Prieš 90 metų Tilžėje įvyko pirmasis lengvaatlečių tarpmiestinis mačas.
2017-09-11

Lengvoji atletika, viena labiausiai paplitusių ir masiškiausių sporto šakų. Apima 47 olimpines rungtis (iki 2011). Klasikinės rungtys, kurios įtrauktos į OŽ programą: vyrams - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110 ir 400 m barjerinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas, moterims - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10000 m bėgimas, maratonas, 100 ir 400 m barjerinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas. Labai populiari bėgimo rungtis - krosas. Nuo 20 a. 7 d‑mečio vis populiaresnės tampa varžybos patalpose (maniežuose). Lengvosios atletikos rungčių pagrindas - natūralūs žmogaus judesiai, todėl pratybos visiems prieinamos.

Pirmąkart bėgimo (1 stadijo - 192,27 m) varžybos minimos 776 pr. Kr. graikų ­ Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Žaidynių programą iš pradžių sudarė tik bėgimas. Į 14 Olimpijos žaidynes, 724 pr. Kr., įtrauktas diaulas (2 stadijų bėgimas taku ten ir atgal), į 15 žaidynes - dolichas - ištvermės bėgimas pamažu didinant stadijų skaičių (nuo 8 iki 24 stadijų), nuo 18 žaidynių - ­ pentatlonas, susidedantis iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių. Starto kaladėles atstodavo akmeninės atramos, finiše - akmeniniai stulpeliai, kuriuos sportininkai privalėjo paliesti ranka; pažeidusieji starto ar kitas varžybų taisykles būdavo periami rimbu. Šokdami į tolį sportininkai rankose laikė akmeninį svarmenį; buvo manoma, kad tai padeda šokti toliau. Diską ir ietį mesdavo nuo akmeninio paaukštinimo. Disko metimo varžybose nugalėdavo sportininkas, įrankį numetęs toliausiai, ieties metimo - numetęs taikliausiai taikydamas į tam tikrą taikinį. Olimpijos žaidynių programa pamažu plėtėsi, bet labiausiai prestižinė rungtis buvo stadijo bėgimas. Žymiausias senosios Graikijos atletas - Leonidas Rodietis.

∆ atgimė 19 a. I pusėje D. Britanijoje. 1837 čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. 19 a. pab. daugelyje šalių įsisteigė ∆ mėgėjų klubų ir kt. org‑jų. Didelę reikšmę tolesnei ∆ plėtotei turėjo atgaivintos ­ olimpinės žaidynės (1896). 20 a. pr. pradėta rengti ∆ nac. čempionatus. 1912 įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (International Amateur Athletic Federation, IAAF), nuo 2001 - Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (International Association of Athletics Federations, IAAF), 2011 jai priklausė 212 šalių nac. fed‑jos. Nuo 1934 kas 4 m. (tarp OŽ) rengiami ∆ Europos, nuo 1983 (nuo 1993 kas 2 m) - pasaulio, nuo 1964 - Europos jaunių čempionatai, nuo 1965 rengiamos Europos ∆ taurės varžybos, nuo 1966 - Europos ∆ čempionatai uždarose patalpose, nuo 1977 (kas 2 m.) - Pasaulio taurės varžybos. Geriausi 20 a. lengvaatlečiai: I. Ševinska (Szewińska; Lenkija), H. Dreksleris (Drechsler; Vokietija), M. Kochas (Koch; Vokietijos DR), F. Grifit-Džoiner (Griffith-Joyner), Dž. Džoiner-Kersi (J. Joyner-Kersee; abi JAV), S. Kostadinova (Bulgarija), P. Nurmis (Nurmi; Suomija), K. Luisas (C. Lewis), A. Erteris (Oerter), Dž. Ovensas (J. Owens), H. Konolis (Connolly), P. O‘Brajenas (O‘Brien), R. Bostonas (Boston; visi JAV), E. Zatopekas (Zátopek; Čekoslovakija), H. Eliotas (Elliott), R. Klarkas (Clarke; abu Australija), P. Snelis (Snell; N. Zelandija), A. Jerderudas (Gärderud; Švedija), S. Ovetas (Ovett), S. Kou (Coe; abu D. Britanija), S. Bubka (Ukraina), J. Železnas (Železný; Čekija), V. Sanejevas (Sanejev), J. Sedychas (Sedych; abu SSRS).

LIETUVOJE ∆ pradėta kultivuoti 1919. Kaune, Vytauto parke, 1919 07 13 įvyko pirmos parodomosios varžybos (arba tiksliau - parodomoji treniruotė). 1921 Kaune surengtas I Lietuvos ∆ čempionatas (13 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Ši data ir laikoma ∆ pradžia Lietuvoje. Vienas aktyviausių ∆ propaguotojų buvo S. Garbačiauskas, pirmasis ­ Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) ∆ k‑to (įk. 1922) pirmininkas, vienas pirmųjų ∆ rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4 × 100 ir 10 × 100 m estafečių, šuolio į aukštį). Prie pirmojo ∆ čempionato organizavimo ir ∆ propagavimo tuo laiku daug prisidėjo sporto aktyvistai J. Eretas, E. Festeris, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, K. Bulota, I. Teišerskis, V. Bulota, S. Darius. 1922 Kaune surengtos pirmos kroso (arba bėgimo per laukus) varžybos. ∆ propagavimu 1921-22 rūpinosi LFLS (įk. 1920), 1923-32 ­ Lietuvos sporto lygos (įk. 1922) ∆ k‑tai, 1932-40 Lengvosios atletikos sąjunga.

Sportinis gyvenimas (kartu ir ∆) labai pagyvėjo 1923 prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, ten sportininkai turėjo kur kas didesnę rungtyniavimo praktiką ir geresnes treniravimosi sąlygas. 1926 Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo tarpt. varžybose - Helsinkyje vyko I SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų olimpiada (­ SELL studentų žaidynės). Nuo 1926 ∆ pradėjo kultivuoti ­ Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (įk. 1922). Ji įsteigė skyrius su ∆ sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su ∆ varžybomis. 1928 penki Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo VII OŽ Amsterdame (Olandija; H. Švėminas bėgo 100 ir 200 m, J. Petraitis - 5000 m, A. Akelaitis šoko į aukštį, V. Ražaitis metė ietį, P. Radziulytė bėgo 800 m), 1934 - I Europos ∆ čempionate (V. Bakūnas bėgo 400 m, V. Komaras dalyvavo šuolio į aukštį ir 110 m barjerinio bėgimo varžybose, S. Šačkus varžėsi dešimtkovėje). 1933-38 Lietuvos jaunimas dalyvavo SELL studentų olimpiados lengvosios atletikos varžybose, 1935 šeši Lietuvos studentai - pasaulio studentų čempionate (A. Vietrinas 5000 m nuotolyje užėmė 4 v.). 1936 įvyko pirmos Lietuvos ir Latvijos vyrų rinktinių varžybos (laimėjo latviai), 1937 - varžybos su Estijos lengvaatlečiais (laimėjo estai). 1938 surengtas pirmas Lietuvos ir Latvijos moterų rinktinių mačas (laimėjo latvės). 1938 I Lietuvos tautinės olimpiados ∆ varžybose Kaune dalyvavo 180 Lietuvos ir užs. lietuvių sportininkų. 1939 Lietuvos rinktinės Varšuvoje dalyvavo tarpvalst. mače su Lenkijos rinktinėmis.

SSRS okupavus Lietuvą 1940 Kaune įvyko I Pabaltijo respublikų ∆ varžybos; 1 v. užėmė Estijos sportininkai, Lietuvos lengvaatlečiai liko treti; A. Vietrinas laimėjo 10 000 m bėgimą, A. Jočys - 110 m barjerinį bėgimą.

1941 sezono pradžioje Lietuvos lengvaatlečių rezultatai buvo neblogi, bet kelis geriausius atletus (S. Šačkų, J. Vabalą ir kt.) ištrėmus į Sibirą, 1944 vasarą nemažai čempionų ir rekordininkų pasitraukus į Vakarus, pirmaisiais pokario metais rezultatai, ypač vyrų, buvo labai prasti. 1946 Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate ir užėmė 11 vietą. Iki 1956 SSRS čempionatuose mūsų sportininkams nepavyko laimėti nė vieno medalio. 1947, 1949, 1950 Lietuvos rinktinė pralaimėjo Baltarusijos rinktinei, o I (1948) II (1950) ir III (1952) Pabaltijo spartakiadose buvo trečia.

Atkaklus ir kryptingas Lietuvos trenerių darbas davė vaisių - mūsų šalies ∆ lygis pradėjo sparčiai kilti. 1955 birželį Vilniuje, spalį Baku vyko lengvaatlečių mačai Lietuva-Azerbaidžanas: Vilniuje mačą laimėjo lietuviai (varžovus įveikė 20 rungčių), Baku - azerbaidžaniečiai (nusileido tik 9 lietuviams), 1956 Vilniuje lietuviai laimėjo 10 rungčių, bet 8 taškais pralaimėjo Azerbaidžano sportininkams. Tuo laiku Lietuva dalyvavo ir mačuose su kitų sąj. respublikų rinktinėmis, vyko kasmetinės Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos komandų varžybos. 1956 laimėti pirmieji SSRS čempionatų medaliai: J. Pipynė (tr. V. Barkalaja) pelnė aukso (1500 m bėgimas), A. Mikėnas (be trenerio) - bronzos (20 km sp. ėjimas). Abu sportininkai su SSRS rinktine 1956 dalyvavo XVI OŽ Melburne (Melbourne, Australija). A. Mikėnas pirmasis iš Lietuvos lengvaatlečių laimėjo OŽ medalį (sidabro); OŽ prizininkai nurodyti 1 lentelėje. 1956 abu sportininkai gerino ir SSRS rekordus; SSRS rekordininkai nurodyti 7 lentelėje.

1957-60 pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai toliau skverbiasi į geriausiųjų pasaulio sportininkų gretas. 1957 III pasaulio jaunimo festivalyje Maskvoje laimėtojais tapo J. Pipynė (1500 m bėgimas) ir A. Mikėnas (20 km sp. ėjimas), 1958 VI Europos čempionate Stokholme dalyvavo 2 lietuviai: ieties metikė B. Zalagaitytė (laimėjo sidabro medalį; pirmasis tr. A. Staniulis, tr. L. Puskunigis) ir J. Pipynė (žr. 3 lent.). 1958 B. Zalagaitytė pasiekė pasaulio rekordą (57,49 m), 1960 XVII OŽ Romoje (Italija) laimėjo bronzos medalį. 1957-60 SSRS čempionatuose iškovota 14 medalių, pasiekti 6 SSRS rekordai. Lietuvos sportininkai (J. Pipynė, B. Zalagaitytė, A. Baltušnikas ir A. Varanauskas) sėkmingai dalyvavo SSRS-D. Britanijos, SSRS-JAV, SSRS-VFR mačuose; deja, A. Baltušnikas (tr. A. Arlauskas) galėjo varžytis tik SSRS teritorijoje.

1959 įkurta Lietuvos ∆ fed‑ja, iki tol (1941, 1945-59) ∆ plėtote rūpinosi Lengvosios atletikos sekcija. 1961 SSRS disko metimo rekordą pagerino A. Baltušnikas (57,93 m), 1963 SSRS tautų spartakiadą laimėjo ir SSRS čempionu tapo A. Varanauskas (rutulio stūmimas). Penki sportininkai (A. Vaupšas, A. Varanauskas, A. Aleksejūnas, K. Orentas ir B. Kalėdienė) 1964 dalyvavo XVIII OŽ Tokijuje (Japonija). B. Zalagaitytė-Kalėdienė ieties metimo rungtyje laimėjo 4 v., A. Aleksejūnas kvalifikacinėse 3000 m kliūtinio (kl.) bėgimo varžybose pagerino olimpinį rekordą (8 min 31,8 s), bet finale buvo tik septintas. SSRS-JAV mačuose dalyvavo A. Vaupšas (tr. A. Sabeckis), A. Varanauskas, A. Baltušnikas, A. Aleksejūnas (tr. V. Barkalaja), K. Orentas (tr. V. Barkalaja).

1965-68 Lietuvos lengvaatlečiai: 1965 K. Orentas, A. Aleksejūnas, V. Jaras ir B. Burokas, 1966 K. Orentas, A. Aleksejūnas, V. Jaras, 1967 V. Jaras ir B. Kalėdienė, 1968 V. Jaras ir R. Plungė, laimėjo medalių SSRS čempionatuose, bet nė vienas nebuvo pakviestas į SSRS rinktinę dalyvauti XIX OŽ Meksike (Meksika). Sėkmingai varžybose dalyvavo jaunieji lengvaatlečiai: 1968 Europos jaunių čempionate A. Lebedžius (10 km sp. ėjimas) ir J. Dabrila (ieties metimas; tr. J. Grigas) laimėjo sidabro, N. Sabaitė (800 m bėgimas; tr. F. Karoblienė) ir A. Vitkevičius (rutulio stūmimas; tr. E. Burokas) - bronzos medalius. 1966 SSRS jaunimo čempionais tapo A. Gedminas (5000 m bėgimas; tr. K. Maniušis), S. Janauskaitė (ieties metimas; pirmoji tr. Ž. Jankauskaitė, tr. V. Barisas), 1968 V. Novikovas (1500 m bėgimas; tr. P. Karoblis), SSRS tarpvalst. mačuose laimėtojais ir prizininkais tapo: 1965 SSRS-JAV - A. Aleksejūnas, 1966 SSRS-Lenkija - V. Jaras (pirmasis tr. A. Staniulis, tr. V. Barisas) ir A. Aleksejūnas, 1966 ir 1967 mače SSRS-Prancūzija, 1967 Šiaurės šalių-Belgijos-VDR-SSRS rinktinių mače diską toliausiai nusviedė V. Jaras.

1969 V. Dudinas (tr. R. Beresnevičius, V. Kucas) pagerino pasaulio 3000 m kl. bėgimo rekordą (8 min 22,2 s; iki šių dienų jis yra Lietuvos rekordas), 1970 jis Europos komandinių taurių varžybose finišavo antras. 1971 Helsinkyje Europos šuolio į aukštį čempionu, 1974 Romoje - vicečempionu tapo K. Šapka (1972 uždarų patalpų čempionate Grenoblyje jis pelnė sidabro, 1974 Geteborge - aukso medalius). 1972 XX OŽ Miunchene (München, Vokietija) dalyvavo penki lengvaatlečiai: N. Sabaitė (800 m bėgimas) laimėjo sidabro medalį; 2 k. gerino SSRS rekordą, R. Bitė (3000 m kl. bėgimas; tr. P. Karoblis) užėmė 7 v., K. Šapka - 12 v., R. Plungė (tr. A. Baltušnikas ir A. Varanauskas) - 14 v., A. Baranovas (maratonas; tr. V. Barkalaja) - 15 vietą. Sėkmingai SSRS tarpvalst. mačuose rungtyniavo P. Šimonėlis, R. Plungė, K. Šapka, R. Bitė, N. Sabaitė, V. Dudinas, daugiakovininkė N. Kvietkauskaitė.

Nė vienas Lietuvos lengvaatletis nepateko į SSRS rinktinę dalyvauti XXI OŽ (1976 Monrealis, Montreal, Kanada), nors 1973 SSRS čempionais tapo R. Bitė ir N. Sabaitė-Razienė, vicečempionu - R. Plungė, bronzos medalininkais - E. Skapas ir M. Treinytė, 1974 SSRS čempionu tapo K. Šapka, vicečempionu - J. Grigas, 1975 bronzos medalį pelnė R. Makauskaitė, 1976 - J. Grigas, vicečempionu tapo A. Šakalys. 1974 SSRS jaunimo čempionais tapo L. Purvinskaitė (400 m bėgimas), 1975 - E. Petrikas (800 m bėgimas), 1973 SSRS jaunių čempionu (100 m bėgimas) - A. Ganža. Vėl su SSRS rinktine tarpvalst. mačuose sėkmingai rungtyniavo N. Sabaitė-Razienė, R. Bitė, R. Plungė, K. Šapka, J. Grigas, M. Treinytė-Butkienė, N. Kvietkauskaitė.

1977-80 buvo Lietuvos ∆ pakilimo laikotarpis. 1978 pasaulio šuolio į tolį rekordą du kartus gerino V. Bardauskienė (pirmoji pasaulio moteris, įveikusi 7 m ribą; 7,07 m ir 7,09 m), SSRS rekordą - R. Valiulis (4 × 400 m estafetė), SSRS jaunimo čempionais tapo: 1977 - A. Antipovas (10 000 m), 1979 - R. Volskytė, V. Valiūnaitė, T. Lazdovskaja ir A. Mendzarytė (4 × 400 m estafetė), 1980 (Kaune) - šuolininkė į tolį V. Grumadaitė ir kūjo metikas B. Viluckis. A. Antipovas dalyvavo IAAF pasaulio nacijų kroso čempionatuose: 1977 Diuseldorfe (Düsseldorf, Vokietija) ind. įskaitoje užėmė 20 v., komandinėje - 3 v., 1978 Glazge (Glasgow, Škotija) ind. įskaitoje - 2 v., komandinėje - 4 v., 1979 Limerike (Limerick, Airija) ind. ir komandinėje įskaitose - 3 v., 1980 Paryžiuje ind. įskaitoje - 6 v., komandinėje - 5 v., 1979 Pasaulio taurės varžybų finale laimėjo bronzos medalį (10 000 m - 28 min 25,17 s). SSRS tarpvalst. mačuose pagirtinai rungtyniavo A. Antipovas, V. Bardauskienė, J. Putinienė, V. Cepelevas, R. Muzikevičienė, R. Valiulis.

XXII OŽ (1980 Maskva, SSRS) dalyvavo keturi lengvaatlečiai. R. Valiulis su SSRS komanda laimėjo aukso medalį 4 × 400 m estafetėje, disko metikė G. Murašova užėmė 7 v., ieties metikė J. Putinienė - 11 v., A. Antipovas 10 000 m nuotolio nebaigė.

1981-84 Lietuvos lengvaatlečiai tęsė laimėjimus, pradėjo reikštis nauja sportininkų karta. 1981 pirmą kartą SSRS čempione tapo M. Butkienė, 1983 SSRS tautų spartakiados laimėtojomis - A. Ambrazienė (400 m b. b.) ir G. Murašova (disko metimas); abi šios sportininkės I pasaulio čempionate 1983 Helsinkyje pelnė sidabro medalius (žr. 2 lent.). 1982 ir 1983 SSRS kroso čempionu tapo A. Antipovas, jis vėl dalyvavo IAAF pasaulio nacijų kroso čempionate (1982 Roma) ir ind. įskaitoje užėmė 19 v., komandinėje - 3 vietą. 1983 A. Ambrazienė (Kosteckaja) Maskvoje, Brolių Znamenskių memorialo varžybose, pagerino pasaulio 400 m b. b. rekordą (54,02 s), ­ Dinamo d‑jos čempionate V. Kazlauskas - Europos 20 km sport. ėjimo stadione rekordą (1 h 20 min 37,0 s). 1983 Europos jaunimo čempionate V. Murašovas (disko metimas) ir A. Kornikas (estafetė 4 × 100 m; su SSRS rinktine) laimėjo sidabro medalius, SSRS jaunimo čempionais tapo: 1982 - I. Duchnovič (šuolis į tolį, 6,67 m) ir R. Ubartas (disko metimas, 58,30 m), 1983 - A. Kornikas (100 m bėgimas, 10,53 s), J. Grublys (2000 m kl. bėgimas, 5 min 45,06 s) ir V. Murašovas (disko metimas, 57,34 m), 1984 - R. Malachovskis (dešimtkovė, 7 161 tšk.), SSRS jaunių čempionais 1982 - V. Patapas (1500 m, 3 min 48,31 s) ir L. Zablockaja (šuolis į aukštį, 1,88 m), 1983 - R. Dovidaitytė (400 m bėgimas, 54,78 s), S. Vainauskas (10 km sp. ėjimas, 44 min 13,40 s), 1984 - R. Sablovskaitė (100 m b. bėgimas). Sėkmingai Lietuvos lengvaatlečiai (V. Cepelevas, R. Valiulis, G. Murašovas, R. Ubartas, R. Sausaitis, D. Stukonis, R. Kazlauskas, A. Sabonis) dalyvavo SSRS tarpvalst. mačuose. Pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai įtemptai rengėsi XXIII OŽ, turėjusioms vykti 1984 Los Andžele (Los Angeles, JAV), bet dėl polit. motyvų SSRS ir kitų soc. šalių sportininkams į OŽ neteko nuvykti (atsakas į JAV, VFR, Ispanijos, D. Britanijos XXII OŽ, 1980, boikotą).

SSRS sporto funkcionieriai bent iš dalies kompensavo sportininkams šią netektį: 1984 08 16-18 Prahoje moterims ir Maskvoje vyrams buvo surengtos tarpt. varžybos Draugystė 84, kuriose dalyvavo 50 šalių sportininkai, 20 rungčių (iš tuo metu 41) laimėtojų rezultatai buvo geresni nei XXIII OŽ, 1984, čempionų. Prahoje G. Murašova laimėjo sidabro medalį (disko metimas, 72,14 m), N. Medvedeva užėmė 4 v. (šuolis į tolį, 7,02 m), Maskvoje R. Ubartas - 8 v. (disko metimas, 63,60 m).

1985-88 Lietuvos lengvaatlečiai sugebėjo įsitvirtinti SSRS rinktinėje ir su ja dalyvauti oficialiose tarpt. varžybose. 1985 SSRS čempionato bronzos medalį pelnė T. Nekrošaitė, 1986 R. Ubartas, B. Viluckis ir R. Čistiakova - aukso, V. Kidykas ir N. Medvedeva - sidabro, M. Navickaitė - bronzos, 1987 A. Ambrazienė - aukso, B. Valuckis - sidabro, S. Eidikytė ir D. Bimbaitė - bronzos medalį. Sėkmingiausi buvo 1988 metai: SSRS čempionėmis tapo G. Murašova, L. Baikauskaitė ir R. Sablovskaitė, bronzos medalininkėmis - R. Čistiakova, A. Ambrazienė ir N. Medvedeva. Sėkmingai dalyvauta ir SSRS uždarų patalpų čempionatuose: 1985 aukso medalius laimėjo D. Stukonis, V. Kidykas, 1987 - I. Oženko (Duchnovič), 1988 - L. Baikauskaitė ir V. Kidykas. Šeši lengvaatlečiai dalyvavo XXIV OŽ (1988 Seulas, P. Korėja), iš jų R. Ubartas (disko metimas) ir L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas) tapo vicečempionais, R. Sablovskaitė (septynkovė) užėmė 5 vietą. SSRS jaunimo čempionais tapo: 1986 - V. Misiūnas (800 m bėgimas) ir S. Eidikytė (5 km sp. ėjimas), 1987 - S. Eidikytė (10 km sp. ėjimas), 1988 - I. Barachovas (400 m bėgimas). SSRS tarpvalst. mačuose sėkmingai dalyvavo N. Medvedeva ir I. Oženko (šuolis į tolį), G. Murašova, R. Ubartas ir V. Kidykas (disko metimas), R. Čistiakova (3000 m), M. Navickaitė ir A. Ambrazienė (400 m b. b.), R. Malachovskis (dešimtkovė), S. Kleiza (rutulio stūmimas), V. Kazlauskas (sp. ėjimas).

1989 Lietuvos lengvaatlečiai paskutinį kartą dalyvavo SSRS čempionate: aukso medalį pelnė D. Matusevičienė (800 m bėgimas), sidabro - daugiakovininkė R. Sablovskaitė (Nazarovienė), bronzos medalius - D. Plungė (kūjo metimas) ir S. Statkuvienė (2000 m kl. bėgimas). SSRS tarpvalst. varžybose 1989 sėkmingai pasirodė R. Stasaitis (šuolis į tolį), V. Kazlauskas, R. Ubartas, R. Malachovskis, N. Medvedeva, R. Nazarovienė. 1989 ir 1990 pasaulio kroso čempionate R. Čistiakova buvo apdovanota aukso medaliu už komandinę pergalę. 1989 SSRS jaunimo žaidynėse ir jaunimo pirmenybėse laimėtojų garbei (A. Mikelytė, disko metimas, 58,86 m) ir V. Meškauskas (10 km sp. ėjimas, 42 min 24,0 s) buvo keliama Lietuvos trispalvė ir, pritariant visai delegacijai, skambėjo Lietuvos himnas. 1989-90 S. Eidikytė-Bukšnienė, V. Kazlauskas ir A. Grigaliūnas gerino pasaulio ir Europos nestandartinių sp. ėjimo rungčių rekordus.

1990 Lietuvos, Latvijos ir Estijos ∆ fed‑jos nutarė rengti Pabaltijo čempionatą. Pirmasis vyko Vilniuje, Lietuvos lengvaatlečiai laimėjo 25 rungtis iš 46. 1991 čempionais tapo 16 Lietuvos sportininkų, 1992 jie laimėjo 20 rungčių. 1991 10 25 Lietuvos ∆ fed‑ja grąžinta į Tarptautinę lengvosios atletikos mėgėjų federaciją (IAAF), 1991 pab. Lietuvos sportininkai po 51 metų pertraukos sugrįžo į olimpinę šeimą. Pradėta rengtis XXV OŽ (1992 Barselona, Ispanija); dalyvavo aštuoni lengvaatlečiai: R. Ubartas diską nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu, daugiakovininkė R. Nazarovienė (Sablovskaitė) užėmė 14 v., ieties metikė T. Nekrošaitė - 18 v., kūjo metikas B. Viluckis ir šuolininkė į aukštį N. Žilinskienė - 20 v., ėjikas V. Meškauskas (20 km) - 26 vietą.

Pirmaisiais poolimpiniais metais Lietuvos lengvaatlečiai gerais rezultatais nedžiugino. 1993 Europos jaunių čempionate Ž. Minina (400 m bėgimas, 53,78 s) finišavo penkta, Baltijos jūros šalių sporto žaidynėse 11 sportininkų tapo žaidynių laimėtojais: S. Statkuvienė (1500 ir 3000 m bėgimas), N. Jakštienė (100 m b. b.), A. Mikelytė (disko metimas), M. Raizgienė (rutulio stūmimas), R. Vasiliauskas (800 m bėgimas), Č. Kundrotas (10 000 m bėgimas), R. Verkys (šuolis į aukštį), A. Raizgys (trišuolis), V. Mitkus (rutulio stūmimas) ir B. Viluckis (kūjo metimas).

1994 Europos čempionate N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,93 m) pelnė bronzos medalį, R. Ramanauskaitė (ieties metimas, 64,54 m) užėmė 5 v., R. Nazarovienė (septynkovė, 6262 tšk.) - 7 v., 1995 pasaulio čempionate N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,93 m) - 8 vietą. 14 lengvaatlečių dalyvavo XXVI OŽ (1996 Atlanta, JAV): N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,96 m) pasiekė Lietuvos rekordą ir užėmė 5 v., diskininkas V. Alekna buvo penktas (65,30 m), diskininkas V. Kidykas - aštuntas (62,78 m), septynkovininkė R. Nazarovienė (Sablovskaitė) - dešimta (6254 tšk.).

Pirmą kartą jaunieji lengvaatlečiai dalyvavo III Europos jaunimo olimpiname festivalyje (EJOF): aukso medalius laimėjo A. Visockaitė (200 m bėgimas) ir M. Pukštas (2000 m kl. bėgimas).

1993-96 Lietuvos rekordus gerino: S. Statkuvienė (10 000 m, pusės maratono - 2 k., maratono bėgimas - 3 k.), R. Nazarovienė (100 m b. b.), S. Milušauskaitė (20 km sp. ėjimas), N. Žilinskienė (šuolis į aukštį), D. Sčepanskienė (kūjo metimas), K. Klimas (100 m bėgimas matuojant rankiniu chronometru), E. Vadopolas ir J. Novogreckis (pusės maratono), Č. Kundrotas (maratono bėgimas), A. Raizgys (trišuolis - 2 k.).

1997 V. Alekna (disko metimas) tapo pasaulio vicečempionu, R. Nazarovienė (septynkovė) - bronzos medalininke, A. Visockaitė (100 m bėgimas) - Europos jaunimo vicečempione, R. Drazdauskaitė (1500 m bėgimas) - IV EJOF sidabro medalininke.

1998 Europos čempionate V. Alekna laimėjo bronzos medalį, R. Nazarovienė užėmė 4 v., pasaulio jaunių žaidynėse R. Drazdauskaitė (1500 m bėgimas) - 3 vietą.

1999 pasaulio čempionate dalyvavo disko metikai: V. Alekna buvo ketvirtas, V. Kidykas - penktas. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate I. Krakoviak (800 m bėgimas) pelnė sidabro, Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionate T. Intas (ieties metimas) ir V EJOF V. Seliukas (šuolis į aukštį, 2,11 m) - aukso, Ž. Šikšnelytė (šuolis į tolį, 5,92 m) - bronzos medalius.

2000 net 18 lengvaatlečių išvyko į XXVII OŽ Sidnėjuje (Sydney, Australija), geriausiai sekėsi V. Aleknai - jis tapo olimpiniu disko metimo čempionu.

1995 ir 1999 Lietuvos rekordus gerino S. Milušauskaitė (20 km sp. ėjimas), 1997 - D. Ščepanskienė (kūjo metimas) ir A. Visockaitė (100 m bėgimas), 1998 po 2 k. - V. Grigaitė-Petkevičienė (trišuolis), M. Raizgienė (kūjo metimas), L. Bagdonavičiūtė ir R. Snarskaitė (šuolis su kartimi), A. Skujytė (septynkovė), 1998-2000 - A. Jurkšas (ieties metimas; 7 k.), 1999 - I. Jakubaitytė (ieties metimas), R. Nazarovienė (septynkovė), 1999-2000 R. Ramanauskaitė (ieties metimas; 2 k.), K. Saltanovič (20 km sp. ėjimas, 4 k.), A. Grocienė (trišuolis; 4 k.), 2000 V. Alekna (disko metimas; 2 k.), I. Juodeškienė (5000 m bėgimas), R. Snarskaitė (šuolis su kartimi), E. Grigalionytė (šuolis su kartimi; 2 k.), A. Visockaitė (100 m ir 200 m bėgimas).

2001-04 daugiausia laimėjimų pasiekė V. Alekna: 2001 tapo pasaulio, 2002 - Europos vicečempionu, 2003 - pasaulio, 2004 - olimpiniu (XXVIII OŽ, Atėnai, Graikija) čempionu. A. Skujytė 2001 pasaulio čempionate buvo septinta, 2004 tapo olimpine vicečempione (XXVIII OŽ), pasaulio uždarų patalpų čempionate pelnė bronzos, V. Žemaitytė 2004 pasaulio jaunimo (iki 20 m.) čempionate - sidabro medalį.

2001 VI EJOF K. Vnukova (šuolis į aukštį, 1,75 m) buvo apdovanota sidabro medaliu, 2002 Europos čempionate A. Skujytė (septynkovė) užėmė 4 v., K. Saltanovič (20 km sp. ėjimas) - 7 vietą. 2003 VII EJOF aukso medalį laimėjo L. Grinčikaitė (100 m bėgimas, 11,95 s), sidabro - A. Vaišvilaitė (rutulio stūmimas, 14,67 m), bronzos - V. Klibavičius (rutulio stūmimas, 17,97 m).

2002 Lietuvos rekordus gerino K. Saltanovič (20 km sp. ėjimas; 2 k.), O. Šidlauskaitė (3000 m kl. bėgimas; 2 k.), R. Michniovaitė (3000 m kl. bėgimas; 2 k. ir 2004; 2 k.), 2003 - M. Norbutas (800 m bėgimas), G. Andriuškevičius (30 km sp. ėjimas), T. Intas (ieties metimas), A. Visockaitė-Eggerth (100 m bėgimas; 2 k.), Ž. Balčiūnaitė (maratonas; 2 k.).

Disko metikas V. Alekna 2005 tapo pasaulio, 2006 - Europos čempionu, septynkovininkė A. Skujytė 2005 pasaulio čempionate, maratonininkė Ž. Balčiūnaitė 2006 Europos čempionate užėmė 4 vietą, 2007 pasaulio čempionate V. Alekna buvo ketvirtas, A. Skujytė - šešta. 2005 VIII EJOF D. Raminas (šuolis į aukštį) ir S. Mišeikytė (rutulio stūmimas), 2007 IX EJOF M. Baliukonis (500 m bėgimas) ir A. Gudžius (disko metimas) pelnė bronzos, 2005 Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionate L. Grinčikaitė - sidabro, Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate 2005 P. Mykolaitis - bronzos, 2007 V. Žemaitytė (septynkovė) - aukso, 2007 pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionate A. Gudžius - bronzos, pasaulio universiadoje V. Žemaitytė - aukso, A. Dagelytė (100 m) - bronzos medalius. XXIX OŽ (2008 Pekinas, Kinija) V. Alekna laimėjo bronzos medalį, Ž. Balčiūnaitė (maratonas) užėmė 11 v., L. Grinčikaitė (100 m bėgimas) - 14 vietą.

2005 Lietuvos rekordus gerino A. Skujytė (dešimtkovė), Ž. Balčiūnaitė (1000 m bėgimas ir maratonas), R. Michniovaitė-Troup (3000 m kl. bėgimas; 3 k.), R. Grigelionytė (šuolis su kartimi), 2006 - M. Pukštas (pusės maratono bėgimas), N. Aidietytė pasiekė pirmą Lietuvos 50 km sp. ėjimo rekordą, 2007 rekordą gerino I. Jakubaitytė (ieties metimas), merginų ir vaikinų 4 × 100 m estafetės dalyviai, 2008 - V. Kozlovas (800 m bėgimas), R. Troup (3000 m kl. bėgimas; 2 k.), S. Milušauskaitė (20 km sp. ėjimas), moterų 4 × 100 m estafetės dalyvės (4 k.).

2009 pasaulio čempionate V. Alekna užėmė 4 v., K. Saltanovič (20 km sp. ėjimas) - 8 v., D. Škarnulis (50 km sp. ėjimas) - 14 vietą. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate L. Grinčikaitė laimėjo aukso, merginos (4 × 100 m estafetė) - bronzos, pasaulio universiadoje L. Grinčikaitė - aukso, S. Tamošaitytė - sidabro medalius. X EJOF Lietuvos lengvaatlečiai medalių nepelnė, bet net 10 sportininkų užėmė vietas pirmuose aštuntukuose (4, 5, 6 v. po vieną, 6 v. - septyni sportininkai). 2010 Europos čempionate disko metikai V. Alekna ir Z. Sendriūtė užėmė 5 v., D. Draudvila (dešimtkovė) - 6 v., K. Saltanovič (20 km sp. ėjimas) - 7 v., T. Šuškevičius (50 km sp. ėjimas) - 9 vietą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje A. Gudžius (disko metimas) tapo pasaulio jaunimo čempionu, A. Palšytė (šuolis į aukštį) - vicečempione. 2009 Lietuvos rekordus gerino S. Tamošaitytė (100 m b. b.; 2 k.), vaikinų rinktinė (4 × 100 m estafetė), 2010 - M. Jurgilas ir R Sakalauskas (100 m bėgimas; abiejų tr. A. Stanislovaitis), B. Virbalytė (50 km sp. ėjimas; tr. K. Pavilonis ir J. Romankovas).

2011 pasaulio čempionate V. Alekna buvo šeštas, A. Skujytė (septynkovė) ir K. Saltanovič (20 km sp. ėjimas) - aštuntos. Europos jaunimo čempionate ir pasaulio universiadoje (pakartojusi Lietuvos šuolio į aukštį rekordą, 1,96 m) A. Palšytė (tr. T. Krasauskienė) laimėjo sidabro medalį; universiadoje sidabro medalius pelnė V. Žemaitytė (septynkovė; tr. A. Gavėnas) ir Z. Sendriūtė (disko metimas; tr. A. Jasmontas), L. Grinčikaitė (100 m bėgimas; tr. E. Norvilas) - bronzos medalį. D. Aučyna (šuolis į tolį, 7,81 m; tr. K. Šapka) Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate buvo ketvirtas. XI EJOF aukso medalininke tapo M. J. Morauskaitė (400 m bėgimas, 54,01 s; tr. I. Jefimova), sidabro - L. Jasiūnaitė (ieties metimas, 52,00 m; tr. I. Žeronienė), bronzos - P. Dabašinskas (ieties metimas, 73,23 m; tr. Z. Grabauskienė).

2012 pasaulio uždarų patalpų čempionate A. Skujytė tapo bronzos medalininke (penkiakovė, 4802 tšk.), S. Tamošaitytė užėmė 4 v. (60 m b. bėgimas, 8,03 s, Lietuvos rekordas). Europos čempionate R. Stanys pelnė sidabro (šuolis į aukštį, 2,31 m), L. Grinčikaitė - bronzos (100 m, 11,32 s) medalį, R. Sakalauskas užėmė 6 v. (100 m), N. Piliušina - 8 v. (800 m). XXX OŽ (2012 Londonas) dalyvavo 20 lengvaatlečių. Disko metikas V. Alekna užėmė 4 v. (67,38 m), septynkovininkė A. Skujytė - 5 v. (6599 tšk.), disko metikė Z. Sendriūtė - 9 v., šuolininkė į aukštį A. Palšytė - 11 v., 100 m bėgikė L. Grinčikaitė ir ieties metikė I. Jakubaitytė - 17 vietą.

2011 buvo 65 viešosios įstaigos, asociacijos ar sporto klubai. Žymesnieji: Vilniuje - ­ Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija (įk. 1992, prez. R. Bernotas, kasmet organizuoja klubų ir individualaus bėgimo konkursus), COSMA (įk. 2000, 2000-07 pirm. V. Daukšys, 2008-09 N. Medvedeva, nuo 2010 M. Skrabulis; kasmet rengia klubo taurės varžybas), Vilniaus bėgimo klubas Vilniaus baltai (įk. 2006, prez. R. Vasiliauskas), VšĮ Tarptautinis maratonas (įk. 2006, 2006-08 dir. G. Repšys, 2008-09 N. Januškevičius, 2009-11 E. Martinka, nuo 2011 D. Mikulis; nuo 2004 rengia ­ Vilniaus maratoną), Klaipėdoje - Nikė (įk. 1996, pirm. A. Pleskys; dalyvauja Europos jaunimo klubų taurės varžybose), Gintarinė jūrmylė (įk. 1996, pirm. M. Tumėnas; organizuoja tradicinį bėgimą Gintarinė jūrmylė), Alytuje - Interwalk (įk. 2004, vad. K. Pavilonis). 2011 buvo 261 etatinis treneris, 4298 sportininkai.

Aktyviausi veteranų klubai: Vilniuje - daugiakovininkų 7&10 (įk. 2000, 2000-05 prez. I. Mikulėnienė, nuo 2005 V. Morkūnienė), Metikas (įk. 1992, vad. B. Keršulienė), Kaune - Senjorai (įk. 1999, vad. B. Kalėdienė), Klaipėdoje - Ąžuolas (įk. 1996, vad. G. Pridotkas). ∆ veteranų klubų nariai (B. Kalėdienė, B. Keršulienė, J. Lapienienė, A. Mikelytė, V. Morkūnienė, J. Putinienė, D.Ščepanskienė, A. Vilčinskienė, A. Černiauskas, S. Svilainis, K. Vislavičius) yra daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai. Savo amžiaus grupių pasaulio, Europos ir Lietuvos rekordus gerino B. Kalėdienė, B. Keršulienė, J. Putinienė, A. Černiauskas.

Daugkartiniai pasaulio, Europos čempionatų laimėtojai ir prizininkai: S. Svilainis (dešimtkovė, 50 m. grupė), B. Keršulienė (rutulio stūmiams, 60 m.), A. Vilčinskienė (rutulio stūmimas, 70 m.), J. Putinienė (ieties metimas, 65 m.), V. Kalėdienė (ieties metimas, 70 ir 75 m.), K. Vilčinskas (disko metimas, 70 ir 75 m.), A. Černiauskas (daugiakovė, 80 ir 75 m.). Lietuvos čempionatuose dalyvaudavo I Lietuvos tautinės olimpiados dalyvė D. Vitartaitė (rutulio stūmimas), jos pasiektas 80 m amžiaus grupės rekordas dar (2011) nepagerintas.

Žymiausi teisėjai: iki 1990 - I. Teišerskis, A. Vietrinas, A. Klimavičius, K. Rozenbergaitė, J. Kudirka (Kaunas), S. Koniušas, V. Leskauskas (abu Šiauliai), M. Senkevičius (Šalčininkai), A. Plungė (Klaipėda), J. Vabalas, G. Tarvydas, A. Krasaitis, D. Ivašauskienė, St. Bidva, J. Genevičius (Vilnius), po 1990 - A. Buliuolis, A. Baranauskas (Kaunas), Z. Tindžiulienė (Vilnius), R. Zabulionis, R. Beržinskas (Klaipėda), R. Jakubauskas (Panevėžys), J. Tribė (Šiauliai).

∆ k‑to (1921-32), s‑gos (1933-40), sekcijos (1941, 1945-59) pirmininkai: S. Garbačiauskas (1922-24), I. Teišerskis (1924-31), V. Bulota (1931-33), A. Ardickas (1934), V. Bulota (1935-40), J. Kudirka (1940-49), M. Preisas (1950-52), M. Jackevičius (1953), A.Nordvikas (1953-59), ∆ fed‑jos vadovai: prezidentai - A. Gudanovičius (1959-65), J. Šliažas (1967-71), G. Tarvydas (1971-91), V. Vilimas (1991-97), A. Šakalys (1997-98), E. Burokas (1998-2000), E. Skrabulis (nuo 2000), atsakingieji sekretoriai - A. Karpavičius (1959-65), Č. Šlepikas (1965-83), D. Svitojūtė (1983-94), A. Bušmienė (1994-99), A. Baužys (1999-2001), E. Burokas (2001-09), N. Medvedeva (nuo 2009).

 

1 lent. Olimpiados žaidynių prizininkai (1956-2012)

Eil. Nr.

V., pavardė

OŽ (metai)

Rungtis

Rezultatas

Vieta

1.

A. Mikėnas

XVI (1956)

20 km sp. ėjimas

1:32.03

2

2.

B. Kalėdienė (Zalagaitytė)

XVII (1960)

XVIII (1964)

ieties metimas

ieties metimas

53,45

56,31

3

4

3.

A. Aleksejūnas

XVIII (1964)

3000 m kl. bėgimas

8.39,0

par.* 8.31,8 OR**

7

4.

A. Varanauskas

XVIII (1964)

rutulio stūmimas

18,41

8

5.

R. Bitė

XX (1972)

3000 m kl. bėgimas

8.34,6

7

6.

N. Sabaitė (Razienė)

XX (1972)

800 m

1.58,7

2

7.

G. Murašova

XXII (1980)

disko metimas

63,84

7

8.

R. Valiulis

XXII (1980)

4 × 400 m estafetė, su SSRS rinktine

3.01,01

1

9.

L. Baikauskaitė

XXIV (1988)

1500 m

4.00,24

2

10.

V. Kidykas

XXVI (1996)

disko metimas

62,78

8

11.

R. Sablovskaitė (Nazarovienė)

XXIV (1988)

septynkovė

6456 tšk.

5

12.

R. Ubartas

XXIV (1988)

XXV (1992)

disko metimas

disko metimas

67,48

65,12

2

1

13.

N. Žilinskienė (Savickytė)

XXVI (1996)

šuolis į aukštį

1,96

5

14.

V. Alekna

XXVI (1996)

XXVII (2000)

XXVIII (2004)

XXIX (2008)

XXX (2012)

disko metimas

disko metimas

disko metimas

disko metimas

disko metimas

65,30

69,30

69,89 OR**

67,79

67,38

5

1

1

3

4

15.

A. Skujytė

XXVIII (2004)

XXX (2012)

septynkovė

septynkovė

6435 tšk.

6599 tšk.

2

5

*Parengiamasis bėgimas.

**Olimpinių žaidynių rekordas.

 

2 lent. Pasaulio čempionatų prizininkai (1978-2012)

Eil. Nr.

V., pavardė

Metai

Rungtis

Rezultatas

Vieta

1.

A. Kosteckaja (Ambrazienė)

1983

400 m b. bėgimas

54,15

2

2.

G. Murašova

1983

disko metimas

67,44

2

3.

N. Medvedeva

1985*

šuolis į tolį

6,44

3

4.

R. Čistiakova

1989

1990

6 km krosas

6,5 km krosas

komand. įsk.

komand. įsk.

1

1

5.

V. Alekna

1997

2001

2003

2005

disko metimas

disko metimas

disko metimas

disko metimas

66,70

69,40

69,69

70,17

2

2

1

1

6.

R. Sablovskaitė (Nazarovienė)

1997

septynkovė

6566 tšk.

3

7.

A. Skujytė

2004*

2012*

penkiakovė

penkiakovė

4679 tšk.

4802 tšk.

3

3

*Uždarų patalpų čempionatas.

 

3 lent. Europos čempionatų prizininkai (1958-2012)

Eil. Nr.

V., pavardė

Metai

Rungtis

Rezultatas

Vieta

1.

B. Zalagaitytė (Kalėdienė)

1958

ieties metimas

51,30

2

2.

V. Dudinas

1969

3000 m kl. bėgimas

8.26,6

3

3.

K. Šapka

1971

1972*

1974

1974*

šuolis į aukštį

šuolis į aukštį

šuolis į aukštį

šuolis į aukštį

2,20

2,22

2,25

2,22

1

2

2

1

4.

A. Antipovas

1978

10 000 m

27.31,5

3

5.

V. Bardauskienė

1978

šuolis į tolį

6,88

7,09** PR

1

6.

V. Cepelevas

1979*

šuolis į tolį

7,88

1

7.

R. Valiulis

1980*

400 m

46,75

3

8.

R.Ubartas

1986

disko metimas

67,08

1

9.

V. Kidykas

1986

disko metimas

66,32

3

10.

R.Čistiakova

1986*

3000 m

9.01,72

3

11.

N. Žilinskienė

1994

šuolis į aukštį

1,93

3

12.

V. Alekna

1998

2002

2006

disko metimas

disko metimas

disko metimas

66,46

66,62

68,67

3

2

1

13.

A. Skujytė

2011*

penkiakovė

4702 tšk.

2

14.

L. Grinčikaitė

2012

100 m

11,32

3

15.

R. Stanys

2012

šuolis į aukštį

2,31

2

*Uždarų patalpų čempionatas.

**Rezultatas, pasiektas atrankos varžybose.

 

4 lent. Pasaulio rekordininkai (IAAF patvirtinti)

Eil. Nr.

V., pavardė

Varžybos

Data

Rezultatas

1.

B. Zalagaitytė (Kalėdienė)

SSRS komandinis čempionatas

1958 10 30

ieties metimas

57,49

2.

V. Dudinas

SSRS čempionatas

1968 08 19

3000 m kl. bėgimas

8.22,2

3.

V. Bardauskienė (Augustinavičiūtė)

Šuolininko diena

1978 08 18

šuolis į tolį

7,07

4.

V. Bardauskienė

Europos čempionatas

1978 08 29

šuolis į tolį

7,09

5.

A. Ambrazienė (Kosteckaja)

Brolių Znamenskių memorialas

1983 06 11

400 m b. bėgimas

54,02

6.

K. Saltanovič

Lietuvos čempionatas

2000 08 03

20 000 m sp. ėjimas

1:35.23,67

7.

A. Skujytė

Tarptautinės varžybos

2005 04 15-14

dešimtkovė

8358 tšk.

 

5 lent. SSRS čempionatų prizininkai (1956-89)

Eil. Nr.

V., pavardė

Metai

Rungtis

Vieta

1.

J. Pipynė

1956, 1957, 1958, 1959

1957

1962

1500 m

800 m

1500 m

1

2

3

2.

A. Mikėnas

1956, 1958

20 km sp. ėjimas

3

3.

A. Baltušnikas

1957, 1960, 1961

1958

1959, 1963

disko metimas

disko metimas

disko metimas

1

3

2

4.

A. Varanauskas

1958

1959, 1961,1962, 1964

1963

rutulio stūmimas

rutulio stūmimas

rutulio stūmimas

3

2

1

5.

B. Zalagaitytė (Kalėdienė)

1958, 1959, 1960

1967

ieties metimas

ieties metimas

1

3

6.

A. Vaupšas

1961

1963, 1964

šuolis į tolį

šuolis į tolį

2

3

7.

V. Jaras

1961, 1962, 1969

1965,1966, 1968, 1970

1967

disko metimas

disko metimas

disko metimas

3

2

1

8.

A. Aleksejūnas

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.