Motorlaivių sportas

Motòrlaivių spòrtas, vandeñs motòrinis spòrtas, techninė sporto šaka. Rengiamos jūrinės, žiedinės, žiedinės ištvermės ar trukmės lenktynės, žiedinės ištvermės lenktynės pneumatiniais laivais, upių maratonai, ateities formulė (jauniams), pramoginiai plaukiojimai, lenktynės vandens motociklais, specialūs plaukimai rekordams gerinti. Varžybose dalyvaujantys laivai skirstomi pagal variklio įrengimo tipą: su pakabinamais varikliais ir su stacionariais. Abu laivų tipai dar skirstomi į klases pagal variklio darbinio tūrio apimtį. Žiedinėse lenktynėse lenktyniaujama skuteriais ir motorinėmis valtimis (jų varikliai pakabinami), gliseriais ir kateriais (varikliai stacionarūs) daugiausia 1 mylios uždaro žiedo trasoje (ji pažymėta plūdurais; 5, 10, 15 mylių nuotoliai, vykdoma 3–4 plaukimų serija). Pagal variklio kubatūrą skuteriai skirstomi į 12 klasių (O‑125, O‑175, O‑250, Ο‑350, O‑500, O‑700, O‑850, O‑1000, O‑1500, O‑2000, O‑3000, O‑∞), motorinės valtys – į 11 (S‑175, S‑250, S‑350, S‑550, S‑750, S‑850, S‑1000, S‑1500, S‑2000, S‑3000, S‑∞) ir 5 (variklis standartinis, skirtas turistiniams laivams; T‑250, T‑400, T‑550, T‑750, T‑850), gliseriai – į 7 (R‑1000, R‑1500, R‑2000, R‑2500, R‑5000, R‑7000, R‑∞), kateriai – analogiškai kaip ir gliseriai, bet dabar jau nekultivuojami, vandens motociklai – į 3 (Rb‑785, Rb‑1200, Jet Ski) klases. Vandens motociklais lenktyniaujama specialiose žiedinėse trasose, turinčiose daug kairiųjų ir dešiniųjų posūkių. Iš kai kurių klasių komplektuojamos vadinamos formulės klasės: F1 (aukščiausia; iš O‑2000, O‑3000), F‑2000, F‑1000, FR‑1000, F4, F‑500 (iš O‑500), F‑350, F‑250, F‑125; rengiami pasaulio ir Europos daugiaetapiai (kaip automobilių F1) čempionatai. Motorlaivių sportui pradžią davė inžinierius G. Daimleris (Vokietija), 1886 sukūręs katerį. 1889 Paryžiuje įvyko pirmosios motorlaivių sporto lenktynės. 1902 Londone įkurta pirmoji motorlaivių sporto organizacija, 1922 įkurta Tarptautinė motorlaivių sporto sąjunga (pranc. Union Internationale Motonautique, UIM). Nuo 1947 kasmet rengiami Europos, nuo 1966 – pasaulio čempionatai. Iškiliausi sportininkai – pastarųjų metų daugkartiniai pasaulio čempionai: F1 – G. Cappellini, F‑500 – T. Trombetta (abu Italija), rekordininkai: D. Campbellas (Didžioji Britanija; 1955–1964 gerinęs 6 kartus absoliutųjį greičio rekordą nuo 325,61 iki 444,72 km/h), L. Tayloras (Jungtinės Amerikos Valstijos, 458,97 km/h, 1967), K. Warby’is (Australija, 511,11 km/h, 1978), F1 – R. Heringas (Jungtinės Amerikos Valstijos, 266,09 km/h, 1986), vandens motociklininkas A. Pickardas (Didžioji Britanija, 128,939 km/h, 2007).

LIETUVOJE motorlaivių sportas kaip atskira sporto šaka pradėta kultivuoti 1922 Lietuvos (vėliau Kauno) jachtklube (įkurtas 1919). 1930 įvyko pirmosios oficialios varžybos – Kauno čempionatas (didžiųjų motorlaivių 10 km nuotolio lenktynes laimėjo A. Magilevskis, 30,25 km/h, mažųjų – 2 km nuotolio – A. Jachelsonas, 8,90 km/h). 1936 pasiektas absoliutusis Lietuvos greičio rekordas ant vandens (su Džonson varikliu) – 90 km/h (autorius nežinomas). 1934–1936 įvyko keletas varžybų Daugų ežere. Motorlaivių sportas atgimė 1953. V. Severino iniciatyva surengtos pirmosios varžybos Nemune (Kaune). Kauno miesto motorlaivių sporto sekcijos vadovu išrinktas inžinierius A. Biliūnas. 1955 įkurta Respublikinė motorlaivių sporto sekcija (vadovas A. Biliūnas), 1958 pertvarkyta į Lietuvos motorlaivių sporto federaciją (LMF). 1955 įvyko I Lietuvos čempionatas, pirmieji čempionai: J. Ajauskas, J. Jakas, V. Jančaitis (2 kartus), F. Kudriavcevas, K. Malakauskas, J. Misiulis (2 kartus), Z. Radzevičius, P. Ražaitis, A. Šlapikas (2 kartus). Buvo kultivuojamas Kauno Žalgirio ir Spartako sporto draugijų sekcijose; jos buvo kuriamos prie kolektyvų: Drobės fabriko, Gerovės artelės, Žaibo, Mėsos kombinatų, Jūrų klubo, ilgą laiką aktyviai varžybose dalyvavo Dailės, J. Janonio popieriaus kombinato, Raudonojo Spalio fabriko, Pramprojekto, Kelininko, Pergalės gamyklos komandos. Stiprią komandą turėjo Vilniaus jūrų klubas. Klaipėdoje jūrų klubo komandą įkūrė J. Sopinas, Energijos – V. Pranckūnas (bene daugiausia Klaipėdos motorlaivių sportui nusipelnęs žmogus), daug nuveikė E. Petrutis, A. Kaparaitis (laivą remonto įmonė Vakarai), J. Daukantas. Motorlaivininkų sekcijos buvo pradėtos kurti ir Šiauliuose, Šilutėje, Jurbarke (jų sportininkai dalyvaudavo Lietuvos čempionatuose). Didžiausių laimėjimą pasiekė Kauno Bangos (1958–1984), Specializuotos vaikų ir jaunimo sportinės technikos mokyklos (1971–1990), Pramprojekto (1961–1976), Politechnikos (nuo 1961), Jūrų klubo (nuo 1969; nuo 1972 veikė kitais pavadinimais), Alytaus Poringės (nuo 1974, nuo 1997 Aura) sportininkai. Lietuvos čempionai sportininkai (5 ir daugiau kartų) išvardyti 1 lentelėje, komandos (klubai) – 2 lentelėje, Lietuvos rekordai pateikti 3 lentelėje. Absoliutųjį greičio rekordą pasiekė A. Šlapikas (gliseris R‑1500, 140,62 km/h), didžiausio greičio – G. Sobčiukas (skuteris O‑500, apie 200 km/h).

1958–1989 buvo rengiamos Žalgirio draugijos pirmenybės. Iki 1990 Lietuvoje buvo rengiami SSRS čempionatai ir kitos sąjunginės varžybos. Be Lietuvos čempionato, dabar vyksta LMF taurės (nuo 1991), A. R. Bankausko taurės (nuo 1992) varžybos, kas treti metai – Baltijos šalių čempionatas (nuo 1992).

1956–1989 Lietuvos sportininkai labai sėkmingai dalyvavo SSRS motorlaivių sporto varžybose. 1956 S. Kuprevičius pagerino SSRS katerių K‑01 klasės rekordą 1 km nuotolyje ir tapo pirmuoju motorlaivių sporto SSRS sporto meistru Lietuvoje. 22 motorlaivininkai tapo SSRS čempionais (4 lentelė). 1960 A. Šlapikas laimėjo pirmąją pergalę tarptautinėse varžybose (Lenkijoje). 1961 iškovota pirmoji komandinė pergalė – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinktinių mače. Žalgirio rinktinė 5 kartus (1965, 1971, 1980, 1982, 1986) laimėjo SSRS sporto draugijų pirmenybes, Lietuvos rinktinė SSRS tautų spartakiadose 3 kartus (1967, 1983 ir 1986) užėmė 3 vietą, laimėtojais tapo 6 sportininkai (5 lentelė). Lietuvos motorlaivininkai su SSRS rinktine sėkmingai dalyvavo tarptautinėse socialistinių šalių varžybose: 1978 V. Matulevičius užėmė 1 vietą, 1978 ir 1979 V. Tamulis – 3 vietą, 1981, 1983, 1985 R. Matelionis, 1988 A. Bakšys – 2 vietą. 1984 pasaulio rekordus pagerino A. Šlapikas (R‑1500, 10 mylių, vidutinis greitis 109,77 km/h), A. Bakšys (S‑350, 10 mylių, vidutinis greitis 82,39 km/h).

Lietuvos motorlaivininkai nuo 1979 dalyvauja Europos, nuo 1985 – pasaulio čempionatuose. SSRS tarptautinės klasės sporto meistrais tapo A. Bakšys, R. Matelionis, V. Matulevičius, A. Šlapikas, A. Taranda.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 LMF tapus UIM nare, Lietuvos motorlaivininkai gali atstovauti šaliai visose oficialiose tarptautinėse varžybose. Europos čempionatų dalyviai išvardyti 6 lentelėje, pasaulio – 7 lentelėje. 1992 A. Matelionis Pasaulio taurės varžybose užėmė 3 vietą (O‑250), 2009 N. Maliauka tapo pasaulio jaunių vicečempionu (JT‑250).

Motorlaivių sportas daugiausia kultivuojamas Kaune: valstybinė įmonė Kauno motorlaiviai (įkurta 1999; prezidentas V. Survila, direktorius V. Makarskas, vyriausiasis treneris V. Riabčinskis) turi Baltijos ir Lietuvos čempionų bei prizininkų (R. Kavaliauskas, R. Krencius, V. Makarskas, E. Skobas), 2000–2003 renovavo ir išplėtė sporto bazę, įrengė uostą, padeda LMF rengti varžybas, rinktinės treniruotes, sportinę techniką varžyboms, valstybinės įmonės Megasportas klubo (prezidentas R. Loveikis, direktorius G. Sobčiukas) komanda (įkurta 2000 R. Loveikio ir A. Tarandos iniciatyva) – G. Sobčiukas, L. ir T. Morkūnai bei kiti – sudaro rimtą konkurenciją nuolatinei Lietuvos čempionei Politechnikos komandai.

2010 motorlaivių sportą kultivavo 457 sportininkai, dirbo 8 treneriai (visuomeniniais pagrindais).

Lietuvos nusipelnę treneriai: A. Bakšys, A. R. Bankauskas (pirmasis), E. Janauskas, L. Kavaliauskas, V. Makarskas, B. Maknauskas, V. Petrūnas, V. Riabčinskis, A. Žitkevičius.

Žymiausi teisėjai: A. R. Bankauskas, J. Marculanas, A. Petkevičius, D. Petrūnienė, J. Rajackas (pirmasis), V. Severinas, V. Survila ir A. Šostauskienė (sąjunginės kategorijos), R. Česnys, S. Noreika, V. Palevičienė, A. Vaitkevičius.

Techninės komisijos pirmininkai: Č. Malianskis (1958–1964), V. Riabčinskis (nuo 1991).

Teisėjų kolegijos pirmininkai: R. Česnys (1994–1997), K. Janusas (1953–1961), J. Marculanas (1965–1973), J. Rajackas (1962–1964), V. Palevičienė (1991–1993), V. Survila (1974–1990), A. Vaitkevičius (nuo 1998).

LMF pirmininkai: A. Biliūnas (1958– 59), S. Kuprevičius (1960), A. R. Bankauskas (1961–1969), A. Jurevičius (1970), E. Albrechtas (1970–1983), A. Lapinskas (1984–1989), V. Survila (1990–1991), E. Janauskas (nuo 1991).

LMF viceprezidentas R. Katkevičius, motorlaivių komiteto pirmininkas D. Maliauka, vandens motociklų – D. Zizas, laivų modelių – A. Repečka (visi nuo 2006).

Galerija