Marcinkevičiū̃tė Marijona (1946 04 15 Butrimiškiai, Alytaus vlsč., Alytaus apskr.), lengvaatletė (bėgikė), sporto žurnalistė. Nusipelniusi sporto darbuotoja (2016).
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi Alytaus 2-joje vidurinėje mokykloje (baigė 1964); sporto žurnalistika susidomėjo 11 klasėje, paskatinta Lietuvos šuolių į tolį rekordininko Antano Algimanto Vaupšo; pirmąjį interviu parengė 1963 SSRS Dinamo sporto draugijos lengvaatlečių rinktinės treniruočių stovykloje Adleryje.
1966 baigė Kauno maisto pramonės technikumą, 1974 (neakivaizdiniu būdu) – Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakultetą. 1966–1967 dirbo Alytaus vyno gamykloje. 1967–2015 laikraščio Sportas (1992–2000 Lietuvos sportas) korespondentė, skyriaus vedėja, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, žurnalistė, nuo 2010 bendradarbiauja svetainėje sportas24.lt (iki 2023 – sportas.info) ir nuo 2003 dar yra žurnalo Olimpinė panorama bendraautorė.
Akredituota 1988 Calgary’io žiemos (vienintelė sporto žurnalistė iš Lietuvos), 2000 Sidnėjaus olimpinių žaidynių, daugelio pasaulio ir Europos sporto šakų čempionatų spaudos centruose. Specialistų grupėje stebėjo 2012 Londono olimpines žaidynes.
Marijonos Marcinkevičiūtės (kairėje) interviu su lengvaatlete Nijole Kvietkauskaite (1974)
© Alfredo Pliadžio archyvas
Sportiniai pasiekimai
Sportuoti pradėjo besimokydama mokykloje; žaidė tinklinį, krepšinį, rankinį, lankė lengvąją atletiką. Atstovavo Lietuvos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų rinktinėms, dalyvaudavo treniruočių stovyklose prie Juodosios jūros (Gagroje, Picundoje, Sočyje, Adleryje).
Treneriai: Algimantas Grauželis (pirmasis), Žibutė Birutė Jankauskaitė (abu Alytuje), Zenonas Stankevičius (Kaune).
SSRS moksleivių spartakiadoje 1963 Volgograde lengvosios atletikos penkiakovės varžybose ir barjeriniame bėgime iškovojo sidabro medalius, 1964 Vilniuje – tapo estafetės 4×100 m čempione ir su komandos draugėmis pagerino Lietuvos jaunių rekordą, o 80 m barjeriniame bėgime tapo vicečempione.
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų prizininkė: 80 m barjerinio bėgimo čempionė (1966 – 11,5 s); vicečempionė: 100 m (1962 – 13,0 s), 80 m barjerinio bėgimo (1962 – 12,0 s) ir 4×200 m estafetės (1966 – 1 min 46,9 s); bronzos medalininkė: 80 m barjerinio bėgimo (1963 – 11,6 s, 1967 – 11,8 s) ir 4×100 m estafetės (1966 – 50,1 s).
Sportinę karjerą baigė 1967, pradėjusi dirbti Sporto redakcijoje.
Marijonos Marcinkevičiūtės (kairėje) interviu su ilgųjų nuotolių bėgiku Ignu Staškevičiumi (2004)
© Alfredas Pliadis
Knygos
Parašė knygas: Vladas Garastas (1997), Mes ne pėsti, mes – važiuoti (1998; 2 d. 2016), Panevėžio sportas (2003), Alytaus sportas (2005), Ignalina: sportas ir turizmas (2006), Būti reikalingam žmonėms (2008), Alytus. Sporto istorija (2009), Lietuvos tinklinis (su Povilu Tamošausku, 2009), Valdas Adamkus – sporto žmogus (2011), Valtys mažos – greičiai dideli (2017), Pranciškus Eigminas – Lietuvos sambo legenda (2023), yra kelių knygų bendraautorė.
Apdovanojimai
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2007).
Kūno kultūros ir sporto departamento: II laipsnio ordinas Už nuopelnus Lietuvos sportui (2006), Sporto garbės kryžius (2006), Sporto garbės komandoro ženklas (2011).
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto: Olimpinė žvaigždė (2006), medalis Už nuopelnus olimpizmui (2011), prizas Citius. Altius. Fortius (2016), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 20-mečio ir 30-mečio medaliai.
Konkurso Auksinė plunksna (1980, 1988–1989, 1990–1991, 1993), Aleksandro Krukausko (2008; už atsidavimą sporto žurnalistikai) ir Vytauto Gedgaudo (2012; pirmoji sporto žurnalistė; už knygą Valdas Adamkus – sporto žmogus) premijų laureatė.
