Lietùvių atlètų klùbas, Niujòrko Lietùvių atlètų klùbas, LAK (1902–1903 Ateitis, 1903–1922 Lietuvõs gimnãstikos klùbas), pirmasis lietuvių išeivių sporto mėgėjų klubas. Įkurtas 1902 Niujorko priemiestyje Brukline (Brooklyn). Ateitis, turėjęs daugiau kaip 20 narių, praktikavo boksą ir imtynes, rengė šokių vakarus neseniai iš tėvynės atvykusiam jaunimui. 1903 A. Simonavičiaus iniciatyva Ateitis buvo pavadinta Lietuvos gimnastikos klubu, išaugo narių skaičius (daugiau kaip 200), 1921 narių lėšomis klubas Niujorke nupirko namą, kuriame įsteigė būstinę, barą, restoraną, ir tapo įtakingiausia Niujorko lietuvių organizacija, jo veikla buvo daugiau socialinė negu sportinė. 1948 K. Čerkeliūno tarpininkaujamas klubas parėmė lietuvių krepšininkus Vokietijoje (nupirko jiems uniformas). 1953 į klubo veiklą įsiliejo nemažai lietuvių išeivių, palikusių Lietuvą 1944. Suaktyvėjo sportinė veikla, buvo kultivuojamas krepšinis (1955 ir 1957 Lietuvių atletų klubo krepšininkai tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių išeivių klubų A klasės čempionais), stalo tenisas (treneris A. Daukša), šachmatai (treneris J. Vilpišauskas). 1960 susijungė Niujorke veikę du klubai: Lietuvių atletų klubas ir Lietuvių sporto klubas (daugiausia kultivavęs europietiškąjį futbolą), pavadinimas liko Lietuvių atletų klubo. Sportinė veikla buvo tęsiama per europietiškąjį futbolą. 1961–1962 Lietuvių atletų klubas turėjo net 5 futbolo komandas, futbolo sekcija energingai veikė iki 1978 (laimėjusi aukso medalį Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Toronte, savo veiklą sustabdė). 1961 buvo pradėta vykdyti ir nauja programa – jaunimo rengimas Raudonojo Kryžiaus pažymėjimams gauti telkiant dėmesį į nespecifines sporto šakas, jaunimą lavinant fiziškai, propaguojant įvairias mankštas. Pagrindiniai vadovai buvo A. Vakselis, V. Vebeliūnienė, A. Birutis, V. Gintautaitė-Jankauskienė.
1971 Lietuvių atletų klubas nemokamai įsikūrė Kultūros Židinio patalpose ir tęsė sportinę bei kultūrinę veiklą. Vyrų ir jaunių krepšinio komandos laimėjo Šiaurės Amerikos čempionatus, buvo kultivuojamas stalo tenisas (veiklą pagyvino iš Kanados atvykęs tarptautinio stalo teniso meistras P. Gvildys), tenisas, futbolas, tinklinis, šachmatai. Profesionalus lietuvių kilmės krepšinio treneris P. Torney išugdė kelias Lietuvių atletų klubo krepšininkų kartas. 1978 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse (PLSŽ) Toronte Lietuvių atletų klubo sportininkai laimėjo daug medalių, 1983 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Čikagoje Lietuvių atletų klubas dalyvavo krepšinio, mergaičių tinklinio, stalo teniso, futbolo, atletikos, šaudymo ir šachmatų varžybose. 1987 Lietuvių atletų klubas suorganizavo išvyką į Australiją, 1991 – į Lietuvą (40 sportininkų).
Lietuvių atletų klubas leido periodinį informacinį biuletenį Žinios, kuriame buvo informuojama apie sportinę veiklą. Pagrindinis autorius-žurnalistas K. Čerkeliūnas (A narys nuo 1948), Lietuvių atletų klubo metraščio redaktorius, sporto žurnalo redaktorius, daugelio straipsnių ir knygų autorius, bendradarbiavo ir kiti žurnalistai: A. Šilbajoris, A. Bagdžiūnas, A. Ruzgas.
2002 Lietuvių atletų klubas neteko patalpų, bet veiklos nenutraukė. Treniruočių salė nuomojama Brukline. Sportinė ir kultūrinė-socialinė veikla tęsiama A. Augylienės, R. Kezio, V. ir A. Jankauskų, J. Miluko, T. Loros, D. Vainauskienės, S. Kavaliausko ir kitų pastangomis. Kasmet Lietuvių atletų klubo komanda dalyvauja Vašingtone rengiamuose Ambasadoriaus taurės krepšinio turnyruose ir kitose Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) rengiamose krepšinio varžybose. 2007 Niujorke Lietuvių atletų klubas surengė 57 Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos sporto žaidynes, kuriose dalyvavo apie 400 sportininkų iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados, tarp jų ir 6 Lietuvių atletų klubo komandos (2 vyrų, jaunių ir moterų krepšinio, moterų ir vyrų tinklinio).
Lietuvių atletų klubo pirmininkai: J. Palkauskas (1903–1922), V. Šabūnas (1922), A. Andrulis (1959–1960), A. Vakselis (1960–1972), R. Klivečka (1972–1973), J. Rauba (1973–1974), V. Steponis (1974–1976), S. Prapuolenis (1976–1978), vėliau – P. Gvildys, A. Mičiulis, S. Prapuolenis, R. Kezys, A. Bilierienė, A. Jankauskas, J. Milukas, A. Augylienė, T. Lora, S. Kavaliauskas (2007–2011), J. Jankauskas (nuo 2011).
