Jucẽvičius Algimantas (1942 04 30 Kaunas), keliautojas, alpinistas, orientacininkas, sporto organizatorius. Nacionalinės kategorijos teisėjas (1970), SSRS sporto meistras (1987, kalnų turizmas). 1960 baigė Kauno 1 vidurinę mokyklą. 1962–1967 dirbo Lietuvos tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institute. 1967–1972 Kauno turistų klubo pirmininkas, 1972–1977 Lietuvos respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos Masinio turizmo skyriaus vyriausiasis instruktorius. Nuo 1977 Vilniaus keliautojų klubo, 1990–1991 Lietuvos turistų klubų asociacijos pirmininkas, 1991–2001 Lietuvos keliautojų sąjungos viceprezidentas ir valdybos pirmininkas, nuo 2001 prezidentas. 1994–1996 Lietuvos asociacijos Sportas visiems viceprezidentas, nuo 1996 generalinis sekretorius. Vienas orientavimosi sporto pradininkų Lietuvoje.
17 kartų Lietuvos turizmo čempionas: kalnų – Centrinis Kaukazas (1970), Šiaurės Osetija (1973), Centrinis Pamyras (1974, 1985, 1987), Pamyras, Užalajės kalnagūbris (1980), Altajus (1981), Pamyro Majus (1982, 1984), Pietvakarių Pamyras (1983), Rytų Pamyras (1986), Centrinis Tian Šanis (1988); slidžių – Priešpoliarinis Uralas (1971), Jakutija (1975), Uralas (1978); pėsčiųjų – Centrinis Tian Šanis (1969); motociklų – Vidurinė Azija (1979). 2002 Baltijos šalių alpinizmo čempionas (aukštuminė klasė, Lenino viršūnė Pamyro kalnuose, 7134 m). Geriausiasis Lietuvos turistas (1978). Turiadų Kaukaze, Tian Šanyje, Pamyro Alajuje, slidžių žygių Snaigė Kaune (1967–1972), Vilniuje (nuo 1973) ir kitų turistų sąskrydžių, varžybų rengėjas. 2003–2004, 2008 ekspedicijų į lietuviškas viršūnes Pamyre vadovas. Vadovavo 26 didžiausio sudėtingumo kelionėms. Parašė knygą Turisto vadovas (su kitais, 1978).
Gedimino ordino Riterio kryžius (1996), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2002), Kūno kultūros ir sporto departamento sidabro medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (2002), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas Už kilnų poelgį (2005), ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius (2022).
