Prieš 80 metų vienas geriausių Nepriklausomos Lietuvos raitelis mjr. A. Andriūnas su Ampyru Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarpt. varžybų konkūrų rungties aukso medalį.
2018-03-20

Žirgų sportas, sporto šaka - jojimas arba važiavimas žirgais. Rezultatas labai priklauso nuo sportininko ir žirgo bendradarbiavimo kokybės, todėl treniruotėse svarbu pasiekti, kad žirgas suprastų, ko iš jo reikalaujama, ir pats stengtųsi tai atlikti.

Tarptautinė žirgų sporto federacija (Fédération Equestre Internationale, FEI; 1964-86 prez. Edinburgo hercogas Pilypas, Philip; D. Britanijos Karalienės Elžbietos II vyras, nuo 2006 - Jordanijos princesė Haja, Haya) įkurta 1921. 2012 jai priklauso 134 šalys. Dabar kultivuojamos 7 rungtys, iš jų 3 olimpinės - konkūrai, dailusis jojimas (išjodinėjimas), trikovė, kitos - reiningas, ištvermės jojimas, važiavimas kinkiniais ir voltižiravimas. Rengiamos ir neįgaliųjų ∆ varžybos.

FEI nepriklauso jojimo ir ristūnų lenktynės (klaidinga ristūnais vadinti jojamųjų veislių žirgus), daugybė regioninių bei nac. rungčių, t. p. polo (šis komandinis žaidimas pirmasis iš ∆ rungčių pasirodė olimpinėse žaidynėse - II OŽ, 1900, vyko polo varžybos).

Populiariausia ∆ rungtis - konkūrai (iš pranc. Concours; angl. Jumping) - kliūtinis jojimas griaunamų 6-17 kliūčių maršrute (parkūre). Kiekvienas dalyvis startuoja atskirai. Taisyklių pažeidimai vertinami baudos taškais arba baudos sekundėmis. Runtyniaujama aptvertoje smėlio arba žolės aikštėje.

Aukščiausiojo lygio varžybose kliūčių aukštis iki 160 cm, plotis - iki 200 cm; aukštesnės negu 170 cm kliūtys (kl.) naudojamos tik šuolio galingumo rungtyje. Praeityje buvo mėgstama siekti šuolio į aukštį ir tolį rekordų (pasaulio aukščio rekordą 1949 Čilėje pasiekė kpt. A. L. Moralesas su žirgu Huaso ex-Faithful - 2,47 m, tolio - 1975 PAR sportininkas A. Ferreira su žirgu Something įveikęs 8,40 m pločio vandens griovį).

Dailiojo jojimo įgūdžiai įgyjami žirgo išjodinėjimu - jo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingą treniruotės procesą. Pagrindinis išjodinėjimas būtinas bet kurioje rungtyje, dailiojo jojimo rungtyje dalyvaujantiems žirgams privaloma vad. aukštoji jojimo mokykla - jie atlieka sudėtingiausius judesius (piruetus, pasažus ir kt., įvairius jų derinius). Sunkiausia dailiojo jojimo rungtis - Didžiojo prizo (Grand Prix) varžybos. Pagrindinė čempionatų rungtis - laisvoji programa pagal Didžiojo prizo varžybų reikalavimus. Atliekama su muzika. Varžybos vyksta 60 × 20 m smėlio aikštelėje, aptvertoje 30 cm aukščio tvorele. Vertinama balais.

Trikovė susideda iš pagrindinio išjodinėjimo testo (be vad. aukštosios jojimo m‑los), laukų jojimo ir konkūro (kl. iki 120 cm). Laukų jojimas vyksta raižytoje vietovėje įveikiant negriaunamas 120 cm aukščio kliūtis; yra kliūčių, įkomponuotų sekliame vandenyje. Priklausomai nuo varžybų sunkumo klasės, šuolių skaičius - 32-45, nuotolis - 4160-7410 m, reikalaujamas jojimo greitis - 520-570 m/min. Vertinama baudos taškais.

Reiningas - JAV kaubojiško vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos apvalioje smėlio arenoje. Jojama Amerikos ketvirtmylių veislės (Quarter Horse) žirgais, kurių atliekamų žaibiškų sukinių neišlaikytų jokios kitos žirgų veislės kojų sausgyslės. Vertinama balais. Vyksta pasaulio čempionatai.

Ištvermės jojimas - ilgų nuotolių jojimas per vieną dieną su vet. kontrolės punktais. Klasikinis nuotolis - 160 km (100 mylių); jojama 80 km ir trumpesni nuotoliai. Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše. Laimi raitelis, pirmas finišavęs ir išlaikęs veterinarinį patikrinimą po finišo. Laimėtojų vid. greitis 17-20 km/h; geriausių rezultatų pasiekia ištvermingieji arabų veislės žirgai.

Važiavimas kinkiniais susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo. Vyksta keturkinkių, dvikinkių ir vienkinkių varžybos, jų pasaulio ir žemynų čempionatai. Vertinama baudos taškais.

Voltižiravimas - gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis. Dažn. rungtyniauja buvę gimnastai.

∆ viena seniausių sporto šakų. 682 pr. Kr. važiavimo ketvertu žirgų varžybos vyko XXV Olimpijos žaidynėse. Šiuolaikinio ∆ pradžia laikytinos 1868 Dublino Royal Horse Show varžybos. 19 a. pab. Europoje ir JAV vyko šokimo per kliūtis varžybos. II OŽ, 1900, ir IV OŽ, 1908, vyko polo varžybos, o V OŽ, 1912, ofic. programoje jau buvo 3 rungtys - konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė (pirmasis čempionas švedas C. Bondė, Bonde); iki 1920 olimpinės ∆ varžybos vykdavo pagal nacionalines rengėjų taisykles. 1921 P. de Kuberteno (de Coubertin) iniciatyva parengtos taisyklės ir 8 šalių atstovai įkūrė Tarptautinę žirgų sporto federaciją (Fédération Equestre Internationale, FEI). Nuo 1953 rengiami konkūrų pasaulio čempionatai (pirmasis čempionas ispanas F. Gojaga, Goyoaga; 1965-74 įvyko 3 moterų čempionatai, vėliau moterys ir vyrai dalyvauja kartu lygiomis teisėmis), nuo 1957 - Europos čempionatai (pirmasis čempionas vokietis H. G. Vinkleris, Winkler; jis 1956-76 XVI-XXI OŽ laimėjo 5 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos medalį, 1954 ir 1955 tapo pasaulio čempionu, sėkmingiausiai rungtyniavo su kumele Hala, Halla, kuriai Vokietijos raitelių olimpinėje bazėje pastatytas paminklas). 1927-62 vyko FEI išjodinėjimo, nuo 1966 vyksta pasaulio dailiojo jojimo čempionatai (pirmasis čempionas vokietis J. Nekermanas, Neckermann;1970 čempionė SSRS raitelė E. Petuškova laimėjo ir XX OŽ, 1972). Europos dailiojo jojimo čempionatai vyksta nuo 1963 (pirmasis čempionas šveicaras H. Šamartenas, Chammartin). Pasaulio ir Europos čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse daugiausia laimėjimų pasiekė Vokietijos raiteliai.

Nuo 1978 FEI rengia (halėse rudenį-pavasarį) konkūrų Pasaulio taurės varžybas (PT; 13‑oje atrankos lygų dalyvauja apie 1,5 tūkst. viso pasaulio raitelių, finalo prestižas prilygsta pasaulio čempionatui; austras H. Simonas, Simon, brazilas R. Pesoa, Pessoa, Vokietijos raitelė M. Michaels-Beerbaum, vokietis M. Ėningas, Ehning, laimėjo po 3 k.), nuo 1986 - dailiojo jojimo PT, rengia ir trikovės bei kinkinių PT, nuo 1994 poriniais metais tarp OŽ - Pasaulio Δ žaidynes (World Equestrian Games, WEG; programoje - visų 7 rungčių pasaulio čempionatai).

LIETUVOJE 19 a. vyko ristūnų lenktynės ant ežerų ledo, iki šiol išliko Sartų lenktynės (1933 jas pradėjo globoti Žemės ūkio rūmai, nuo to laiko jos tapo oficialiomis; laimėtojai išvardyti 1 lent.). 19 a. Vilniuje veikė Jojamųjų žirgų lenktynių draugija (Vilenskoje skakovoje obščestvo). Šiuolaikinis ∆ radosi Lietuvos kavalerijos pulkuose. Nuo 1920 visi 3 pulkai - husarai (Kaune), ulonai (Alytuje), dragūnai (Tauragėje) - geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 pulkai ėmė rengti savo konkūrų varžybėles. Pirmąsias oficialias ∆ varžybas - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynes (KPRSR) - 1929 06 16 Kaune surengė Kavalerijos štabas (programoje buvo atskiri karininkų ir puskarininkių konkūrai; karininkų žirgai buvo geresni, tai ir kliūtys 10-20 cm aukštesnės; tokia tvarka galiojo visose šalyse iki pat XIX OŽ, 1948); karininkų 120 cm aukščio konkūrą laimėjo vyr. ltn. Šakėnas su Azijatu (šuolio į aukštį rungtyje jis pasiekė pirmąjį Lietuvos rekordą - 1,75 m); puskarininkių - vyr. pusk. K. Načajus. II KPRSR 1930 pagr. konkūrą ir Respublikos Prezidento pereinamąjį prizą - statulėlę Gloriją - laimėjo vyr. ltn. Staniškis.

Kariuomenės vadovybė geriausius raitelius karininkus siuntė į garsias V. Europos aukštąsias kavalerijos mokyklas. Pažangiausioje pasaulyje italų Pinerolo m‑loje 1928-29 mokėsi A. Andriūnas ir Ugianskis; J. Kukta, V. Zarauskas ir kt. baigė elitinę prancūzų Somiūro (įk. 1768) m‑lą.

1931 III KPRSR sudomino tradicinių ∆ šalių kavaleristus: švedų kpt. Melimo įsteigė pereinamąjį prizą (laimėjo j. ltn. M. Andriūnas), varžybų svečiai - vokiečių karininkai su plk. Braemeriu Lietuvos raitelius pakvietė į varžybas Vokietijoje; statulėlę Gloriją laimėjo j. ltn. Milaševičius. Lietuvos komanda (kpt. Ugianskis, kpt. A. Andriūnas, ltn. Stravinskas, ltn. Staniškis, j. ltn. Kondrotas ir j. ltn. M. Andriūnas) sėkmingai pasirodė Insterburge (dab. Černiachovskas): pirmąjį 6 klasės konkūrą laimėjo ltn. Stravinskas (kiti lietuviai užėmė 3-6 v.), kpt. Ugianskis laukų jojimo rungtyje pelnė III prizą. 1932 IV KPRSR pirmą kartą įvyko medžioklinis (laukų) jojimas (3620 m nuotolis su 12 iki 1,30 m aukščio lauko kliūčių): švedų kpt. Melimo prizą pelnė ltn. Mikelevičius (7 min 3 s), konkūrų svarb. prizą Glorija - ulonas kpt. Kaminskas (laimėjo 3 rungtis); šio Prezidento prizo laimėtojus galima laikyti neoficialiais šalies konkūrų čempionais.

1932 įkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS); ji turėjo rengti varžybas (iki tol svarbesnes rengė Kavalerijos štabas), į jas įtraukti ir civilius raitelius. 1933 įsteigta Sporūtos Δ sekcija Vytija (sudarytas jos štabas - kpt. A. Andriūnas, ltn. Kurklietis ir ats. ltn. Kviklys), jos tikslas - rengti jaunuosius raitelius, gerinti žirgus. Štabas išsiuntinėjo Sporūtos apskričių k‑tams raitelių rinktinių organizavimo ir veiklos instrukciją, vasarą parengė 30 raitelių instruktorių (įvyko raitelių rinktinių vadų suvažiavimas). Kaune įkurta ­ Jojimo mokykla. Buvo rengiami raitelių rinktinių sulėkimai (23 rinktinių raitelių sulėkimuose dalyvavo ~ 4000 raitelių ir 50 tūkst. žiūrovų), juose naujokų jėgos buvo bandomos 500-800 m maršrutuose su keliomis 60 cm aukščio kliūtimis; aktyvūs buvo šaulių, jaunalietuvių, net skautų jojikai.

Civilių raitelių rateliai Suvalkijoje ir Panevėžio apskrityje pasirodė 1930, bet tik 1933 įteisintas jų dalyvavimas V Raitųjų dienose (buv. KPRSR); jose Gloriją ir Kavalerijos štabo prizą laimėjo ltn. Augutis, švedų prizą - j. ltn. Mikelevičius, civilių 2,6 km medžioklinį laukų jojimą - Stankūnas. 1934 VI Raitųjų dienose dalyvavo net 248 raiteliai su 320 žirgų (iš jų 75 žirgai priklausė civiliams); Kavalerijos štabo prizą laimėjo kpt. A. Andriūnas su trakėnu Ampyru, su šiuo žirgu Gloriją - jo brolis ltn. M. Andriūnas, karininkų jaunų žirgų rungtį - ltn. J. Balčius, civilių konkūrą - V. Smolenskas, moterų 1 km lenktynes - Šniukštaitė. Tais metais ltn. Augutis su Geluoniu pasiekė šuolio į aukštį rekordą - 1,95 m.

1936 VII Raitųjų dienų varžybos vyko Kauno Kleboniškio hipodrome (15 rungčių, iš jų 6 civilių); komandines konkūrų varžybas ir Gloriją laimėjo dragūnų karininkai, individualiai - ulonas j. ltn. Padegimas, civilių greičio konkūrą - Kudirkos Naumiesčio Žaliosios ratelio jojikė Labutienė. 1936 įvesta raitelių ir žirgų registracija bei licencijos. Pagal FEI statutą Lietuvoje įsigaliojo raitelių skirstymas į klases: džentelmenus, amazones, mėgėjus, profesionalus.

1937 VIII Raitųjų dienų varžybos mažai skyrėsi nuo ankstesnių; Gloriją vėl laimėjo dragūnai, individualiai 1 v. užėmė ulonas ltn. Padegimas, 2 v. - husaras ltn. Liaukus, 3 v. - dragūnas ltn. Alonderis. Panašaus lygio varžybos vykdavo Palangoje ir Klaipėdoje. Čia Alonderis šuolio galingumo rungtyje įveikė 180 cm kliūtį.

∆ buvo svarbi 1938 I Lietuvos tautinės olimpiados dalis. Karininkų rungtys - 3,5 km medžioklinis jojimas ir 5 konkūrai, puskarininkių - medžioklinis jojimas ir 3 konkūrai, civilių - 3 kliūtinės ir 1 lygiosios lenktynės. Sunkiausias buvo komandinis karininkų 140 cm aukščio 12 kliūčių konkūras: 1 v. laimėjo dragūnai (12 baudos taškų), 2 v. - husarai (16), 3 v. - ulonai (26). Individualiai konkūrą laimėjo (be baudos taškų) dragūnas ltn. A. Kemeklis. Ulonas ltn. Urbonas pelnė aukso medalį 125 cm greičio konkūre, dragūnas ltn. Smėliauskas - nugalėtojų konkūre, kituose konkūruose - ltn. Ščepavičius ir ltn. Kazakevičius. LTO medalius laimėjo merginos L. Pavilčiūtė ir O. Stankūnaitė. Prizininkais tapo ir keli žinomi pokario ∆ veikėjai: dragūnas ltn. A. Andriuškevičius (pelnė sidabro ir bronzo medalius),vėliau jis žinomas kaip LVA doc. A. Andraitis (žymus dailiojo jojimo teisėjas), ulonas ltn. J. Kukta (medžioklinio jojimo bronzos medalis; po represijų - treneris), viršila K. Načajus (konkūro sidabro medalis; nusipelnęs atkuriant ∆ nuo1955), agr. V. Natkevičius (civilių aukso, sidabro ir 2 bronzos medaliai; daug pasidarbavo Žagarės žirgyne ir Vilniaus jojimo m‑loje). 1938 geriausias nepriklausomos Lietuvos raitelis mjr. A. Andriūnas su Ampyru Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarpt. varžybų konkūrų rungties aukso medalį. 1939 Palangoje Kariuomenės taurės varžybų 2 ratų 140 cm rungtį laimėjo dragūnai, individualiai - ulonas ltn. Padegimas, kitą 140 cm konkūrą laimėjo (be baudos taškų) ulonas ltn. J. Kukta. Kaune vykusiose IX Raitųjų dienų varžybose dragūnai laimėjo ne tik Prezidento taurę, bet ir naują Lietuvoje trikovės (olimpinę) rungtį (tai buvo pasirengimas 1940 Helsinkyje turėjusioms vykti XII OŽ), dragūnas ltn. Lastauskas su Kine tapo neoficialiu pirmuoju trikovės čempionu, dragūnas ltn. Smėliauskas laimėjo du konkūrus. Paskutinėse nepriklausomos Lietuvos ∆ varžybose 1940 06 09 Kaune kliūtinies lenktynes laimėjo husaras ltn. Civinskas. Sov. S‑gai okupavus Lietuvą nebeliko Lietuvos kavalerijos, LŽSS, buvo sunaikintas ir ∆ (iki 1956 jo Lietuvoje nebebuvo).

Per trumpą nepriklausomybės laikotarpį Lietuva sukūrė gerą tiems laikams ∆. Raitelių ir žirgų treniravimui taikyta pažangiausia V. Europos metodika, išugdyta ∆ sporto vadovų ir organizatorių, gerų bereitorių. Pulkuose buvo pavyzdinga žirgų priežiūra. LŽSS per Sporūtą išpopuliarino ∆ visoje šalyje. Nepaisant okupanto represijų, ypač skaudžiai palietusių kariuomenę, Lietuvoje išliko patyrusių specialistų, o visuomenėje - palankus požiūris į ∆.

Po J. Stalino mirties šiek tiek sušvelnėjus režimui, keli entuziastai pradėjo laisvalaikiu jodinėti. ∆ atkūrimo iniciatorius ir pradininkas K. Načajus, 1955 rugpjūtį LŽŪA ūkio direktoriui A. Antanaičiui leidus panaudoti 2 arklius, pasidaręs kelias kliūtis ir pataisęs senus balnus, pradėjo treniruotes. Aplinkybės buvo palankios: ∆ kaip olimpinės sporto šakos visos 3 rungtys buvo įtrauktos į I SSRS tautų spartakiados programą. Sporto vadovai nutarė įkurti jojimo mokyklą, o I Lietuvos spartakiadoje vykdyti jojimo varžybas. Pirmosios pokario varžybos - 1 m aukščio konkūras ir lenktynės stebint tūkstantinei miniai įvyko 1955 10 16 Kaune, prie Inkaro fabriko. Resp. kūno kult. ir sporto k‑tas (KKSK) nupirko kelis sportinius žirgus ir nuo 1955 11 01 pradėjo veikti Kauno jojimo sporto m‑la (dir. L. Mikuckas, treneriai - kavalerijos veteranai K. Načajus ir B. Rušas, tarp sportininkų I. Bašinskaitė, J. Butkus, G. Jocius, A. Juodžbalis, A. Vaitkevičius ir kiti; prisijungė buvę kavaleristai - išjodinėtojas L. Navickas ir V. Zarauskas).

1956 Kaune per I Lietuvos spartakadą įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas, kuriame buvo išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys (konkūrų ir išjodinėjimo rungtis laimėjo V. Zarauskas, trikovę - J. Butkus; trikovės trasoje žuvo treneris iš Rostovo I. Prosvirinas). Maskvoje SSRS tautų spartakiados II grupės trikovės varžybose Lietuvos komanda ir individualiai A. Juodžbalis užėmė 3 vietą. 1957 įkurta Vilniaus jojimo m‑la (pirmasis treneris - karininkas J. Balčius). 1957-59 A. Juodžbalis tapo 4 k. Lietuvos trikovės ir 1 k. konkūrų čempionu, L. Navickas - 3 k., V. Zarauskas - 2 k. čempionu. 1960 II Lietuvos spartakiadoje visas rungtis laimėjo jaunimas: A. Navickas - konkūrus, J. Čiuderytė (vėliau Kašarina) - išjodinėjimą, A. Butkus - trikovę. A. Archipovas, I. Bašinskaitė, L. Belinskas, J. Butkus, Z. Gentvainis, A. Sinevičius, A. Vaitkevičius, V. Vizgirda, R. Zarauskas ir kiti sėkmingai varžėsi dėl prizinių vietų. Dėl patirties trūkumo varžybose su latviais ir estais bei sąj. varžybose būta skaudžių nesėkmių (rezultatai daug priklauso ir nuo žirgų lygio). Arklininkystės vadovai nupirko 46 anglų grynakraujų veislės žirgus ir 1957 eržilų depuose (ED) įkūrė ∆ sekcijas.

1961 trikovės rinktinė (A. Juodžbalis, R. Basys, J. ir A. Butkai) užėmė 6 vietą SSRS čempionate; L. Navickas parengė kumelę Sireną Didžiajam prizui ir tapo SSRS sporto meistru (Sirena pasiekė vargu ar pagerinamą rekordą: buvo 11 k. Lietuvos čempionė - 5 k. su L. Navicku, 6 k. - su J. Kašarina). 1963 III SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos raiteliai užėmė 4 v. trikovės bei išjodinėjimo rungtyse ir komandinėje įskaitoje.

1963 ŽŪM ED perorganizavo į 4 valst. žirgynus - Vilniaus (Riešėje), Nemuno (Šilgaliuose), Žagarės ir Sudavijos (Kapsuke, buv. Marijampolėje), iš Vokietijos DR ir Lenkijos buvo importuoti veisliniai trakėnai ir hanoveriai (žirgynų ∆ sekcijos tapo pajėgios konkūruose rungtis su miestų komandomis ir jas įveikti). ∆ vertinimo pagrindinis rodiklis buvo SSRS tautų spartakiadų rezultatai.

1964 V. Gabriūno ir V. Kuzmicko iniciatyva gautas Maskvos leidimas pakviesti draugiškoms konkūrų varžyboms Lenkijos raitelius. I tarptautinės konkūrų varžybos (TKV) įvyko Kaune 1964 10 10-11; be lietuvių (V. Civinskas vyresn., R. Basys, R. Grigas A. Vaitkevičius) ir lenkų, dar dalyvavo estai. A. Vaitkevičius su žemaituku Ekspertu laimėjo Atidarymo prizą ir šuolio į aukštį rungtį (peršoko 188 cm kliūtį). TKV virto naudinga tradicija (iki 1989 įvyko 19 varžybų), 1965 ir 1966 II ir III TKV vyko Vilniuje, Vingio parke, 1966 P. Prasauskas su Gintaru pasiekė aukščio rekordą (205 cm); 1965 ir 1967 jis buvo SSRS kaimo sporto d‑jų konkūrų čempionas. 1965 įsteigtos sekcijos mokomuosiuose ir eksperimentiniuose ūkiuose bei tarybiniuose ūkiuose. Pradėtos rengti Nemuno d‑jos žaidynės ir čempionatai. 1967 SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos trikovės rinktinė (A. Sinevičius, V. Bučys, A. Butkus ir J. Butkus) pelnė bronzos medalį. Geri išjodinėtojų ir konkūrininko R. Basio rezultatai leido išlaikyti komandinę 4 vietą.

Nuo 1965 lietuviai pradėjo dalyvauti buv. soc. šalių varžybose (dažn. jojimo klubų kvietimu). Iki 1969 buvo 8 išvykos (5 - į Lenkiją, 2 - į Vokietijos DR, 1 - į Bulgariją), bent trejose trikovės varžybose gauta naudingos patirties. 1967 Berlyne susitikta su VDR, Italijos, Čekoslovakijos ir Bulgarijos komandomis, 1969 Lenkijoje varžytasi su geriausiais lenkų ir vokiečių raiteliais (V. Bučys tarp 33 dalyvių su Nilu užėmė 11 v.). Lietuvos konkūrų rinktinė buvo pakviesta į Lenkijos olimpinio k‑to 50‑mečio varžybas 1969 Varšuvoje; varžovai buvo VFR, Prancūzijos, Vengrijos ir Lenkijos reprezentacinės komandos. Nuo 1970 dalyvauta 5 Vengrijos Dožos klubo tradic. turnyruose: 3 k. laimėta komandinė taurė (1973 - V. Civinskas vyresn., V. Šleivis, K. Natkevičius, A. Jonkus, 1974 - A. Dapkus, V. Šleivis, G. Seilius ir V. Mažeika, 1979 - R. Grigas, A. Grinkevičius ir K. Vaivada). 1975-76 naudingai startuota oficialiuose Bratislavos CSI (tarptautinės konkūrų varžybos) turnyruose su pajėgiais VFR ir Austrijos konkūrininkais.

1971 Lietuvos spartakiadoje pirmas vietas užėmė jaunimas: trikovės rungtyje - G. Pikūnas, išjodinėjimo - J. Kašarina. V SSRS tautų spartakiadoje Lietuva ir trikovininkai (A. Butkus, J. Butkus, A. Navickas ir V. Bučys) buvo ketvirti; isk. taškus pelnė išjodinėjimo komanda (L. Navickas, J. Kašarina ir I. Bašinskaitė).

1972 žirgynai specializuoti - kiekvienam iš jų paskirta po 2 pagr. veisles. Įvyko svarbių org. pakeitimų: sporto fed‑jų pirmininkais buvo paskirti didelius įgaliojimus turintys aukšti valdininkai; tai buvo naudinga sportui. Lietuvos jojimo federacijos (LJF, įk. 1957) pirmininku tapo Ministrų Tarybos darbuotojas V. Rupas, kuris mėgo ∆, greit įgijo kompetencijos ir su Melioracijos v‑bos viršininku J. Kunevičium (Nemuno d‑jos jojimo sekcijos pirmininku) nuveikė daug darbų: per 10 m. pastatyti Vilniaus, Kauno, Šeduvos, Sudavijos, Jašiūnų uždari maniežai, restauruotas Žagarės, suremontuoti Vilniaus ir Nemuno žirgynų maniežai, įrengtos naujos jojimo bazės ir hipodromai. Nemuno d‑jos ∆ vyr. treneris, energingas organizatorius M. Preišegolavičius su KKSK valst. treneriu V. Kuzmicku pagerino d‑jos m‑lų darbą ir varžybų organizavimą, trenerių ir teisėjų mokymą seminaruose ir kursuose.

1972 IX TKV Vilniuje sėkmingai pasirodė Lietuvos rinktinė: K. Natkevičius su Kvadratu, B. Rukšėnas su Žaibu, G. Seilius su Eleksyru ir A. Marčinskas su Chromogenu užėmė 2 v. (po Rusijos), aplenkė Lenkiją, Estiją, Bulgariją ir Latviją. 1973 Vilniuje įvyko jubiliejinės X TKV (tik V. Mažeika su Induktorium laimėjo 1 konkūrą). 1973 Lietuvos jaunimo konkūrų rinktinė (V. Šleivis, P. Balandis, G. Pikūnas) tapo SSRS jaunimo čempione.

1974 R. Žibaitis su Teletaipu (tr. J. Butkus) Europos trikovės jaunių čempionate individuliai užėmė 4 v., su SSRS rinktine pelnė bronzos medalį. 1974-76 A. Dapkus su Rozmarinu 3 k. tapo Lietuvos konkūrų čempionu. 1975 Vilniuje vyko SSRS konkūrų čempionatas (jame dalyvavęs vienintelis mūsų raitelis A. Dapkus nepasižymėjo); susirinko 25 tūkst. žiūrovų (toks buvo tais laikais populiarus ∆). 1975 ir 1979 SSRS tautų spartakiados buvo nesėkmingos, bet jauniai (daugiausia Priekulės ir Žagarės konkūrininkai, Vilniaus ir Kauno trikovininkai ir kt.) laimėjo sąj. varžybas 4 m. iš eilės. 1978 A. Žvirblis ir V. Paznanskis su SSRS rinktine dalyvavo Europos jaunių trikovės čempionate.

1980 Lietuvoje buvo ~ 500 raitelių, 350 sportinių žirgų, 33 treneriai.

A. Vaitkevičius, pradėjęs dirbti KKSK jojimo sporto vyr. treneriu, pasielgė nepopuliariai, bet įžvalgiai: aukštos klasės žirgus (jų buvo nedaug) iš raitelių vidutiniokų perdavė talentingiausiam jaunimui. 1981-82 Priekulės jaunis E. Klimovas tapo Lietuvos suaugusiųjų konkūrų čempionu, 1982 Z. Šarka, L. Skėrys ir V. Civinskas (jaunesn.) laimėjo III SSRS jaunimo žaidynių sidabro medalius, J. Dranseika tapo SSRS kaimo draugijų čempionu, trikovininkai Z. Šeškas 1981 - SSRS kaimo sporto d‑jų, A. Žvirblis 1982 - SSRS čempionu (su profs‑gų rinktine).

1982 FEI Maskvos prašymu įrašė tradicines tarpt. varžybas - Vilniaus CSI - į oficialų tarpt. varžybų kalendorių; nuo šiol FEI tvirtino nuostatus bei teisėjus ir siuntė į Vilnių savo delegatą. 1983 vyko Vilniaus CSI‑CDI, CDI (tarptautinės dailiojo jojimo varžybos) dalyvavo SSRS rinktinė ir geriausi soc. šalių išjodinėtojai; S. Snarskienė Didžiojo prizo varžybose užėmė 7 v., Viduriniojo I prizo varžybose - 4-5 v., R. Sidabraitė - 6 vietą.

Labai sėkmingi buvo 1983: Vengrijoje Lietuvos jaunimo konkūrų komanda (R. Babrauskas, V. Civinskas jaunesn., L. Skėrys ir R. Dyglys) užėmė 3 v. (tarp 10 šalių rinktinių), VIII SSRS tautų spartakiados ir SSRS čempionato konkūrų rungtyje Z. Šarka su Fascidu - 1 v., V. Civinskas (jaunesn.) - 4 v., komandinį konkūrą (160 cm kliūtys) laimėjo Lietuvos rinktinė (R. Babrauskas su Flagmanu, V. Civinskas jaunesn. su Faridu, E. Klimovas su Despotu, Z. Šarka su Fascidu, tr. V. Urbonas ir V. Mažeika), S. Snarskienė su Gabonu tapo SSRS kaimo d‑jų dailiojo jojimo čempione. 1984 SSRS uždarų patalpų čempionate L. Skėrys su Gotaru užėmė 1 v., Z. Šarka - 2 v., E. Klimovas - 3 vietą. SSRS čempionato komandinį konkūrą laimėjo Urožaj rinktinė, kurią sudarė lietuviai (Z. Šarka su Fascidu, E. Klimovas su Despotu, L. Skėrys su Gotaru ir R. Udrakis su Dekoracija), individualiai E. Klimovas pelnė sidabro, Z. Šarka - bronzos medalį, 5-7 m. žirgų varžybose R. Udrakis užėmė 1 v., Z. Šarka - 2 v., E. Klimovas 3 vietą. 1985 SSRS konkūrų čempione vėl tapo Lietuvos rinktinė (Z. Šarka su Fascidu, R. Babrauskas su Bezmėnu, E. Klimovas su Despotu, R. Udrakis su Grimu), SSRS kaimo d‑jų čempionate Priekulėje R. Babrauskas laimėjo visus konkūrus, dailiojo jojimo sidabro medalį pelnė R. Sidabraitė. 1986 Lietuvos konkūrų rinktinė laimėjo IX SSRS tautų spartakiadą ir SSRS čempionatą, individualiai E. Klimovas su Despotu SSRS tautų spartakiadoje užėmė 1 v., Z. Šarka su Fort Postu tapo SSRS konkūrų, R. Babrauskas su Ygreku - SSRS jaunų žirgų konkūrų čempionais, priekulietis E. Banevičius su Aguona - SSRS jaunimo konkūrų čempionu. 1987 SSRS konkūrų čempionate Priekulėje Lietuvos rinktinė užėmė 2 v., bet rinktinė (Z. Šarka, E. Klimovas, R. Babrauskas ir L. Skėrys) pirmą kartą laimėjo Vilniaus CSI taurės varžybas, įveikdama SSRS rinktinę. R. Udrakis su Dekoracija 1987 ir 1988 tapo SSRS ind. konkūrų čempionu, 1988 su Lietuvos komanda (Z. Šarka, R. Babrausku ir L. Skėriu) - ir SSRS čempionato komandinio konkūro laimėtoju.

1983 Z. Šarka ir E. Klimovas pirmą kartą dalyvavo (su SSRS rinktine) Europos konkūrų čempionate Hikstede (Hickstead, D. Britanija) ir 1985 Dinare (Dinard, Prancūzija), Z. Šarka 1986 - pasaulio konkūrų čempionate Achene (Aachen, Vokietija). 1986 Reimse (Prancūzija) R. Udrakis su Dekoracija laimėjo Europos jaunimo konkūrų čempionato bronzos medalį, V. Civinskas (jaunesn.) su Fascidu - greičio konkūrą. Lietuvos raitelius suomiai pakvietė į Pasaulio taurės (PT) Vakarų Europos lygos (West European League, WEL; tai stipriausia pasaulio lyga) atrankos varžybas - Helsinkio CSI‑W; R. Udrakis pelnė PT įskaitinius taškus, pavyko gauti pakvietimus ir į kitas WEL PT atrankos varžybas. Dalyvauta 1987 Hertogenboše (Hertogenbosch, Olandija; R. Udrakis su Dekoracija CSI‑W pagrindinę rungtį baigė be baudos taškų, pateko į persirungimą ir pelnė 9 įskaitinius Volvo PT taškus), Antverpene (Antwerpen, Belgija), Dortmunde (Vokietija; R. Udrakis ir Z. Šarka Vestfalijos taurės rungtį baigė be baudos taškų, užėmė 8 ir 11 prizines vietas tarp 50 geriausių V. Europos profesionalų), vėl Helsinkyje, 1988 - Bordo (Bordeaux, Prancūzija), Paryžiuje ir Berlyne (šiuose 3 miestuose su maskviečiais).

1988 R. Udrakis su Dekoracija dalyvavo XXIV OŽ Seule, bet dėl SSRS rinktinės trenerio maskviečio perdėtai griežto elgesio su žirgu treniruotėse Dekoracija prarado formą ir gerų rezultatų nepasiekė. 9 d‑metyje Lietuvos ir SSRS varžybose sėkmingai rungtyniavo trikovininkai A. ir J. Žvirbliai, A. Lileikis (tr. J. Butkus), Z. Šeškas (tr. J. Teikertas), G. Dzindzileta, K. Simonavičius (tr. R. Jakutis). Stiprėjo dailusis jojimas. 1984 Lietuvos čempionato FEI pagr. testų rungtyse startavo 15 žirgų, iš jų 5 buvo Didžiojo prizo žirgai. Geriausių rezultatų pasiekė R. Sidabraitė (nuo 1987 Sabonienė; tr. J. Kašarina), gerai jojo S. Snarskienė ir R. Lajauskaitė (tr. Šilalienė), D. Krivoščenkaitė (tr. N. Blaževičiūtė-Šimanskienė), R. Bendzalauskaitė, G. Gužaitė (tr. J. Kašarina).

1989 FEI įkūrė konkūrų PT atrankinę Vidurio Europos lygą (Central European League, CEL), apimančią visas soc. šalis; šių šalių raiteliai gavo nuolatines kalendorines tarpt. varžybas ir galimybę deleguoti laimėtojus į prestižinį PT finalą.

SSRS pirmąsias savo CEL varžybas - CSI‑W (CSI - tarptautinės konkūrų varžybos, W - PT atrankos varžybos) - paliko rengti Lietuvoje. 1989 jos įvyko Raseiniuose (dalyvavo Baltijos šalys, SSRS, Lenkija ir VDR; kliūtys - 160 cm); E. Klimovas ir Z. Šarka užėmė 5 vietą. 1990 vyko Raseinių CSI (su Latvijos, VDR ir Rusijos raiteliais); V. Žukauskas su Štormu laimėjo šuolio galingumo, Z. Šarka su Fort Postu - taškų rinkimo konkūro rungtis.

1989 02 24 atkurta LŽSS. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsisakyta SSRS vidaus varžybų ir pasitraukta iš SSRS rinktinių. 1990 07 21 išsiųsta oficiali paraiška įstoti į FEI, bet jos kontaktai su LŽSS buvo užmegzti tik po 1991 Maskvos pučo; 1992 03 26 Lietuva tapo FEI nare. 1991 Raseiniuose įvyko IV PLSŽ ∆ varžybos. Konkūrą laimėjo V. Žukauskas su Štormu, išjodinėjimą (keičiantis žirgais) - R. Sabonienė; lenktyniavo ir ristūnininkai. Nuo 1992 LŽSS dalyvauja PT CEL varžybose. 1994 CSI‑W grįžo į Vilnių. R. Babrauskas su Hamanu užėmė 3 v. CEL ir gavo teisę dalyvauti 1995 PT finale. 1996 Lietuvos rinktinė Vilniaus CSI‑W laimėjo komandinę taurę, daug PT CEL etapų - CSI‑W laimėta individualiai: 1992 Rygoje V. Žukauskas su Štormu, Raseiniuose V. Surplys su Razgadčiku, 1993 Raseiniuose Z. Šarka su Hepatitu, 1995 Taline A. Ruškys su Harperiu, Rygoje V. Civinskas (jaunesn.) su Rajonu, Vilniuje I. Grikienis su Senatorium, 1997 Rygoje V. Civinskas (jaunesn.) su Grandu, 1999 Rygoje R. Rimkus su Losjonu, Minske A. Petrovas su Rassvetu, 2001 Taline Z. Šarka su Totaru, Vilniuje R. Rimkus su Horalu, 2003 Vilniuje Z. Šarka su Chanu.

Nuo 1994 LŽSS dalyvauja FEI neakivaizdinėse tarptautinėse išjodinėjimo varžybose (FEI World Dressage Challenge). Šalys dalyvės suskirstytos į zonas; Lietuva yra pirmavusi zonoje. R. Sabonienė, N. Drobyševskaja ir kt. yra laimėjusios FEI prizų. Vyksta ir analogiškos pasaulinės suaugusiųjų ir vaikų konkūrų varžybos. 2004 Lietuvos suaugusiųjų komanda, surinkusi 3 baudos taškus, tapo bronzos medalininke. Vaikų varžybos baigiasi geriausiųjų finalais egzotiškose šalyse, finalų dalyviai buvo B. Gutkauskas, I. Želnytė, V. Civinskas (vaikaitis) ir kiti.

1998 Z. Šarka su Ema pirmasis dalyvavo WEG - pasaulio ∆ žaidynių (PŽSŽ) Romoje konkūrų varžybose. A. Buzas laimėjo II Lietuvos tautinės olimpiados (LTO) ∆ varžybas. 1997 A. Raila, S.Feoktistovas ir kt. surengė pirmąsias Lietuvoje važiavimo kinkiniais varžybas, 1999 įvyko ofic. I Lietuvos važiavimo kinkiniais čempionatas (vienkinkių ir dvikinkių vadeliojimo čempione tapo A. Railienė), 2001 Kurtuvėnų regioniniame parke - I Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas (60 km nuotolyje laimėjo S. Smilgys). 2002 Šiauliuose III LTO jojimo varžybų laimėtoju tapo R. Babrauskas, šiose varžybose Z. Šarka su Sir Saliutu pagerino Lietuvos šuolio į aukštį rekordą iki 210 cm.

Lietuvos trikovininkai G. Pikūnas, Z. Šeškas, N. Anužis, K. Stoškus, V. Martinavičius, D. Lastauskaitė ir kiti dalyvavo daugelyje tarpt. CCI varžybų užsienyje. 1993 G. Pikūno startas CCI Gotlande (užimta 8 v.) buvo gerai įvertintas Švedijos specialistų. 2003 A. Vitkauskas (tr. J. Butkaus mokinys, dabar treniruojasi Danijoje) su Candis užėmė 3 v. dideliame CIC××× (sutrumpintos programos trikovė) turnyre Švedijoje; jis dalyvavo ir PT atrankos etapuose. 2006 PŽSŽ Achene lietuviai pirmą kartą dalyvavo dailiojo jojimo ir ištvermės jojimo varžybose. Kanados lietuvė O. Vyšniauskas gerai jojo Didžiojo prizo testą (66 %), 160 km nuotolyje varžėsi D. Lastauskaitė ir G. Stugytė (su arabu Soku įveikė nuotolį). 2009 A. Vitkauskas su AK Galopper pirmasis iš lietuvių raitelių dalyvavo Europos trikovės čempionate Fontenoblo (Fontainebleau, Prancūzija), 2011 jis ten pat dalyvavo prestižinėse CIC××× varžybose drauge su Europos trikovės žvaigždėmis. 2010 B. Gutkauskas užėmė 4 v. konkūrų CEL varžybose ir pirmasis iš lietuvių jojo FEI PT finale Ženevoje.

Populiarūs Lietuvos uždarų patalpų žiemos konkūrų ir išjodinėjimo čempionatai (vyksta nuo 1970), Kaune kasmet (nuo 2001) rugsėjį vyksta Prezidento taurės konkūrų varžybos, Marijampolėje 15 m. - Premjero taurės konkūrų varžybos.

2010 12 13 LŽSS suvažiavimas s‑gą pavadino Lietuvos žirginio sporto federacija.

Lietuvos ∆ čempionai (nuo 1956) išvardyti lentelėse. Žymiausieji treneriai: J. Balčius, J. Kukta, L. Navickas, V. Zarauskas, J. Butkus, A. Vaitkevičius, A. Dapkus, J. Kašarina, V. Civinskas (vyresn.), E. Civinskas, A. Archipovas, L. Šilalienė, J. Bardauskas, N. Blaževičiūtė-Šimanskienė, Z. Gentvainis, R. Jakutis, V. Mažeika, K. Natkevičius, A. Navickas, P. Prasauskas, B. Rukšėnas, A. Samoška, J. Teikertas, V. Urbonas, V. Urbonavičius.

Žymesnieji specialistai ir organizatoriai: S. Svetlauskas, D. Obelenis, M. Preišegolavičius, J. Gutauskas, V. Kuzmickas, A. Raila.

FEI oficialūs asmenys: tarpt. teisėjai - V. Milvydas (1992-2003), J. Kašarina (teisėjavo XXII OŽ, 1980), V. Paznanskis, G. Oliškevičius, CD (maršrutų dizaineriai) - L. Skėrys, V. Paznanskis, varžybų veterinaras A. Dranseika. Kiti žymūs teisėjai: E. Pilkauskas (10 k. Vilniaus tarptautinių konkūrų varžybų vyr. teisėjas), V. Zarauskas (SSRS čempionatų daugkartinis teisėjas, XXII OŽ, 1980, teisėjas), J. Butkus ir M. Preišegolavičius (čempionatų ir XXII OŽ, 1980, teisėjai).

Žymiausios ∆ sekcijos (klubai): buv. Priekulės paukštininkystės tarybinis ūkis (1964 išaugino daug rinktinės raitelių, tarp jų E. Klimovą ir Z. Šarką), LŽŪA (tr. E. Civinsko trikovininkai), Dotnuvos eksperimentinis ūkis (nuo 1966 garsėjo rengiamomis konkūrų varžybomis, Nemuno d‑jos čempionatų vieta), Kurtuvėnų regioninis parkas (ištvermės jojimo ir trikovės bazė), nauji šiuolaikiniai ∆ centrai: J. Lenarto jojimo centras Dargužiuose (vadovas L. Skėrys; 2005-11 rengė Lietuvos konkūrų čempionatus), Vazgaikiemio jojimo centras (tradicinių Baltic Riders Tour TKV vieta).

Lietuvoje 2011 buvo 41 ∆ klubas, > 700 sportinių žirgų, 34 patyrę treneriai.

LŽSS pirmininkai: mjr. I. Kraunaitis (1932-35), mjr. A. Andriūnas (1935-40), LJF pirmininkai: A. Drobnys (1957-59), U. Lurje (1959-61), V. Gabriūnas (1961-72), V. Rupas (1972-89), LŽSS prezidentai: A. Deveikis (1989-93), V. Rupas (1993-94), R. Žemgulys (1994-2003), G. Sabonis (2004-05), G. Pūkas (2005-07), R. Statulevičius (2008-10), S. Paulauskas (2010-12), G. Gutkauskas (nuo 2012), LŽSS gen. sekretoriai: V. Milvydas (1989-2003), I. Bagdonaitė (2003-10), R. Gražulienė (2010-12), R. Palionytė (nuo 2012).

Viktoras Milvydas, Mečislovas Preišegolavičius

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.