × 70 m - 3 v., pasiekė SSRS rekordą (50 m - 321 taškas), 1976 V. Giča 2 × 30 m rungtyje buvo antras, 2 × 70 m - pirmas, 1977 2 × 70 m - pirmas, 1982 2 × 90 m - antras. 1976-86 vyko ir Lietuvos komandiniai Δ čempionatai (daugiausia kartų laimėjo Klaipėdos miesto komanda). 1983 J. Šereikytė SSRS jaunimo čempionate 2 × 30 m rungtyje užėmė 1 vietą.

1986 Lietuvoje ∆ kultivavo 150 sportininkų, iš jų - 4 SSRS tarpt. klasės, 60 SSRS sporto meistrų, dirbo 9 etatiniai treneriai. 1993 dar buvo surengtos žiemos pirmenybės, po jų vyko tik mėgėjiško lygio vietinio pobūdžio varžybos.

1998 Vilniuje, steigiamajame Vilniaus, Kauno ir Šiaulių klubų lankininkų susirinkime, atnaujinta Lietuvos lankininkų federacijos (LLF) veikla. 1999 LLF priimta į FITA ir Viduržemio jūros šalių šaudymo iš lanko sąjungą (European and Mediterranean Archery Union, EMAU). 2000 Šiauliuose įvyko miesto D pirmenybės, buvo surengtas ir Lietuvos čempionatas (čempionu tapo E. Butkus). Dalyvavo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių lankininkų klubų sportininkai. Lietuvos D FITA Round čempionai nuo 2001 nurodyti 3 lent., čempionės - 4 lent., 18 m Round čempionai - 5 lent., čempionės - 6 lentelėje.

3 lent. Lietuvos šaudymo iš lanko (FITA Round) čempionai (nuo 2001)

V., pavardė

Lanko tipas

Metai

M. Jaroševičius

Olimpinis

2001

S. Pečiulis

Olimpinis

2002

D. Grigaitis

Skriemulinis

2002, 2006

V. Juozapaitis

Olimpinis

2003, 2004

T. Karalis

Skriemulinis

2003

S. Danilevičius

Skriemulinis

2004

V. Juozaitis

Olimpinis

2005

V. Šigauskas

Skriemulinis

2005, 2009, 2010

L. Bernotas

Olimpinis

2006

A. Čepulionis

Olimpinis

2007

V. Denisovas

Skriemulinis

2007, 2011

T. Kučinskas

Olimpinis

2008

M. Baranauskas

Skriemulinis

2008

T. Lubys

Olimpinis

2009, 2011

I. Morkeliūnas

Olimpinis

2010

K. Timinskas

Olimpinis

2012

R. Bileišis

Skriemulinis

2012

M. Junevičius

Paprastasis

2012

J. Sedleckas

Ilgasis

2012

 

4 lent. Lietuvos šaudymo iš lanko (FITA Round) čempionės (nuo 2001)

V., pavardė

Lanko tipas

Metai

V. Šeštokaitė

Olimpinis

2001

R. Baltrušaitė

Olimpinis

2002-05, 2007

L. Baranauskaitė

Olimpinis

2006

J. Babinina

Skriemulinis

2007, 2009, 2010

M. Kiškytė

Olimpinis

2008

I. Kizeliauskaitė

Olimpinis

2009-11

 

Skriemulinis

2012

G. Pociūnaitė

Olimpinis

2012

 

5 lent. Lietuvos šaudymo iš lanko (18 m Round) čempionai (nuo 2001)

V., pavardė

Lanko tipas

Metai

M. Baranauskas

Skriemulinis

2003

V. Juozapaitis

Olimpinis

2003, 2005

V. Juozaitis

Olimpinis

2004

D. Grigaitis

Skriemulinis

2004

S. Danilevičius

Skriemulinis

2005

T. Kučinskas

Olimpinis

2006, 2007

V. Šigauskas

Skriemulinis

2006, 2008-10

V. Denisovas

Skriemulinis

2007, 2011

I. Kosovec

Paprastas

2007

A. Čepulionis

Olimpinis

2008

K. Šliauteris

Olimpinis

2009

I. Morkeliūnas

Olimpinis

2010, 2011

N. Švedas

Paprastas

2010, 2012

K. Timinskas

Olimpinis

2012

V. Švedas

Skriemulinis

2012

A. Jurgaitis

Ilgasis

2012

 

6 lent. Lietuvos šaudymo iš lanko (18 m Round) čempionės (nuo 2001)

V., pavardė

Lanko tipas

Metai

Ž. Stasiškienė

Olimpinis

2004

R. Baltrušaitė

Olimpinis

2005-07

L. Urvakytė

Paprastas

2007

V. Akstinaitė

Olimpinis

2008

L. Baranauskaitė

Olimpinis

2009

J. Babinina

Skriemulinis

2009, 2010, 2012

I. Rabikauskaitė

Olimpinis

2010

I. Kizeliauskaitė

Skriemulinis

2011

M. Tracevskienė

Paprastas

2011

G. Pociūnaitė

Olimpinis

2011, 2012

2007 LLF vienijo 5 klubus: Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune (du), buvo > 100 lankininkų (1 didmeistris, 14 meistrų), 2010 - 7 klubus Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje, Druskininkuose, Kaune (du), buvo > 200 lankininkų (> 60 kandidatų į sporto meistrus, 30 sporto meistrų, 4 tarpt. kategorijos sporto meistrai). EMAU kategorijos teisėja R. Baltrušaitė (nuo 2009).

LLF prezidentai: R. Čiupaila (1998-2002), G. Maksimavičius (2002-04), M. Baranauskas (2004-08), V. Šigauskas (2008-10), S. Surutkovičius (2010-11), K. Janušas (nuo 2011), gen. sekretoriai: M. Balsys (1998-2000), Vl. Liustrickis (2000-04), R. Baltrušaitė (2004-08), M. Kiškytė (2008-10), I. Kizeliauskaitė (2010-11), M. Junevičius (nuo 2011).

Ringa Baltrušaitė, Kazimieras Janušas, Inga Kizeliauskaitė, Edmundas Kučinskas

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.