Biografiniai straipsniai Pagalba
Vardas Pavardė
LSE Grupė Sporto šaka
Bendrieji straipsniai Pagalba
Žodis pavadinime
LSE Grupė
Spausdinti Spausdinti
Badmintonas, plunksninis

Badmintonas (pagal Anglijos vietovės Badmintono vardą), plunksninis, sportinis žaidimas rakete ir skraiduku (plunksninuku). Raketė panaši į lauko teniso, skraidukas pagamintas iš žąsų plunksnų, įtvirtintų kamštinio ąžuolo galvutėje, apvilktoje natūralia oda (žaidžiama ofic. varžybose), arba iš sintetinės medžiagos (mėgėjų ∆). Žaidėjai permuša skraiduką raketėmis per tinklą (aukštis 155 cm), įrengtą stačiakampės aikštės (vieneto 1340 × 518 cm, dvejeto 1340 × 610 cm) viduryje. Žaidimo tikslas - permušti skraiduką per tinklą į varžovo aikštelės pusę taip, kad šis negalėtų jo atmušti atgal, ir neleisti skraidukui nukristi savo aikštelės pusėje. Žaidžia 2 (vyrų ir moterų vienetas) arba 4 (vyrų ir moterų dvejetas, mišrusis dvejetas) žaidėjai. Žaidžiama iki 2 laimėtų partijų, iki 21 taško. Mėgėjų ∆ galima žaisti miške, kieme, paplūdimyje, vandenyje.

∆ - vienas seniausių žaidimų. Archeologiniai radiniai liudija, kad 1122 pr. Kr. Kinijoje jau žaista medinėmis raketėmis ir kamuoliuku iš 4 vištos plunksnų. Indijoje atkastose uolose rasta 2000 m. senumo piešinių, vaizduojančių žaidžiančiuosius skraidukais. Apie žaidimą plunksninukais pasakojama D. Britanijos bibliotekoje esančiame 1390 manuskripte. ∆ nuo 14 a. gerai žinomas ir labai populiarus Europoje. Šiuolaikines ∆ taisykles 19 a. pr. sukūrė Indijoje tarnavę D. Britanijos karininkai. Pirmosios varžybos pagal šias taisykles surengtos 1872 hercogo Boforto Badmintono dvare (netoli Londono). Tarptautinė badmintono federacija (International Badminton Federation, IBF, nuo 2007 Pasaulinė badmintono federacija, Badminton Worl Federation, BWF) įk. 1934 (2007 ji vienijo 158 valstybes). Europos badmintono sąjunga (European Badminton Union, EBU) įk. 1967, nuo 2007 - Badminton Europe (2007 vienijo 51 valstybę). Pasaulio vyrų komandiniai ∆ čempionatai (Tomo taurės, Thomas Cup, varžybos) vyksta nuo 1948, moterų (Uber taurės, Uber Cup, varžybos) - nuo 1956, pasaulio individualieji - nuo 1977, pasaulio vyrų ir moterų komandiniai (Sudirmano taurės, Sudirman Cup, varžybos) - nuo 1989, pasaulio jaunių - nuo 1992, Europos individualieji - nuo 1968, komandiniai - nuo 1972, jaunių individualieji - nuo 1969, jaunių komandiniai - nuo 1975. 1992 ∆ įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Labai populiarus Kinijoje, Korėjoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Japonijoje, Kanadoje, Europos šalyse (stipriausi sportininkai yra Danijoje, Švedijoje, D. Britanijoje, Vokietijoje, Olandijoje).

Lietuvos badmintono federacijos logoLIETUVOJE ∆ pradėtas žaisti po 1957 (po Pasaulinio jaunimo festivalio Maskvoje, kur ∆ demonstravo kinai). Vienas pirmųjų ∆ puoselėtojų - LVKKI doc. V. Griešnovas. Jo studentai ir bendraminčiai organizavo pirmąsias ∆ sekcijas: A. Vitkauskas Klaipėdoje, K. Petkevičius Kaune, P. Tamošauskas ir S. Petkus Vilniuje, V. Minkus Panevėžyje, A. Kemeris Šiauliuose, R. Paulauskas ir A. Butkus Kelmėje, R. Krapas Tauragėje, J. Mrazauskas Kėdainiuose. 1962 įvyko pirmosios ∆ varžybos - Klaipėdos ir Vilniaus čempionatai, įsteigta Lietuvos ∆ fed‑ja. 1963 įvyko pirmasis Lietuvos ∆ individualusis čempionatas (čempionai: vieneto - J. Krikščiūnas, R. Šemetaitė, dvejeto - J. Krikščiūnas ir P. Tamašauskas, J. Okulič-Kazarinaitė ir A. Kostiuškaitė, J. Krikščiūnas ir J. Okulič-Kazarinaitė), 1964 - komandinis (čempionė - Vilniaus rinktinė). 1980-2006 komandinius čempionatus paeiliui laimėjo vien Kauno komandos (Drobė, Politechnika ir Sanitex); šių komandų vyr. tr. buvo J. Špelveris (lent. išvardytos komandos čempionės).

 

2 Lent. Komandos-Lietuvos badmintono čempionės (1964-2016)

Komanda

Metai

Mišri

 

Vilniaus rinktinė

1964, 2014

Klaipėdos rinktinė

1965, 1966

Granitas (Kl)

1968-70, 1973, 1974, 1977-79

Elektronas (V)

1971, 1972

Drobė (K)

1975, 1976, 1983-92, 1998, 1999

Politechnika (K)

1980-82, 2002, 2006, 2008, 2010

Sanitex (K)

2000, 2001, 2003-05, 2007, 2009

Forza (V)

2011

Klaipėdos BK

2012

Vilniaus BK

2013

Zilaksa (Kl)

2015

Rūdupis (Kl)

2016

Vyrų

 

Drobė (K)

1993-97

Moterų

 

Autogama (Kl)

1993

Drobė (K)

1994

Agro-90 (K)

1995-97

SSRS jaunių ir jaunimo čempionatuose Lietuvos badmintonininkai laimėjo ~ 20 medalių. Aukso medalius pelnė A. Gabrėnaitė (Kaunas; 1987 - jaunių merginų dvejetas, 1989 - jaunimo merginų dvejetas), E. Jankauskas (Klaipėda; 1983 - jaunių mišrusis dvejetas, 1985 - jaunių vienetas, 1987 - jaunimo mišrusis dvejetas). 1989 Europos jaunių individualiajame čempionate A. Gabrėnaitė (mišrusis dvejetas) laimėjo bronzos medalį. Garsiausios sekcijos veikė Kauno gamybiniame susivienijime Drobė, KPI, Klaipėdos sporto kolektyve Granitas, Vilniaus sporto klube Statyba, Elektros suvirinimo įrenginių g‑los sporto klube Kibirkštis, Hidrotechnikos ir melioracijos i‑te (Vilainiai, Kėdainių rj.). 1984 buvo 5300 badmintonininkų (2 SSRS sp. m. - P. Zubė ir A. Narvilas, 2 sąj. kategorijos teis. G. Stankevičius ir R. Paravinskas, 3 etatiniai treneriai - J. Špelveris Kaune, A. Narvilas Klaipėdoje, G. Plavinas Vilniuje).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos ∆ fed‑ja 1992 priimta į BWF ir EBU. Nuo 1993 Lietuva dalyvauja beveik visose ofic. pasaulio ir Europos ∆ varžybose. Geriausias Lietuvos badmintonininkų rezultatas pasaulio individualiuosiuose čempionatuose - 2006 Ispanijoje K. Navicko (Kaunas) užimta 17 v. (kur dėl patekimo į stipriausiųjų šešioliktuką tik po 3 partijų pralaimėta pasaulio ir olimpiniam čempionui indoneziečiui Taufik'ui Hidayat‘ui), Europos čempionatuose - 2006 Olandijoje A. Stapušaitytės (Kaunas) užimta 17 vieta. Abu sportininkai dalyvavo XXIX OŽ (2008 Pekinas): K. Navickas užėmė 9-16 v., A. Stapušaitytė - 17-32 vietą. 1997 Lietuvos rinktinė (kauniečiai - A. Kvedarauskas, E. Jankauskas, A. Kepežinskas, R. Mikšytė, klaipėdiečiai - D. Narvilas, N. Karosaitė, vyr. tr. J. Špelveris, tr. A. Narvilas) debiutavo pasaulio komandiniame čempionate Škotijoje (8 grupėje buvo pirmi ir laimėjo mažuosius aukso medalius) ir užėmė 55 v., 2007 jau 5 grupėje tik finalo rungtynėse dėl patekimo į 4 grupę pralaimėjo Airijai ir užėmė 34 vietą. Aukščiausios Lietuvos badmintonininkų turėtos vietos pasaulio reitinge (vieneto varžybose): K. Navicko - 55, A. Kvedarausko - 83, A. Stapušaitytės - 85 vieta. 1995 Europos jaunių iki 17 m. komandiniame čempionate Velse Lietuvos rinktinė užėmė 4 v., 1998 jaunių iki 19 m. rinktinė tapo III diviziono nugalėtoja (tarp 11 šalių).

1997 Vilniuje vyko (vienintelį kartą) Baltijos šalių žaidynių badmintono varžybos. Komandinėse varžybose Lietuva užėmė 4 v. (dėl 3 v. 2:3 pralaimėta Lenkijai, pasaulio klasifikacijoje esančiai pirmame dvidešimtuke). Individualiosiose varžybose A. Kvedarauskas laimėjo sidabro, A. Kvedarausko ir D. Vievesio dvejetas - bronzos medalį. Nuo 1998 atviras Lietuvos ∆ čempionatas įtrauktas į BWF varžybų kalendorių (vyksta nereguliariai, iki 2006 surengti 7 turnyrai); 2006 čempionate Tauragėje dalyvavo 26 šalių badmintonininkai, K. Navickas laimėjo aukso, A. Stapušaitytė - bronzos medalį. Lietuvos ∆ fed‑ja rengia varžybas ir ∆ mėgėjams - rengiamos A, B, C, D grupių (D grupė - pradedantieji) Lietuvos taurės varžybos.

Sport. ∆ žaidžiamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Tauragėje, Kretingoje, Kelmėje, Šakiuose, Visagine ir Prienuose.

Užsienio šalių ∆ klubuose yra žaidę A. Gabrėnaitė, E. Jankauskas, A. Kvedarauskas, D. Mikalauskas, D. Narvilas, K. Navickas, A. Stapušaitytė, U. Urbonaitė, 2006-07 K. Navickas žaidė Vokietijos bundeslygos Sarbriukeno (Saarbrücken), A. Stapušaitytė - Danijos II lygos klube.

2008 Lietuvoje veikė 14 klubų, buvo 19 trenerių, 1000 badmintonininkų. 1963-2006 Lietuvos čempionais tapo > 100 badmintonininkų. Daugiausia aukso medalių laimėjo: K. Baltakis (7), J. Baltrimas (12), A. Gabrėnaitė (4), E. Jankauskas (9), A. Kvedarauskas (38), J. Markaitytė-Prevelienė (16), R. Mikšytė (23), A. Narvilas (13), K. Navickas (9), A. Petkevičius (10), D. Rusinavičiūtė-Blevaitienė (11), P. Zubė (17). Žymesnieji treneriai: A. Narvilas (Klaipėda), V. Parnarauskas (Kelmė), G. Plavinas (Vilnius), J. Šileris (Tauragė), J. Špelveris (Kaunas).

Lietuvos ∆ fed‑jos prezidentai: P. Aleksandravičius (pirmasis), S. Dulinskas, A. Vitkauskas, Č. Panavas, P. Butkus, R. Paravinskas, R. Kaziliūnas, J. Špelveris (1992-2009), V. Liorancas (nuo 2009).

L: A. Vitkauskas Badmintonas visiems Vilnius 1966; M. Velionskis Badmintono raida Lietuvoje Kaunas 1971; J. Špelveris Žaiskime badmintoną Kaunas 1999.

Juozas Špelveris

2 lent. Lietuvos badmintono čempionai (1963-2017)

V., pavardė

Metai

 

Vyrai

J. Kriščiūnas

1963, 1964

P. Zubė

1965, 1966, 1969, 1971, 1972

J. Baltrimas

1967, 1968, 1973, 1975, 1976, 1978, 1981, 1982

G. Voroneckas

1970

A. Narvilas

1974, 1977, 1979

A. Juškevičius

1980

A. Petkevičius

1983-85, 1988

E. Jankauskas

1986, 1987, 1991, 1993

O. Česonis

1989

V. Kvedarauskas

1990, 1992, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003

K. Navickas

2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017

P. Bartušis

2012

 

Moterys

R. Šemetaitė

1963, 1965

J. Okulič-Kazarinaitė

1964

V. Jurevičienė

1966-68, 1970-72

V. Vyšniauskaitė

1969

N. Sabaitė

1973-75

N. Noreikaitė

1976

V. Cechanavičiūtė

1977-79

N. Taraškevičiūtė

1980

D. Rusinavičiūtė-Blevaitienė

1981, 1982

J. Markaitytė

1983-87

R. Mikšytė

1988, 1990-92, 1995-97

A. Gabrėnaitė

1989

S. Stašaitytė

1993

A. Ločmelytė-Kravtienė

1994

N. Karosaitė

1998, 2001

E. Milikauskaitė

1999, 2000, 2002

U. Urbonaitė

2003-05

A. Stapušaitytė

2006-15, 2017

V. Fomkinaitė

2016

 

Vyrų dvejetas

J. Kriščiūnas ir P. Tamašauskas

1963

J. Kriščiūnas ir V. Rybakovas

1964

A. Vitkauskas ir P. Zubė

1965

V. Ripinskas ir P. Zubė

1966, 1967

J. Kriščiūnas ir P. Zubė

1967, 1968

V. Kijauskas ir A. Narvilas

1969

R. Kijauskas ir V. Kijauskas

1970

A. Narvilas ir P. Zubė

1971

J. Baltrimas ir A. Mockus

1972

A. Košiuba ir P. Zubė

1973

A. Košiuba ir A. Narvilas

1974

A. Narvilas ir J. Stankus

1975-77

A. Jaškevičius ir J. Stankus

1978

J. Baltrimas ir K. Dobrovolskis

1979

K. Baltakis ir J. Baltrimas

1980

A. Jaškevičius ir A. Narvilas

1981

J. Baltrimas ir S. Jasaitis

1982

K. Baltakis ir A. Petkevičius

1983-87

O. Česonis ir A. Kepežinskas

1988

O. Česonis ir E. Jankauskas

1989

A. Kepežinskas ir O. Žukauskas

1990

E. Jankauskas ir A. Kvedarauskas

1991, 1993

A. Kvedarauskas ir V. Viržintas

1992

A. Kvedarauskas ir O. Žukauskas

1994

A. Kepežinskas ir A. Kvedarauskas

1995

A. Kvedarauskas ir D. Vievesis

1996, 2000

G. Andrikonis ir A. Kvedarauskas

1997

A. Kvedarauskas ir D. Mikalauskas

1998, 1999, 2003

A. Kvedarauskas ir J. Špelveris

2001

A. Kvedarauskas ir K. Navickas

2002

K. Kašinskas ir K. Navickas

2004, 2005, 2007, 2009, 2010

R. Bilius ir Š. Bilius

2006

P. Geležiūnas ir R. Stapušaitis

2008

K. Navickas ir E. Slušnys

2011

P. Bartušis ir A. Plavinas

2012, 2014

P. Bartušis ir K. Navickas

2013, 2015, 2016, 2017

 

Moterų dvejetas

A. Kosčiuškaitė ir J. Okulič-Kazarinaitė

1963

V. Guseva ir J. Okulič-Kazarinaitė

1964

J. Laučytė ir R. Šemetaitė

1965

J. Grigaitė ir V. Vyšniauskaitė

1966

V. Jurevičienė ir V. Vyšniauskaitė

1967

U. Jagėlaitė ir V. Jurevičienė

1968, 1971

S. Petronytė ir R. Šemetaitė

1969

V. Jurevičienė ir R. Šemetaitė

1970

V. Jurevičienė ir N. Sabaitė

1972

N. Sabaitė ir D. Staniukaitytė

1973

N. Sabaitė ir S. Tarutienė

1974

G. Baltrimaitė ir D. Staniukaitytė

1975

V. Cechanavičiūtė ir N. Noreikaitė

1976

V. Cechanavičiūtė ir D. Staniukaitytė

1977

V. Cechanavičiūtė ir A. Šimbelytė

1978

V. Cechanavičiūtė ir M. Taraškevičiūtė

1979

A. Šimbelytė ir M. Taraškevičiūtė

1980

D. Rusinavičiūtė-Blevaitienė ir S. Senkutė

1981, 1982

J. Lažauninkaitė ir J. Markaitytė

1983

E. Andriuščenkaitė ir J. Markaitytė

1984

J. Markaitytė ir S. Senkutė

1985

A. Gabrėnaitė ir J. Markaitytė

1986

D. Blevaitienė ir J. Markaitytė

1987, 1988

A. Gabrėnaitė ir R. Mikšytė

1989

R. Mikšytė ir S. Stašaitytė

1990-93

I. Ivanauskaitė ir R. Mikšytė

1994-96

N. Karosaitė ir A. Kravtienė

1997

J. Markaitytė-Prevelienė ir R. Mikšytė

1998, 1999

K. Dovydaitytė ir N. Karosaitė

2000-02

K. Dovydaitytė ir U. Urbonaitė

2003

A. Stapušaitytė ir U. Urbonaitė

2004, 2005

A. Stapušaitytė ir L. Žukauskaitė

2006, 2009, 2015

K. Dovydaitytė ir G. Voitechovskaja

2007, 2008, 2010, 2011

A. Stapušaitytė ir G. Voitechovskaja

2012

V. Fomkinaitė ir A. Stapušaitytė

2013, 2014, 2017

R. Aleksevičiūtė ir G. Voitechovskaja

2016

 

Mišrus dvejetas

J. Okulič-Kazarinaitė ir J. Kriščiūnas

1963

V. Guseva ir V. Rybakovas

1964

R. Vilutytė ir P. Zubė

1965

J. Laučytė ir P. Zubė

1966

R. Vilutytė-Minelgienė ir P. Zubė

1967, 1969

V. Jurevičienė ir J. Kriščiūnas

1968

R. Šemetaitė ir P. Zubė

1970, 1971

V. Jurevičienė ir G. Voroneckas

1972

G. Davidavičiūtė ir P. Zubė

1973

N. Sabaitė ir S. Jasaitis

1974

G. Baltrimaitė ir J. Baltrimas

1975, 1976, 1979

D. Rusinavičiūtė ir A. Narvilas

1977

V. Cechanavičiūtė ir R. Liubartas

1978

S. Senkutė ir S. Jasaitis

1980

D. Rusinavičiūtė-Blevaitienė ir A. Narvilas

1981, 1982

E. Andriuščenkaitė ir K. Baltakis

1983

J. Markaitytė ir A. Petkevičius

1984

J. Markaitytė ir A. Mizgiris

1985

J. Markaitytė ir E. Jankauskas

1986

D. Blevaitienė ir E. Jankauskas

1987

D. Blevaitienė ir A. Petkevičius

1988

A. Gabrėnaitė ir E. Jankauskas

1989

R. Mikšytė ir A. Kvedarauskas

1990, 1995, 1997, 1999

R. Mikšytė ir A. Kepežinskas

1991, 1992

S. Stašaitytė ir E. Jankauskas

1993

I. Ivanauskaitė ir A. Kvedarauskas

1994, 1996

J. Markaitytė-Prevelienė ir A. Kvedarauskas

1998, 2000, 2002

L. Žukauskaitė ir A. Kvedarauskas

2001

U. Urbonaitė ir A. Kvedarauskas

2003

U. Urbonaitė ir K. Navickas

2004

A. Stapušaitytė ir K. Navickas

2005, 2008, 2009, 2013

A. Stapušaitytė ir A. Kvedarauskas

2006

I. Stasevičiūtė ir K. Navickas

2007

K. Dovydaitytė ir D. Narvilas

2010

A. Stapušaitytė ir R. Stapušaitis

2011, 2012, 2014

V. Fomkinaitė ir P. Bartušis

2015, 2016

V. Žymantaitė ir P. Bartušis

2017

 

3 lent. Komandos-Lietuvos taurės laimėtojos (1973-1988)

Komanda

Metai

Mišri

 

Atletas (K)

1973

Vyrų

 

Drobė (K)

1980, 1981, 1983, 1985, 1986-88

Granitas (Kl)

1982, 1984

Moterų

 

Elektronas (V)

1980

Drobė (K)

1981

Granitas (Kl)

1982, 1986

Politechnika (K)

1983-85

Atletas (K)

1987, 1988

 Atnaujinta 2018 08 07

Aikštė ir įrenginiai.. 


 
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.