Alytùs. SPORTAS. Iki 1977 Alytus priklausė Alytaus rajonui (Alytaus rajono savivaldybė. SPORTAS). 1977 pastatyti Alytaus sporto rūmai. Juose yra 6 sporto salės: (didžioji – 953,61 m², treniruoklių – 211,16 m², Rytų kovų –177,20 m², bokso – 184,19 m², dziudo – 324,19 m², 3 tatamiai, sunkiosios atletikos – 157,20 m², šaudykla pneumatiniais ginklais – 390,85 m², šokių studija – 190,44 m², sporto medicinos kabinetas – 70,25 m², 50 m baseinas – 8 takelių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rūmuose rengiamos šalies sporto varžybos, tarptautiniai turnyrai. Direktoriai: V. Krančiukas (1977–1979), A. Naruševičius (1979–1982), Z. Gramackas (1982–1992), A. Andrušaitis (1992–1998), R. Ambroževičius (1998–2004). 1996 prie Alytaus sporto rūmų prijungta pertvarkyta (veikusi nuo 1976) ↑ Alytaus rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla.
1993 įsteigtas Alytaus stadionas (direktorius G. Mikėnas, 1993–2004). 2003 Alytaus stadionas, Alytaus sporto rūmai ir Alytaus vaikų ir jaunių sporto mokykla (veikusi nuo 1954) reorganizuoti į Alytaus sporto ir rekreacijos centrą (direktorius V. Kučinskas, nuo 2004). Centre dirba 66 treneriai, kultivuojama 18 sporto šakų (baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, dviračių sportas, dziudo, futbolas, krepšinis, kulkinis šaudymas, laisvosios imtynės, lengvoji atletika, orientavimosi sportas, plaukimas, rankinis, stalo tenisas, sunkioji atletika, šachmatai, tenisas, tinklinis, vandensvydis), jas lanko daugiau kaip 1900 įvairaus amžiaus miesto gyventojų (2008). Nuo 2009 birželio pradėta centro rekonstrukcija: stadione pagal 2006 parengtą 24 mln. Lt vertės projektą numatoma įrengti 4 teniso aikštes, 6 lengvosios atletikos bėgimo takus, futbolo aikštę su natūralia žolės danga, 24 × 42 m sporto salę (200 sėdimų vietų), dengtą tribūną (2000 sėdimų vietų) su papildomomis patalpomis, viešojo maitinimo skyriais, sporto bendrabutį, pakloti dirbtinės universalios dangos (1000 m²); rengiantis 2011 Europos vyrų krepšinio čempionatui, numatoma rekonstruoti didžiąją areną – įrengti 55 000 vietų teleskopines tribūnas, sukurti įrangą salės dydžiui ir salių skaičiui keisti.
2000–2009 įrengti 6 dirbtinės dangos sporto aikštynai, 2009 nutiesta 17 km dviračių takų.
2009 10 20 Alytuje pradėta eksploatuoti 2 slidinėjimo trasos – 135 ir 190 m ilgio, su lyniniu keltuvu. Trasos suprojektuotos 2005, projektas įgyvendinamas nuo 2007. Iš Austrijos atvežta specialūs atitvarai, kitos saugos priemonės. Projekto vertė – daugiau kaip 2 mln. Lt, savivaldybės indėlis apie 215 tūkst. Lt, kitos lėšos – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto.
Alytuje veikia apie 50 sporto klubų, sportuoja daugiau kaip 4000 žmonių, dirba 137 kūno kultūros ir sporto specialistai, kultivuojamos 33 sporto šakos (2009). Pajėgiausi sporto klubai: vandensvydžio Dzūkijos vandenis (komanda – 2004 ir 2006 Lietuvos čempionė), Alytaus apskr. futbolo klubas (jo komanda Alytis – nuo 2004 šalies I lygos nugalėtoja ir prizininkė), Alytaus miesto orientavimosi sporto klubas Dainava (3 sportininkai – Lietuvos suaugusiųjų rinktinės nariai), moterų krepšinio klubas ir komanda RKL (žaidžia Lietuvos krepšinio I lygoje, K. Grižienė, R. Montvilienė, L. Morkūnienė, V. Rėklaitienė – 2006 Europos senjorų krepšinio čempionato bronzos medalininkės), krepšinio klubas Savingis (jo komanda Alytus 2008, 2009 žaidė LKL, žaidėjai Ž. Janavičius ir V. Čepukaitis – 2006 Europos jaunių krepšinio vicečempionai), šokių studija Alemana (nuo 2000 rengia sportinių šokių reitingo varžybas, nuo 2006 jos tarptautinės), rankinio sporto klubas Varsa (vyrų komanda Almeida-Marisa žaidžia Lietuvos aukščiausioje rankinio lygoje), neįgaliųjų sportinio sveikatingumo klubas Viltis (disko metikas A. Tatulis 1996 paralimpinėse žaidynėse Atlantoje užėmė 4 vietą, 2000 Sidnėjuje – 5 vietą, 2004 Atėnuose – 3 vietą, Pekino – 10 vietą, 2005 Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato varžybose – 2 vietą, Pasaulio vežimėlininkų ir amputuotųjų žaidynėse Brazilijoje – 3 vietą). Alytuje vyksta tradicinės sporto varžybos ir renginiai: tarptautinis sportinio ėjimo festivalis (nuo 1974), A. Šukaičio tinklinio (nuo 1989), A. Juozapavičiaus dziudo (nuo 1990) turnyrai, masinės orientavimosi sporto varžybos Miško takeliais (nuo 1990), bėgimas Žaliaisiais Dzūkijos takais (nuo 1993), atviros krepšinio pirmenybės (nuo 1993), Alytaus miesto akrobatinio skraidymo taurės varžybos (nuo 1995), plaukimo varžybos Dzūkijos taurė (nuo 1995), trijulių (3 × 3) krepšinio varžybos (nuo 1999), vienos paros rankinio maratonas (2003), tarptautinės vandensvydžio varžybos Dzūkijos taurė (nuo 2006).
Iš Alytaus kilę olimpiečiai rankininkai A. Česaitytė-Nenėnienė, A. Kravcovas, krepšininkas T. Pačėsas, lengvaatletis G. Andriuškevičius, dviratininkas A. Baranauskas, plaukikė R. Mileišytė, lengvaatlečiai broliai Donatas ir Darius Škarnuliai, paralimpinių žaidynių dalyviai A. Tatulis, D. Archipovas.
1977–1991 kūno kultūros ir sporto veiklą Alytuje koordinavo miesto vykdomojo komiteto Kūno kultūros ir sporto komitetas (pirmininkai: 1977–1980 J. Šimkevičius, 1980–1986 V. Majauskas, 1986–1991 A. Berankis), 1991–1995 – miesto savivaldybės Kultūros–sportinės veiklos skyrius (1991–1993 vedėja D. Vasiliauskienė, vedėjo pavaduotojas kūno kultūrai ir sportui V. Grigas; 1993–1995 vedėja D. Jakubauskienė), 1995–1997 ir 2000–2003 – Kultūros ir sporto skyrius (vedėjai: 1995–1997 S. Girčius, 2000–2003 G. Molevičienė), 1997–2000 – Sporto tarnyba (vedėjas K. Kviecinskas), nuo 2003 – Sporto ir rekreacijos skyrius (vedėjai: 2003–2007 E. Kašėta, nuo 2007 A. Andrušaitis).
L: M. Marcinkevičiūtė Alytaus sportas 2005 Vilnius; Alytus. Sporto istorija 2009 Vilnius.
