Spausdinti Spausdinti
Irklavimas, akademinis irklavimas

Irklavimas, akademinis irklavimas, irklavimo sporto šaka - lenktynės sportinėmis irklinėmis (akademinėmis) valtimis. Irkluojama sverto principu veikiančiais pritvirtintais vienmenčiais irklais, sėdint ant judamų sėdynių nugara judėjimo kryptimi. Valtys (pavienės ir porinės) būna 8 klasių. Pavienių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 1 irklu, yra 5 klasės: dvivietė su vairininku (2+; tik vyrų; minimalus svoris 32 kg) ir be jo (2-; 27 kg), keturvietė su vairininku (4+; tik vyrų; 51 kg) ir be jo (4-; 50 kg), aštuonvietė su vairininku (8+; 96 kg); porinių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 2 irklais, - 3 klasės: vienvietė (1×; 14 kg), dvivietė (2×; 27 kg), keturvietė (4×; 52 kg). Skiriamos amžiaus grupės: jauniai, jaunimas (iki 23 m.), suaugusieji ir meistrai (A - minimalus ≥ 27 m., B - metų vidurkis ≥ 36, C - ≥ 43, D - ≥ 50, E - ≥ 55, F - ≥ 60, G - ≥ 65, H - ≥ 70, I - > 70). Pagal svorį išskiriami lengvojo svorio irkluotojai: vyrų įgulos svorio vidurkis neturi būti > 70 kg, kiekvieno įgulos nario (ir vienvietinininko) - > 72,5 kg, moterų įgulos - > 57 kg, narės (ir vienvietininkės) - > 59 kg. Vairininko - vyrų ir vaikinų (jaunių) įgulų - minimalus svoris 55 kg, moterų, merginų (jaunių) ir mišrių įgulų - 50 kg; mažiau sveriantis gali turėti iki 10 kg papildomą sunkmeną. Yra olimpinės rungtys: vyrų - 1×, 2×, 2-, 4×, 4-, 8+; moterų - 1×, 2×, 2-, 4×, 8; lengvasvorių vyrų - 2×, 4-; lengvasvorių moterų - 2×, ir neolimpinės rungtys: vyrų - 2+; moterų - 4-; lengvasvorių vyrų - 1×, 2-, 4×, 8+; lengvasvorių moterų - 1×, 4×. Rungtys žymimos pagal lytį ir amžiaus grupę: moterų raide W, vyrų - M, jaunių - dar ir raide J, jaunimo (iki 23 m.) - ir B; lengvo svorio - ir L.

∆ atsirado D. Britanijoje. 1715 čia surengtos pirmosios lenktynės, nuo 1829 organizuojamos tradicinės regatos. 19 a. vid. ∆ jau buvo kultivuojamas daugelyje Europos šalių, Š. Amerikoje, Australijoje. 1892 įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (Féderation Internationale des Sociétés d'Avirons, FISA), vienijanti 130 šalių (2008). Pirmasis Europos ∆ čempionatas surengtas 1893 (vėliau čempionatai tapo atviri ir rengti iki 1973; nuo 2007 rengiami uždari suaugusiųjų čempionatai). Į OŽ programą vyrų ∆ įtrauktas 1900, moterų - 1976; nuo 2008 ∆ yra ir parolimpinių žaidynių programoje. Nuo 1962 rengiami pasaulio vyrų ∆ čempionatai, nuo 1974 - moterų, nuo 1974 čempionatai rengiami kasmet; pasaulio čempionatai yra jaunių, jaunimo (iki 23 m.) ir suaugusiųjų. Be to, dar rengiami trys Pasaulio taurės etapai. ∆ daugiausia kultivuojamas D. Britanijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, JAV, Australijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

LIETUVOJE 1885 įkurtas pirmasis ∆ sporto klubas Klaipėdoje (ji priklausė Prūsijai) - Neptūnas (kelis d‑mečius sėk-mingai varžėsi Prūsijos čempionatuose ir kt. regatose). 1908 įkurta irklavimo sekcija Vilniuje (1913 turėjo 72 narius, 10 valčių), 1912 surengta irkluotojų išvyka iš Vilniaus į Kauną, vyko regatos Verkiai-Vilniaus centras. 1912 Kauno Sakalo sporto org‑joje įkurta irklavimo sekcija, 1913 Nemune atidaryta valčių prieplauka (atidaryme dalyvavęs Raudondvario grafas B. Tiškevičius padovanojo kelias valtis), buvo 10 valčių. 1912 ar 1913 ∆ klubas įkurtas Šilutėje. 1920 įsteigtai Vilniaus irklavimo d‑jai priklausė ir ∆ klubų. 1923 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Neptūnas į Lietuvos sporto lygą neįstojo ir toliau dalyvavo Prūsijos čempionatuose, 1926 ir 1929 Klaipėdoje organizavo regatas su jos irkluotojais (Kauno irkluotojai nebuvo kviečiami), 1929 dalyvavo Rygos regatoje, 1932 - reikšmingose regatose Vokietijoje, bet kaip atskira komanda, ne kaip Lietuvos atstovai, o 1934 visiškai pasitraukė iš Lietuvos (ir Klaipėdos krašto) sporto. 1931 Kaune prie Lietuvos jachtklubo (įk. 1921) įsteigta irklavimo sekcija, Kauno irkluotojai dalyvavo Rusnės, 1932 - Klaipėdos regatoje. 1936 Kaune surengtas I Lietuvos čempionatas: valtimis su vairininku vyrai varžėsi 2000 m nuotolyje (laimėtojai ir jų rezultatai nurodyti skliaustuose) lengvomis dvivietėmis (Petraitis, Staškevičius, vair. S. Maziliauskas, 8.12,7), sunkiomis dvivietėmis (S. Vasauskas, S. Dautartas, vair. J. Jasinskas, 7.48,1), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Griningas, Peteraitis, vair. Arbušauskas, 6.28,3), sunkiomis keturvietėmis (įgula nenustatyta, 6.34,0). 1937 pradėjo irkluoti ir moterys, jos dalyvavo 1938 Lietuvos čempionate. ∆ buvo įtrauktas į I LTO programą, varžytasi 2000 m nuotolyje valtimis su vairininku (laimėtojai ir jų rezultatai nurodyti skliaustuose) - sunkiomis dvivietėmis (Bulkė, Jurkštas, vair. M. Kapleraitis, 11.27,9), turistinėmis dvivietėmis (Petraitis, Lincevičius, vair. M. Kapleraitis, 11.56,1), lenktyninėmis keturvietėmis (V. Kmitas, J. Obelienis, S. Vasauskas, J. Gedminas, vair. M. Bursevičius, 9.50,8), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Peteraitis, Griningas, vair. Ruzgys, 9.10,3), sunkiomis keturvietėmis (Griningas, Peteraitis, Bertė, Miškys, vair. Ruzgys, 8.54,0), 1 km nuotolyje lengvomis keturvietėmis (M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, Kavolytė, vair. Malčius, 5.13,2). Vilniuje ir Kaune buvo pastatytos irklavimo bazės. Irklavimui (ir visai kūno kultūrai ir sportui) iki 1940 12 vadovavo Kūno kultūros rūmai, nuo 1940 09 Irklavimo k‑to pirmininkas S. Dautartas, nuo 1943 - S. Vasauskas.

Per II pasaul. karą ∆ inventorius buvo išgrobstytas, irklavimo bazės sunaikintos. 1945 įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF), Vilniuje pradėjo veikti Lokomotyvo d‑jos irklavimo bazė, 1946 09 surengtos pirmosios po karo irklavimo varžybos - Vilniaus čempionatas, 1948 ∆ pradėtas kultivuoti Kaune, 1949 - Klaipėdoje. 1949 09 25-28 Vilniuje (Neryje) įvyko Lietuvos vyrų ir moterų bei jaunių čempionatai. Vyrų ∆ čempionais tapo: vienviečių valčių - J. Ščiupakas, keturviečių klinkerių - V. Puodžius, E. Vaitkevičius, A. Šiekštelė, J. Zaveckas, vair. A. Žebriūnas, keturviečių skifų - I. Demontas, P. Zinkevičius, M. Glaudelis, P. Kregždys, vair. S. Giedraitis, moterų vienviečių valčių - T. Gavrilova, keturviečių klinkerių - O. Kiušaitė, Z. Šablinskaitė, I. Muraškaitė, K. Šumilovaitė, vair. E. Putninas, keturviečių skifų - O. Kiušaitė, Z. Šablinskaitė, I. Muraškaitė, K. Šumilovaitė, vair. E. Putninas (1 lentelėje - daugkartiniai Lietuvos čempionai). 1951 Rygoje debiutavo Lietuvos rinktinė, kuri savo pirmąsias varžybas pralaimėjo.

1 lent. Daugkartiniai (10 k. ir daugiau) Lietuvos irklavimo čempionai (1949-2008)

Sportininko v., pavardė

Kartai

Metai

Vyrai

 

 

E. Vaitkevičius

10

1949-57

R. Šarmaitis

10

1955-65

E. Levickas

13

1957-68

J. Jagelavičius

10

1958-71

V. Briedis

11

1960-73

V. Butkus

11

1969-78

A. Burbulis

12

1969-74

D. Lukošius

14

1970-77

A. Šatas

11

1972-79

G. Pečiukaitis

11

1972-78

A. Čikotas

11

1973-79

A. Gineitis

14

1973-79

L. Skatikas

12

1976-80

V. Vilkelis

10

1978-85

R. Bukys

14

1986-96

V. Mačiulskis

19

1987-2001

R. Kazlauskas

14

1988-96

J. Bagdonas

17

1987-99

E. Petkus

22

1989-2003

R. Cirtautas

12

1989-97

T. Valčiukas

15

1990-98

V. Pikelis

11

1993-99

A. Jurgutis

10

1993-97

M. Kvederis

18

1993-2003

M. Lileika

12

1993-99

T. Trilikauskas

19

1995-2003

E. Šiaudytis

21

1995-2007

A. Jakubovskis

15

1996-2007

D. Buivydas

16

1997-2007

Moterys

 

 

Z. Grucova

11

1957-71

L. Baltutytė

14

1971-78

E. Uktverytė-Dapkevičienė

11

1973-79

J. Narvydaitė

11

1973-77

R. Junevičiūtė

10

1975-82

Č. Liachovič

10

1977-85

A. Gudeliūnaitė

14

1980-93

V. Lastakauskaitė

21

1983-96

B. Juozėnaitė-Šakickienė

25

1985-2003

V. Bernotaitė

16

1986-1996

D. Šmigelskaitė

25

1987-2001

K. Poplavskaja

25

1989-2001

G. Rimgailaitė

16

1989-1999

N. Savickytė

19

1990-2001

J. Perlibienė

16

1993-2001

E. Mačiulaitytė

15

1995-2001

V. Abročiūtė

11

2002-08

Lietuvos irkluotojai 1952 pradėjo dalyvauti SSRS čempionatuose (jauniai laimėjo pirmuosius žetonus), 1956 - SSRS tautų spartakiadose. 1954 įvyko I Lietuvos aukštųjų m‑lų studentų ∆ čempionatas: dalyvavo 7 aukštosios m‑los, laimėjo LVKKI komanda, vienvietėmis valtimis - jos nariai V. Palileikaitė ir V. Kučinskas. Šios tradicinėmis tapusios varžybos turėjo lemiamą įtaką ∆ plėtotei Lietuvoje (studentai pradėjo labai sėkmingai varžytis Lietuvos, SSRS, Europos, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse). Žalgirio aštuonvietės irkluotojos studentės: A. Čepaitė-Rainienė, D. Balčūnaitė-Vaisberg, I. Bačiulytė-Vaitkevičienė, V. Talaikytė-Šukevičienė, T. Pervenis, V. Aguotytė, G. Herbstaitė-Paulekevičienė, G. Talaikytė-Liutkevičienė, vair. N. Kalvelytė (tr. E. Vaitkevičius), tapo pirmosiomis irklavimo SSRS sporto meistrėmis, SSRS čempionate A. Bagdonavičius (VVU) ir Z. Jukna (VPU; vair. J. Blažys, 2+) užėmė 3 v. (2 lent. - SSRS ∆ čempionai).

2 lent. SSRS irklavimo čempionai (1960-90)

Metai

Valties klasė

Įgulos sudėtis

1960

2+

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, G. Morkus (vair.)

1961

2+

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, G. Morkus (vair.)

 

8+

A. Mikšys, C. Jucys, V. Briedis, P. Karla, P. Liutkaitis, A. Bagdonavičius, Z. Jukna, R. Vaitkevičius, G. Morkus (vair.)

1962

8+

J. Jagelavičius, C. Jucys, V. Briedis, P. Karla, Z. Jukna, A. Bagdonavičius, R. Vaitkevičius(vienas irkluotojas ne Lietuvos atstovas), G. Morkus (vair.)

1963

8+

A. Mikšys, P. Karla, J. Jagelavičius, V. Briedis, Z. Jukna, A. Bagdonavičius, R. Vaitkevičius(vienas irkluotojas - ne Lietuvos atstovas), I. Pavlovas (vair.)

1964

8+

J. Jagelavičius, P. Karla, V. Briedis, Z. Jukna, A. Bagdonavičius, R. Vaitkevičius

 

8+

A. Perevoruchova, I. Bačiulytė, S. Korkutytė, L. Semaško, A. Margenytė, S. Bubulytė,R. Tamašauskaitė, G. Strigaitė

1965

4-

C. Jucys, V. Briedis, J. Motiejūnas, E. Levickas

 

4+

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, A. Paulauskas (vair.)

1966

B. Nacevičius

 

4-

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius

1967

2-

B. Nacevičius, M. Vaitkus

 

4+

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, V. Mikalauskas (vair.)

 

G. Šidagytė

 

4×+

Z. Grucova

 

8+

A. Čiukšytė, R. Tamašauskaitė, L. Semaško, K. Koženkova, G. Galinytė, S. Korkutytė, I. Bačiulytė,A. Perevoruchova, J. Narvydaitė (vair.)

1968

2-

A. Grigas

 

8+

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, J. Motiejūnas

 

4×+

Z. Grucova

 

8+

A. Čiukšytė, R. Tamašauskaitė-Rudaitienė, L. Semaško, K. Koženkova, G. Galinytė, S. Korkutytė, I. Bačiulytė, A. Perevoruchova, J. Narvydaitė (vair.)

1969

4+

Z. Jukna, V. Briedis, L. Subačius, J. Jagelavičius, J. Stackevičius (vair.)

 

8+

A. Grigas, M. Vaitkus

 

G. Šidagytė

 

4×+

Z. Grucova

1970

V. Butkus

 

8+

B. Nacevičius, M. Vaitkus, A. Grigas

 

G. Šidagytė-Ramoškienė

 

4×+

Z. Grucova

1972

4-

B. Nacevičius, M. Vaitkus, A. Grigas

 

V. Butkus

 

G. Ramoškienė

1973

V. Butkus

 

V. Butkus

1974

V. Butkus

 

G. Ramoškienė

 

4+

K. Koženkova, A. Rustelytė, P. Gansiniauskytė, R. Baltutytė, J. Narvydaitė (vair.)

1975

V. Butkus

 

G. Ramoškienė

1976

V. Butkus

 

8+

A. Čikotas

 

G. Ramoškienė, L. Kaminskaitė

1977

D. Lukošius

 

8+

A. Čikotas

1978

L. Kaminskaitė

1981

4+

J. Pinskus, J. Narmontas, S. Norušaitis, V. Nižegorodovas (vair.)

 

8+

J. Pinskus, J. Narmontas, S. Norušaitis, Z. Gudauskas, V. Nižegorodovas (vair.)

 

8+

R. Baltutytė

1982

4+

J. Pinskus, J. Narmontas, S. Norušaitis, V. Nižegorodovas (vair.)

 

8+

Z. Gudauskas

1983

2+

S. Norušaitis

 

S. Krasauskas, A. Blažonis, G. Giedraitis, V. Beleckas (vair.)

 

4+

J. Pinskus, J. Narmontas, V. Nižegorodovas (vair.)

 

2-

V. Kavaliauskaitė, L. Daneikaitė

 

4+

A. Kulikauskaitė, F. Kaleinikova, V. Cesiūnaitė, S. Pledytė, A. Česnulytė (vair.)

1984

4-

J. Narmontas

 

S. Krasauskas, G. Giedraitis

 

4+

Z. Gudauskas

 

8+

J. Pinskus, V. Nižegorodovas (vair.)

 

2-

V. Cesiūnaitė

 

4+

A. Kulikauskaitė

1985

G. Giedraitis

 

4+

S. Kučinskas

1985 neolimpinė programa, (500+200 m)

4-

Z. Gudauskas, V. Ramanauskas, V. Joneliūnas, R. Andrejauskas

 

4+

A. Kulikauskaitė, V. Cesiūnaitė, M. Lipkevičiūtė, S. Pledytė, A. Česnulytė (vair.)

 

8+

V. Kavaliauskaitė, L. Daneikaitė, S. Brazauskaitė, L. Butkutė, V. Tautavičiūtė, V. Lastakauskaitė, E. Vitkutė, E. Čepulytė, A. Gudeliūnaitė (vair.)

1986

4-

J. Narmontas

 

4+

S. Kučinskas

 

8+

J. Pinskus

 

4+

V. Kavaliauskaitė, V. Cesiūnaitė, F. Kaleinikova, B. Nemeikšytė, A. Česnulytė (vair.)

1986 neolimpinė programa (500+200 m)

8+

E. Vitkutė, S. Brazauskaitė, E. Čepulytė, V. Lastakauskaitė, V. Šiliūtė, J. Jakaitė, V. Tautavičiūtė,D. Jakubauskaitė, A. Gudeliūnaitė (vair.)

1987

4-

S. Kučinskas, J. Narmontas

 

8+

J. Pinskus

 

B. Juozėnaitė

 

4+

L. Daneikaitė, R. Ribinskaitė, A. Gudeliūnaitė (vair.)

 

8+

L. Daneikaitė, J. Jakaitė, S. Brazauskaitė, R. Ribinskaitė, A. Gudeliūnaitė (vair.)

1988

4+

S. Kučinskas, J. Narmontas

 

4+

A. Gudeliūnaitė (vair.)

 

8+

R. Ribinskaitė, S. Brazauskaitė

1989

4+

J. Narmontas, S. Kučinskas

 

B. Juozėnaitė

1989 neolimpinė programa (500+200 m)

8+

R .Ribinskaitė, D. Butkutė, R. Lukauskytė, D. Matulytė, J. Jakaitė, G. Rimgailaitė, V. Lastakauskaitė, V. Bernotaitė, A. Gudeliūnaitė (vair.)

1990

4+

S. Kučinskas, J. Narmontas

Nuo 1962 vyksta Gintarinių irklų regata (nuo 1963 tarptautinė), nuo 1968 - Danės regata. Nuo 8 d‑mečio Žalgirio, Dinamo ir kt. d‑jos itin rūpinosi jaunųjų irkluotojų rengimu. Įsteigta specialių ir internatinių m‑lų - Trakuose 1973, Birštone 1977, daugėjo trenerių. 1973 pradėtos Lietuvos jaunimo žaidynės, nuo 1975 - moksleivių čempionatai, nuo 1988 - jaunių žaidynės. Jaunieji irkluotojai sėkmingai reprezentavo Lietuvą įv. lygio regatose, čempionatuose, spartakiadose (3 lent. - pasaulio jaunimo ir jaunių čempionai bei prizininkai).

3 lent. Pasaulio jaunimo ir jaunių čempionai ir prizininkai (1979-2008)

Metai

Amžiaus grupė

Valties klasė

Vieta

Įgulos sudėtis

1979

Jaunimas

8+

2

S. Brazauskaitė, L. Brazauskaitė, V. Kavaliauskaitė, Z. Šlitaitė, L. Sakalauskaitė, L. Butkutė, J. Kareivaitė, R. Krištopaitytė, A. Gudeliūnaitė (vair.)

1980

Jaunimas

8+

2

V. Kavaliauskaitė, S. Brazauskaitė, L. Brazauskaitė, L. Butkutė, Z. Šlitaitė, V. Tidikytė, L. Daneikaitė, L. Sakalauskaitė, A. Gudeliūnaitė (vair.)

1981

Jaunimas

2-

2

R. Andrijauskas, S. Kučinskas

 

 

8+

2

V. Tautavičiūtė, S. Brazauskaitė, V. Paulauskaitė, R. Butrimavičiūtė, E. Vitkutė, R. Macijauskaitė (vair.)

1982

Jaunimas

8+

3

E. Vitkutė, R. Butrimavičiūtė

1983

Jaunimas

8+

1

E. Vitkutė

1984

Jaunimas

8+

3

K. Simutis

1985

Jaunimas

1

A. Jokšas

 

 

2-

2

J. Jakaitė, V. Šiliūtė

1986

Jaunimas

2

R. Nutautas, A. Avižienis

 

 

2

B. Juozėnaitė, V. Klimaitė

1987

Jaunimas

3

K. Stanaitis

 

 

8+

3

G. Satkauskas, A. Čeponis

 

 

4+

2

A. Janušauskaitė, A. Bertašiūtė, D. Butkutė, R. Lukauskytė

1988

Jaunimas

8+

2

A. Bertašiūtė, A. Lukauskytė

1989

Jaunimas

3

K. Poplavskaja

1999

Jaunimas

2

K. Šiaudytis

2002

Jaunimas

2

S. Klerauskas

2002

Jauniai

1

M. Ravinskas, E. Grigalius

2007

Jaunimas

2

M. Griškonis

2007

Jauniai

3

D. Vištartaitė

2008

Jaunimas

2

M. Griškonis

2008

Jauniai

2

N. Vasiliauskas, A. Bendaravičius

Lietuvos irkluotojai nuo 1960 sėkmingai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, nuo 1961 - Europos, nuo 1962 - pasaulio čempionatuose (iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990, SSRS įgulose). XVII OŽ (1960 Roma) A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (2+, tr. R. Vaitkevičius), XXI OŽ (1976 Monrealis, Montreal) V. Butkus (4×; tr. A. Arelis), K. Koženkova (8+, tr. E. Vaitkevičius) tapo vicečempionais, XIX OŽ (1968 Meksikas, Mexico) A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna (8+, tr. R. Vaitkevičius), XXI OŽ (1976 Monrealis) G. Šidagytė-Ramoškienė ir E. Kaminskaitė (2-, tr. E. Vaitkevičius ir J. Aleksandravičienė), XXII OŽ (1980 Maskva) J. Narmontas ir I. Pinskus (8+, tr. R. Rudžionis, G. Kučinskas) laimėjo bronzos medalius.

1962 vyrų aštuonvietė, kurios didžiąją daugumą sudarė Vilniaus Žalgirio irkluotojai (A. Bagdovaničius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karla, R. Vaitkevičius, tr. R. Vaitkevičius), pasaulio čempionate Liucernoje (Šveicarija) pelnė sidabro medalius, tradicinėje JAV nepriklausomybės sukakties iškilmių regatoje Filadelfijoje įveikė JAV aštuonvietę, 1963 tapo Europos vicečempione. 1964 Lietuvos aštuonvietė (A. Bagdonanvičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karla, R. Vaitkevičius, tr. R. Vaitkevičius) laimėjo Henlio (Henley) regatos Grand Challenge Cup taurę. 1969 G. Šidagytė-Ramoškienė (tr. J. Pavilionis) tapo Europos čempione (laimėjo pirmąjį aukso medalį vienvietės irklavimo varžybose).

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 LIF priėmus į FISA, irkluotojams atsirado daugiau galimybių dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, tarpt. regatose ir kt. varžybose (nebereikėjo užimti aukščiausių vietų SSRS varžybose). XXV OŽ (1992 Barselona) dalyvavo 8 irkluotojai (E. Petkus, J. Bagdonas, vair. V. Mačiulskis, 2+; tr. K. Bartkus, užėmė 9 v.), XXVI OŽ (1996 Atlanta) - 3 irkluotojai. 1997 E. Petkus ir J. Bagdonas (2-;, tr. K. Bartkus) laimėjo Pasaulio taurę, B. Šakickienė ir K. Paplavskaja (2×; tr. A. Arelis) 1997 ir 1998 pasaulio čempionatuose užėmė 7 v. (4 lent. pateikti Lietuvos irkluotojai - olimpinių žaidynių dalyviai, 5 lent. - pasaulio čempionai ir prizininkai, 6 lent. - Europos čempionai ir prizininkai).

4 lent. Olimpinių žaidynių dalyviai (1960-2008)

Metai

Valties klasė

Vieta

Įgulos sudėtis

1960

2+

2

A. Bagdonavičius, Z. Jukna

1964

4-

7

C. Jucys, P. Liutkaitis, J. Motiejūnas, E. Levickas

8+

5

J. Jagelavičius, P. Karla, V. Briedis, V. Sterlikas, Z. Jukna, A. Bagdonavičius, R. Vaitkevičius

1968

2-

-

A. Grigas (iškrito po paguodos plaukimo)

8+

3

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, V. Briedis

1976

2

V. Butkus

8+

7

A. Čikotas

3

L. Kaminskaitė, G. Ramoškienė

8+

2

K. Koženkova

1980

8+

3

J. Pinskus, J. Narmontas

1988

4+

12

J. Narmontas, S. Kučinskas

4+

9

R. Rybinskaitė

8+

4

S. Brazauskaitė, A. Gudeliūnaitė

1992

2-

17

Z. Gudauskas, R. Bukys

2+

9

J. Bagdonas, E. Petkus, V. Mačiulskis (vair.)

11

K. Poplavskaja

2-

10

V. Lastakauskaitė, V. Bernotaitė

1996

2-

10

E. Petkus, J. Bagdonas

 

14

B. Juozėnaitė-Šakickienė

2000

3

K. Poplavskaja, B. Šakickienė

2004

14

K. Keblys, E. Šiaudvytis

2008

8

M. Griškonis

5 lent. Pasaulio čempionai ir prizininkai (1962-90)

Metai

Valties klasė

Vieta

Įgulos sudėtis

1962

8+

2

J. Jagelavičius, P. Karla, V. Briedis, Z. Jukna, A. Bagdonavičius, R. Vaitkevičius

1966

4-

2

J. Jagelavičius, Z. Jukna, A. Bagdonavičius

1970

8+

2

B. Nacevičius, M. Vaitkus

1974

2

G. Ramoškienė

1975

3

V. Butkus

8+

2

A. Čikotas

3

G. Ramoškienė

4×+

3

L. Kaminskaitė

1978

2

L. Kaminskaitė

1981

8+

1

J. Pinskus, J. Narmontas, S. Norušaitis, Z. Gudauskas, V. Nižegorodovas (vair.)

8+

1

R. Baltutytė

1982

8+

3

Z. Gudauskas

1983

2+

2

S. Norušaitis

4+

3

J. Pinskus, J. Narmontas, V. Nižegorodovas (vair.)

4+

3

F. Kaleinikova, A. Kulikauskaitė

1985

4+

1

S. Kučinskas

8+

1

J. Pinskus

1986

8+

2

Z. Gudauskas, J. Pinskus

 

8+

1

V. Cesiūnaitė

1987

4-

2

S. Kučinskas, J. Narmontas

1990

4+

3

S. Kučinskas, J. Narmontas

6 lent. Europos čempionai ir prizininkai (1961-2009)

Metai

Valties klasė

Vieta

Įgulos sudėtis

1961

2+

1

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, G. Morkus (vair.)

1963

4+

3

E. Levickas, R. Levickas, P. Liutkaitis, C. Jucys

8+

2

J. Jagelavičius, P. Karla, V. Briedis, Z. Jukna, A. Bagdonavičius, R. Vaitkevičius

8+

1

A. Perevoruchova, I. Bačiulytė, S. Korkutytė, L. Semaško, A. Margenytė,R. Tamašauskaitė, S. Bubulytė, G. Strigaitė

1964

8+

2

J. Jagelavičius, P. Karla, V. Briedis, Z. Jukna, A. Bagdonavičius, R. Vaitkevičius

8+

2

A. Perevoruchova, I. Bačiulytė, S. Korkutytė, L. Semaško, A. Margenytė,S. Bubulytė, R. Tamašauskaitė, A. Klimavičiūtė

1965

4-

1

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius

8+

1

A. Čiukšytė, S. Bubulytė, R. Tamašauskaitė, A. Margenytė, L. Semaško, S. Korkutytė, I. Bačiulytė, A. Perevoruchova

1966

4×+

2

Z. Grucova

8+

2

A. Čiukšytė, S. Bubulytė, R. Tamašauskaitė, K. Koženkova, L. Semaško, S. Korkutytė, I. Bačiulytė, A. Perevoruchova, O. Vaisietaitė (vair.)

1967

4+

1

Z. Jukna, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius

8+

3

A. Grigas

3

G. Šidagytė

4×+

1

Z. Grucova

8+

1

A. Čiukšytė, K. Koženkova, G. Galinytė, R. Tamašauskaitė, L. Semaško, S. Korkutytė, I. Bačiulytė, A. Perevoruchova, J. Narvydaitė (vair.)

1968

4×+

3

Z. Grucova

1969

8+

2

Z. Jukna, L. Subačius, J. Jagelavičius

1

G. Šidagytė

4×+

1

Z. Grucova

1970

3

G. Šidagytė-Ramoškienė

1971

8+

3

A. Grigas, B. Nacevičius, M. Vaitkus

1973

2

V. Butkus

4-

2

A. Grigas, B. Nacevičius, M. Vaitkus

1

G. Ramoškienė

2007

2

M. Griškonis

2009

1

M. Griškonis

1995 Birštone pradėtos rengti A. Kikilo taurės, Trakuose - Lietuvos sporto klubų taurės regata. 1999 įvyko oficialus uždarų patalpų žiemos čempionatas Concept II treniruokliais, 2001 - pirmasis LIF žiemos turnyras. 2002 Trakuose pirmą karą surengtas FISA pasaulio jaunių, 2006 FISA pasaulio studentų čempionatas, 2008 surengta FISA pasaulio irklavimo meistrų regata.

1999 LIF priklausė 9 sporto klubai Birštone, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Trakuose (čia yra vienintelė tarpt. standartus atitinkanti ∆ trasa), Vilniuje, juose įkurtose ∆ bazėse dirbo 44 etatiniai treneriai, sportavo ~ 200 irkluotojų, 2008 buvo 21 klubas, dirbo 40 trenerių, sportavo ~ 400 irkluotojų; dar irkluojama Kauno rj. ir Prienuose. LIF prezidentai: J. Obelienius (1946-51), J. Pavilionis (1951-57), A. Slanksnys (1957-77), S. Rudžionis (1977-85), B. Zaikauskas (1985-89), E. Levickas (1989-97), A. Jukna (nuo 1997).

Inga Okulevičienė, Vidas Štaras, Eugenijus Vaitkevičius

 
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.