Makáuskas Dainius Juozas (1939 09 19 Kaunas – 1990 11 01 Daulagiri, Dhaulagiri, Nepalas), alpinistas, alpinizmo instruktorius, kalnų gidas. SSRS sporto meistras (1970). Aukščiausios klasės kalnų gidas.
1968 baigė Kauno medicinos institutą. 1970–1988 dirbo Kauno endokrininių preparatų gamykloje. Kopti į kalnus pradėjo 1958. 1960 baigė Šcheldos alpinizmo instruktorių mokyklą (Kabarda-Balkarija), 1963 tapo instruktoriumi. Vasarą dirbdavo kalnų gidu Pamyre, Kaukaze, žiemą – kalnų slidinėjimo, alpinizmo instruktoriumi.
I Pabaltijo alpiniados (1958) Kaukazo kalnuose (laipiojimo uolomis čempionato) dalyvis. Įkopęs į Kiukiurtliu viršūnę Kaukaze laimėjo bronzos medalį SSRS alpinizmo čempionate (1967), siena įkopęs į Čatyno viršūnę Kaukaze tapo SSRS laipiojimo uolomis čempionu (1970). Kaip SSRS rinktinės narys pirmasis iš sovietinio laikotarpio Lietuvos alpinistų dalyvavo kalnų ekspedicijose užsienyje: 1972 įkopė į Džemelos, Jango, Materhorno, Seršen viršūnes Alpėse. SSRS teritorijoje įkopė į daugiau kaip 100 kalnų viršūnių; iš jų į visas aukštesnes nei 7000 m: Korženevskajos, Avicenos (buvusi Lenino) ir Ismailo Samani (buvusi Komunizmo, Pamyras), Pobedos ir Chan Tengrio (Tian Šanis), už tai jam suteiktas Kalnų Tigro vardas (1981). Kaip Lietuvos alpinizmo rinktinės treneris dalyvavo 1971, 1973, 1974 ekspedicijose. Žvalgybinės ekspedicijos prie Everesto (Džomolungma, Himalajai) vienas organizatorių (nuo 1988), dalyvavo 1989 ekspedicijoje į Jungtinės Amerikos Valstijos uolinius Kaskadų kalnus ir įkopė į Mount Rainier, Mount Stuart, Mount Shuksan viršūnes. Pasaulio lietuvių ekspedicijos Tian Šanyje ir įkopimų į Chan Tengrio viršūnę vyriausiasis treneris (1990). Pirmasis lietuvis, įkopęs (1990 10 31) į Daulagirį, vieną aukščiausių pasaulio kalnų (8167 m, Himalajai); iš šio įkopimo negrįžo (dingo besileisdamas žemyn). Kauno Petrašiūnų kapinėse yra jam skirtas kenotafas.
L: Vitalijus Stepulis (sudarytojas) Kalnams pašaukus Vilnius 2011.
