Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-10-12 | REDAGUOTA: 2023-09-08

Motorlaivių sportas

Motòrlaivių spòrtas, vandeñs motòrinis spòrtas, techninė sporto šaka. Rengiamos jūrinės, žiedinės, žiedinės ištvermės ar trukmės lenktynės, žiedinės ištvermės lenktynės pneumatiniais laivais, upių maratonai, ateities formulė (jauniams), pramoginiai plaukiojimai, lenktynės vandens motociklais, specialūs plaukimai rekordams gerinti. Varžybose dalyvaujantys laivai skirstomi pagal variklio įrengimo tipą: su pakabinamais varikliais ir su stacionariais. Abu laivų tipai dar skirstomi į klases pagal variklio darbinio tūrio apimtį. Žiedinėse lenktynėse lenktyniaujama skuteriais ir motorinėmis valtimis (jų varikliai pakabinami), gliseriais ir kateriais (varikliai stacionarūs) daugiausia 1 mylios uždaro žiedo trasoje (ji pažymėta plūdurais; 5, 10, 15 mylių nuotoliai, vykdoma 3–4 plaukimų serija). Pagal variklio kubatūrą skuteriai skirstomi į 12 klasių (O‑125, O‑175, O‑250, Ο‑350, O‑500, O‑700, O‑850, O‑1000, O‑1500, O‑2000, O‑3000, O‑∞), motorinės valtys – į 11 (S‑175, S‑250, S‑350, S‑550, S‑750, S‑850, S‑1000, S‑1500, S‑2000, S‑3000, S‑∞) ir 5 (variklis standartinis, skirtas turistiniams laivams; T‑250, T‑400, T‑550, T‑750, T‑850), gliseriai – į 7 (R‑1000, R‑1500, R‑2000, R‑2500, R‑5000, R‑7000, R‑∞), kateriai – analogiškai kaip ir gliseriai, bet dabar jau nekultivuojami, vandens motociklai – į 3 (Rb‑785, Rb‑1200, Jet Ski) klases. Vandens motociklais lenktyniaujama specialiose žiedinėse trasose, turinčiose daug kairiųjų ir dešiniųjų posūkių. Iš kai kurių klasių komplektuojamos vadinamos formulės klasės: F1 (aukščiausia; iš O‑2000, O‑3000), F‑2000, F‑1000, FR‑1000, F4, F‑500 (iš O‑500), F‑350, F‑250, F‑125; rengiami pasaulio ir Europos daugiaetapiai (kaip automobilių F1) čempionatai. Motorlaivių sportui pradžią davė inžinierius G. Daimleris (Vokietija), 1886 sukūręs katerį. 1889 Paryžiuje įvyko pirmosios motorlaivių sporto lenktynės. 1902 Londone įkurta pirmoji motorlaivių sporto organizacija, 1922 įkurta Tarptautinė motorlaivių sporto sąjunga (pranc. Union Internationale Motonautique, UIM). Nuo 1947 kasmet rengiami Europos, nuo 1966 – pasaulio čempionatai. Iškiliausi sportininkai – pastarųjų metų daugkartiniai pasaulio čempionai: F1 – G. Cappellini, F‑500 – T. Trombetta (abu Italija), rekordininkai: D. Campbellas (Didžioji Britanija; 1955–1964 gerinęs 6 kartus absoliutųjį greičio rekordą nuo 325,61 iki 444,72 km/h), L. Tayloras (Jungtinės Amerikos Valstijos, 458,97 km/h, 1967), K. Warby’is (Australija, 511,11 km/h, 1978), F1 – R. Heringas (Jungtinės Amerikos Valstijos, 266,09 km/h, 1986), vandens motociklininkas A. Pickardas (Didžioji Britanija, 128,939 km/h, 2007).

LIETUVOJE motorlaivių sportas kaip atskira sporto šaka pradėta kultivuoti 1922 Lietuvos (vėliau Kauno) jachtklube (įkurtas 1919). 1930 įvyko pirmosios oficialios varžybos – Kauno čempionatas (didžiųjų motorlaivių 10 km nuotolio lenktynes laimėjo A. Magilevskis, 30,25 km/h, mažųjų – 2 km nuotolio – A. Jachelsonas, 8,90 km/h). 1936 pasiektas absoliutusis Lietuvos greičio rekordas ant vandens (su Džonson varikliu) – 90 km/h (autorius nežinomas). 1934–1936 įvyko keletas varžybų Daugų ežere. Motorlaivių sportas atgimė 1953. V. Severino iniciatyva surengtos pirmosios varžybos Nemune (Kaune). Kauno miesto motorlaivių sporto sekcijos vadovu išrinktas inžinierius A. Biliūnas. 1955 įkurta Respublikinė motorlaivių sporto sekcija (vadovas A. Biliūnas), 1958 pertvarkyta į Lietuvos motorlaivių sporto federaciją (LMF). 1955 įvyko I Lietuvos čempionatas, pirmieji čempionai: J. Ajauskas, J. Jakas, V. Jančaitis (2 kartus), F. Kudriavcevas, K. Malakauskas, J. Misiulis (2 kartus), Z. Radzevičius, P. Ražaitis, A. Šlapikas (2 kartus). Buvo kultivuojamas Kauno Žalgirio ir Spartako sporto draugijų sekcijose; jos buvo kuriamos prie kolektyvų: Drobės fabriko, Gerovės artelės, Žaibo, Mėsos kombinatų, Jūrų klubo, ilgą laiką aktyviai varžybose dalyvavo Dailės, J. Janonio popieriaus kombinato, Raudonojo Spalio fabriko, Pramprojekto, Kelininko, Pergalės gamyklos komandos. Stiprią komandą turėjo Vilniaus jūrų klubas. Klaipėdoje jūrų klubo komandą įkūrė J. Sopinas, Energijos – V. Pranckūnas (bene daugiausia Klaipėdos motorlaivių sportui nusipelnęs žmogus), daug nuveikė E. Petrutis, A. Kaparaitis (laivą remonto įmonė Vakarai), J. Daukantas. Motorlaivininkų sekcijos buvo pradėtos kurti ir Šiauliuose, Šilutėje, Jurbarke (jų sportininkai dalyvaudavo Lietuvos čempionatuose). Didžiausių laimėjimą pasiekė Kauno Bangos (1958–1984), Specializuotos vaikų ir jaunimo sportinės technikos mokyklos (1971–1990), Pramprojekto (1961–1976), Politechnikos (nuo 1961), Jūrų klubo (nuo 1969; nuo 1972 veikė kitais pavadinimais), Alytaus Poringės (nuo 1974, nuo 1997 Aura) sportininkai. Lietuvos čempionai sportininkai (5 ir daugiau kartų) išvardyti 1 lentelėje, komandos (klubai) – 2 lentelėje, Lietuvos rekordai pateikti 3 lentelėje. Absoliutųjį greičio rekordą pasiekė A. Šlapikas (gliseris R‑1500, 140,62 km/h), didžiausio greičio – G. Sobčiukas (skuteris O‑500, apie 200 km/h).

1958–1989 buvo rengiamos Žalgirio draugijos pirmenybės. Iki 1990 Lietuvoje buvo rengiami SSRS čempionatai ir kitos sąjunginės varžybos. Be Lietuvos čempionato, dabar vyksta LMF taurės (nuo 1991), A. R. Bankausko taurės (nuo 1992) varžybos, kas treti metai – Baltijos šalių čempionatas (nuo 1992).

1956–1989 Lietuvos sportininkai labai sėkmingai dalyvavo SSRS motorlaivių sporto varžybose. 1956 S. Kuprevičius pagerino SSRS katerių K‑01 klasės rekordą 1 km nuotolyje ir tapo pirmuoju motorlaivių sporto SSRS sporto meistru Lietuvoje. 22 motorlaivininkai tapo SSRS čempionais (4 lentelė). 1960 A. Šlapikas laimėjo pirmąją pergalę tarptautinėse varžybose (Lenkijoje). 1961 iškovota pirmoji komandinė pergalė – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinktinių mače. Žalgirio rinktinė 5 kartus (1965, 1971, 1980, 1982, 1986) laimėjo SSRS sporto draugijų pirmenybes, Lietuvos rinktinė SSRS tautų spartakiadose 3 kartus (1967, 1983 ir 1986) užėmė 3 vietą, laimėtojais tapo 6 sportininkai (5 lentelė). Lietuvos motorlaivininkai su SSRS rinktine sėkmingai dalyvavo tarptautinėse socialistinių šalių varžybose: 1978 V. Matulevičius užėmė 1 vietą, 1978 ir 1979 V. Tamulis – 3 vietą, 1981, 1983, 1985 R. Matelionis, 1988 A. Bakšys – 2 vietą. 1984 pasaulio rekordus pagerino A. Šlapikas (R‑1500, 10 mylių, vidutinis greitis 109,77 km/h), A. Bakšys (S‑350, 10 mylių, vidutinis greitis 82,39 km/h).

Lietuvos motorlaivininkai nuo 1979 dalyvauja Europos, nuo 1985 – pasaulio čempionatuose. SSRS tarptautinės klasės sporto meistrais tapo A. Bakšys, R. Matelionis, V. Matulevičius, A. Šlapikas, A. Taranda.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 LMF tapus UIM nare, Lietuvos motorlaivininkai gali atstovauti šaliai visose oficialiose tarptautinėse varžybose. Europos čempionatų dalyviai išvardyti 6 lentelėje, pasaulio – 7 lentelėje. 1992 A. Matelionis Pasaulio taurės varžybose užėmė 3 vietą (O‑250), 2009 N. Maliauka tapo pasaulio jaunių vicečempionu (JT‑250).

Motorlaivių sportas daugiausia kultivuojamas Kaune: valstybinė įmonė Kauno motorlaiviai (įkurta 1999; prezidentas V. Survila, direktorius V. Makarskas, vyriausiasis treneris V. Riabčinskis) turi Baltijos ir Lietuvos čempionų bei prizininkų (R. Kavaliauskas, R. Krencius, V. Makarskas, E. Skobas), 2000–2003 renovavo ir išplėtė sporto bazę, įrengė uostą, padeda LMF rengti varžybas, rinktinės treniruotes, sportinę techniką varžyboms, valstybinės įmonės Megasportas klubo (prezidentas R. Loveikis, direktorius G. Sobčiukas) komanda (įkurta 2000 R. Loveikio ir A. Tarandos iniciatyva) – G. Sobčiukas, L. ir T. Morkūnai bei kiti – sudaro rimtą konkurenciją nuolatinei Lietuvos čempionei Politechnikos komandai.

2010 motorlaivių sportą kultivavo 457 sportininkai, dirbo 8 treneriai (visuomeniniais pagrindais).

Lietuvos nusipelnę treneriai: A. Bakšys, A. R. Bankauskas (pirmasis), E. Janauskas, L. Kavaliauskas, V. Makarskas, B. Maknauskas, V. Petrūnas, V. Riabčinskis, A. Žitkevičius.

Žymiausi teisėjai: A. R. Bankauskas, J. Marculanas, A. Petkevičius, D. Petrūnienė, J. Rajackas (pirmasis), V. Severinas, V. Survila ir A. Šostauskienė (sąjunginės kategorijos), R. Česnys, S. Noreika, V. Palevičienė, A. Vaitkevičius.

Techninės komisijos pirmininkai: Č. Malianskis (1958–1964), V. Riabčinskis (nuo 1991).

Teisėjų kolegijos pirmininkai: R. Česnys (1994–1997), K. Janusas (1953–1961), J. Marculanas (1965–1973), J. Rajackas (1962–1964), V. Palevičienė (1991–1993), V. Survila (1974–1990), A. Vaitkevičius (nuo 1998).

LMF pirmininkai: A. Biliūnas (1958– 59), S. Kuprevičius (1960), A. R. Bankauskas (1961–1969), A. Jurevičius (1970), E. Albrechtas (1970–1983), A. Lapinskas (1984–1989), V. Survila (1990–1991), E. Janauskas (nuo 1991).

LMF viceprezidentas R. Katkevičius, motorlaivių komiteto pirmininkas D. Maliauka, vandens motociklų – D. Zizas, laivų modelių – A. Repečka (visi nuo 2006).

1 lent. Lietuvos motorlaivių sporto čempionai (5 kartus ir daugiau; 1955–2010)

Sportininkas

Metai

V. Jančaitis

1955, 1957, 1959 (trejus metus po 2 kartus)

A. Šlapikas

1955 (2 kartus), 1957 (2 kartus), 1961, 1962, 1963 (2 kartus) 1964 (3 kartus), 1965 (2 kartus), 1966 (2 kartus), 1967, 1969, 1970 (2 kartus), 1972, 1973 (2 kartus), 1974 (2 kartus), 1975, 1976 (3 kartus), 1980–1982 (po 2 kartus), 1984 (2 kartus), 1985

J. Jakas

1955, 1960 (2 kartus), 1961, 1962, 1963 (2 kartus)

S. Kuprevičius

1957 (2 kartus), 1959 (2 kartus), 1960, 1962 (2 kartus)

T. Cicerovas

1960–1962, 1964 (2 kartus)

A. J. Bakšys

1961 (2 kartus), 1967, 1968 (2 kartus), 1969, 1971 (2 kartus), 1973 (2 kartus), 1974 (2 kartus)

A. Šostauskas

1961, 1962, 1963 (2 kartus), 1964 (2 kartus), 1965

V. Riabčinskis

1965 (2 kartus), 1966 (2 kartus), 1968 (2 kartus), 1969 (2 kartus), 1970 (3 kartus), 1975, 1979

R. J. Navickas

1965–1968, 1973, 1974 (2 kartus)

V. Survila

1965 (2 kartus), 1966, 1967, 1968–1971 (po 2 kartus), 1972, 1973 (2 kartus).

E. Jankauskas

1967–1969, 1973, 1974, 1975 (2 kartus)

V. Matulevičius

1970, 1972, 1973 (2 kartus), 1979 (2 kartus)

V. Chmieliauskas

1970, 1971, 1973, 1978 (2 kartus)

V. Makarskas

1973, 1976 (2 kartus), 1978 (2 kartus), 1979, 1991, 1992 (2 kartus), 1994–1998, 2000, 2004, 2010

R. Matelionis

1974, 1975 (2 kartus), 1978 (2 kartus), 1980–1982 (po 2 kartus), 1983 (4 kartus), 1986 (2 kartus)

D. Matulionis

1975, 1977 (2 kartus), 1978 (2 kartus), 1979, 1983 (2 kartus), 1984

E. Kuprevičius

1976–1978, 1980, 1985

A. Grigaravičius

1976 (2 kartus), 1977 (2 kartus), 1982–1985, 1986 (2 kartus), 1987

R. Kavaliauskas

1977 (2 kartus), 1979 (2 kartus), 1980 (2 kartus), 1982, 1986–1988, 1992, 1994

J. Mitkus

1980 (2 kartus), 1984, 1992, 1993

A. Pudzevičius

1980, 1982, 1983 (2 kartus), 1984 (2 kartus), 1985

A. Bakšys

1980 (2 kartus), 1981, 1982, 1983 (2 kartus), 1984 (2 kartus), 1985, 1987 (2 kartus)

V. Sakavičius

1981 (2 kartus), 1982, 1985–1988, 1989 (2 kartus), 1991

E. Pabrinkis

1981, 1982 (2 kartus), 1987, 1988

E. Labanauskas

1983 (2 kartus), 1987 (2 kartus), 1988

B. Maknauskas

1983 (2 kartus), 1984, 1986 (2 kartus), 1987 (2 kartus), 1989 (2 kartus)

M. Saveikis

1983 (2 kartus), 1986 (2 kartus), 1988 (2 kartus)

R. Valentinavičius

1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1995

V. V. Laurinaitis

1985, 1986 (2 k.), 1987, 1990, 1991

A. Rakauskas

1985, 1986, 1987 (2 kartus), 1988 (2 kartus), 1989–2000, 2001 (2 kartus), 2002

A. Taranda

1986 (3 kartus), 1992, 1997, 1998, 2000, 2001 (2 kartus)

G. Sobčiukas

1989 (2 kartus), 1992, 1996, 2002, 2003, 2005–2007

A. Matelionis

1991, 1992, 1994, 1995, 2000

J. Matakanskas

1997 (2 kartus), 1998–2000, 2002

L. Stainytė

2000, 2001, 2006–2009

S. Stainytė

2001–2003, 2005, 2006

R. Kavaliauskas

2001, 2004–2009, 2010

M. Kukcinavičius

2002, 2003 (2 kartus), 2004, 2007–2009

T. Morkūnas

2002–2005, 2008

L. Morkūnas

2003–2005, 2007, 2008, 2010

2 lent. Komandos – Lietuvos motorlaivių sporto čempionės (prie Kauno komandų miestas nenurodytas; 1955–2010)

Komanda

Metai

Spartakas

1955

Žalgiris

1957, 1959

Gerovė

1960

Kauno politechnikos institutas

1961

Jūrų klubas

1962–1964, 1992, 1993

Banga

1965, 1966, 1968, 1972, 1973, 1978, 1984

Kaunas

1967, 1969–1971, 1974, 1979, 1980, 1986

Autoservisas

1975–1977

Kelininkas

1981, 1983

Respublikinis sportinis techninis jūrų klubas

1982, 1985, 1987, 1989

Alytaus Poringė

1988, 1990, 1991

Klaipėdos Vakarų laivų remonto įmonė

1994

Politechnika

1995, 1997, 2004, 2005, 2007–2009, 2010

Alytaus Alita

1996

Politechnika-Nemunas

1998–2003, 2006

3 lent. Lietuvos motorlaivių sporto rekordai (nuo 1990 rekordai neatnaujinami)

Motorlaivių tipas, klasė

Nuotolis

Rezultatas

Sportininkas

Miestas

Metai

skuteris O‑175

1 km

101,12

S. Kuprevičius

Kaunas

1967

5 mylios

81,14

Č. Baginskis

Vilnius

1969

10 mylių

76,31

S. Bartkevičius

Kaunas

1970

skuteris O‑250

1 km

125,87

R. Kavaliauskas

Kaunas

1982

5 mylios

95,10

A. Bakšys

Kaunas

1984

10 mylių

95,32

A. Bakšys

Kaunas

1984

skuteris O‑350

1 km

140,08

R. Matelionis

Kaunas

1982

5 mylios

111,07

R. Matelionis

Kaunas

1984

10 mylių

114,32

A. Bakšys

Kaunas

1987

skuteris O‑500

1 km

133,30

K. Senkus

Kaunas

1968

5 mylios

118,68

A. Taranda

Kaunas

1989

10 mylių

114,05

A. Taranda

Kaunas

1987

motorinė valtis S‑250

1 km

62,60

E. Labanauskas

Kaunas

1981

5 mylios

59,09

R. Grėbliauskas

Kaunas

1987

10 mylių

55,28

V. Stepanovas

Alytus

1989

motorinė valtis S‑350

1 km

94,24

A. Bakšys

Kaunas

1982

5 mylios

85,10

A. Bakšys

Kaunas

1985

10 mylių

82,39 pasaulio rekordas

A. Bakšys

Kaunas

1984

motorinė valtis S‑550

1 km

89,55

V. Tamulis

Kaunas

1981

5 mylios

86,99

R. Valentinavičius

Alytus

1987

10 mylių

82,75

R. Valentinavičius

Alytus

1988

gliseris R‑1000

1 km

107,78

V. Makarskas

Kaunas

1975

5 mylios

89,68

V. Margevičius

Kaunas

1989

10 mylių

92,68

V. Makarskas

Kaunas

1978

15 mylių

87,54

V. Makarskas

Kaunas

1978

gliseris R‑1500

1 km

140,62

A. Šlapikas

Kaunas

1981

5 mylios

110,56

A. Rakauskas

Alytus

1989

10 mylių

109,77 pasaulio rekordas

A. Šlapikas

Kaunas

1984

15 mylių

91,63

A. Grigaravičius

Kaunas

1977

gliseris R‑2000

1 km

132,84

B. Maknauskas

Alytus

1987

5 mylios

117,68

V. V. Laurinaitis

Alytus

1989

10 mylių

109,73

V. V. Laurinaitis

Alytus

1988

gliseris R‑2500

1 km

121,62

V. Chmieliauskas

Kaunas

1978

5 mylios

100,51

S. Ivašauskas

Alytus

1989

10 mylių

106,50

B. Maknauskas

Alytus

1984

15 mylių

96,56

V. Chmieliauskas

Kaunas

1976

kateris E‑1000

1 km

63,15

S. Adomaitis

Kaunas

1969

5 mylios

59,24

S. Adomaitis

Kaunas

1969

10 mylių

59,24

S. Adomaitis

Kaunas

1969

15 mylių

59,24

S. Adomaitis

Kaunas

1969

kateris E‑1500

1 km

81,09

V. Survila

Kaunas

1969

5 mylios

73,81

V. Survila

Kaunas

1971

10 mylių

73,81

V. Survila

Kaunas

1971

15 mylių

73,81

V. Survila

Kaunas

1971

4 lent. SSRS čempionai (1956–1989)

Sportininkas

Metai

S. Kuprevičius

1956

V. Jančaitis

1957

A. Šlapikas

1963, 1968, 1972–1975, 1984 ir 1985 (po 2 kartus)

A. Šostauskas

1965

K. Senkus

1968

S. Adomaitis

1968 (2 kartus)

V. Matulevičius

1973, 1977, 1981 (2 kartus)

R. Matelionis

1974, 1978, 1983

L. Kavaliauskas

1978 (2 kartus), 1979

A. Bakšys

1978, 1982, 1984, 1985, 1987

D. Matulionis

1979

R. Kavaliauskas

1981

V. Sakavičius

1984 (2 kartus), 1988

B. Maknauskas

1984, 1985, 1988, 1989

J. Mitkus

1985

E. Dzialtuvas

1986, 1989

M. Saveikis

1986

A. Rakauskas

1987, 1988

V. Urabražiūnas

1988

V. V. Laurinaitis

1989

A. Šilalė

1989

A. Matelionis

1989 (2 kartus)

5 lent. SSRS tautų spartakiadų laimėtojai (1975–1986)

Sportininkas

Metai

A. Šlapikas

1975

L. Kavaliausaks

1979

D. Matulionis

1979

E. Dzialtuvas

1986

M. Saveikis

1986

6 lent. Lietuvos motorlaivininkai Europos čempionatuose (1979–2010)

Sportininkas

Metai

Vieta

Laivo klasė

A. Bakšys

1979

12

SB‑350

1982

2

SB‑350

1989

3

O‑350

V. Makarskas

1992

5

O‑350

R. Kavaliauskas

1992

7

R‑1000

A. Taranda

1992, 1994

5

F‑500

1993

7

F‑500

1995

9

F‑500

1996

10

F‑500

1997

12

F‑500

G. Albrikas

1994

8

OSY‑400

A. Valantiejus

1997

4

OSY‑400

1998

17

OSY‑400

J. Matakanskas

1998

4

OSY‑400

1999

3

OSY‑400

T. Česnys

1998

7

OSY‑400

1999, 2000

8

OSY‑400

2001

6

OSY‑400

2002, 2005

4

OSY‑400

2003

3

OSY‑400

L. Morkūnas

2001

11

S‑550

2002

10

S‑550

2004

6

S‑550

2005

3

S‑550

2006

5

S‑550

2008

8

S‑550

2010

4

S‑550

Š. Kukcinavičius

2002

5

T‑250

T. Morkūnas

2004

6

T‑550

2005

8

T‑550

2006

4

T‑550

2007

8

T‑550

2011

5

T‑550

L. Stainytė

2006

13

FOSY‑400

2007

16

FOSY‑400

2008

4

FOSY‑400

2009

3

FOSY‑400

G. Sobčiukas

2007, 2009

3

O‑500

2007

5

O‑700

2008

7

O‑700

D. Stankevičius

2007

18

FOSY‑400

2008

16

FOSY‑400

2010

18

FOSY‑400

E. Riabko

2008

12

S‑550

2009

5

S‑550

2010

9

S‑550

7 lent. Lietuvos motorlaivininkai pasaulio čempionatuose (1985–2010)

Sportininkas

Metai

Vieta

Laivo klasė

R. Matelionis

1985

10

OB‑350

A. Bakšys

1988

4

OB‑350

A. Taranda

1989

8

O‑500

1994

10

O‑500

1995, 1997

12

O‑500

1996

15

O‑500

1998

10

O‑500

V. Makarskas

1993

11

O‑350

M. Saveikis

1994

12

OSY‑400

J. Matakanskas

1995

13

OSY‑400

1999

11

OSY‑400

S. Ivašauskas

1995

19

OSY‑400

A. Valantiejus

1997

4

OSY‑400

1999

18

OSY‑400

T. Česnys

1999

16

OSY‑400

2000

15

OSY‑400

2001

10

OSY‑400

2002

4

OSY‑400

2003

4

OSY‑400

2007

4

OSY‑400

L. Morkūnas

2001

15

S‑550

2002

9

S‑550

2004, 2006, 2008

3

S‑550

2005

7

S‑550

2007

8

S‑550

G. Albrikas

2004

14

OSY‑400

T. Morkūnas

2006

11

T‑550

2010

5

T‑550

L. Stainytė

2006

10

OSY‑400

2007

5

OSY‑400

2008

6

OSY‑400

2010

16

OSY‑400

A. Matelionis

2007

3

O‑175

G. Sobčiukas

2007, 2008

5

F‑500

2008

5

O‑700

2010

7

O‑700

2009

8

F‑500

2010

5

F‑500

E. Riabko

2008

4

S‑550

2009

6

S‑550

2010

3

S‑550

Galerija

author

Valdemaras Petrūnas, Vytautas Sunik

Skip to content