Narbèkovas Arminas (1965 01 28 Gargždai, Klaipėdos rj.), futbolininkas, treneris. SSRS tarptautinės klasės (1987) ir SSRS nusipelnęs (1988) sporto meistras.
Sportiniai pasiekimai
Treneriai: Michailas Terentjevas (pirmasis), Vytautas Blinstrubas. 1980–1983 žaidė SSRS jaunių, 1984–1985 jaunimo rinktinėse. 1982 Vilniaus Žalgirio dublerių, 1983–1989 Žalgirio meistrų, 1989–1990 Maskvos Lokomotiv komandų žaidėjas. 1983–1989 SSRS aukščiausioje lygoje žaidė 155 rungtynes, pelnė 51 įvartį. Su Vilniaus Žalgirio komanda SSRS čempionate laimėjo bronzos (1987), su SSRS studentų rinktine pasaulio universiadoje (1987 Zagrebas, Jugoslavija) – aukso medalius. Su SSRS rinktine dalyvavo olimpinių rinktinių tarpvalstybinėse rungtynėse: 1987 – SSRS–Čekoslovakija, SSRS–Jugoslavija, SSRS–Šveicarija; 1988 – SSRS–Japonija, SSRS–Korėja, SSRS–Argentina, SSRS–JAV, SSRS–Austrija, SSRS–Brazilija, SSRS–Italija. 1988 Seulo olimpinėse žaidynėse tapo olimpiniu čempionu.
Arminas Narbekovas (kairėje, 1987 09 20)
Alfredo Pliadžio asmeninis archyvas
1990, 1992, 1994–1997 Lietuvos rinktinės žaidėjas: žaidė 13 rungtynių, pelnė 4 įvarčius. 1990–1996 Austrijos Memphis, 1996–1999, 2000–2001 Admira Wacker, 1999–2000 St. Polten, 2001–2004 Wiener Sportklub komandų žaidėjas. Baltijos lygos (1990), 3 kartus (1991–1993) Austrijos čempionas.
Trenerio ir sportinė veikla
2004–2005 Austrijos SV Gr. Weikersdorf, 2007–2009 Vokietijos Donau treneris, 2009–2011 Gargždų Bangos vyriausiasis treneris, 2010–2011 Lietuvos vyrų rinktinės trenerio asistentas. Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas (2002–2005), futbolo klubo Žalgiris prezidentas (2005–2008) ir vyriausiasis treneris (2006–2007). 2015 įkūrė savo vardu pavadintą futbolo akademiją Vilniuje, kuri 2024 sujungta su Vilniaus futbolo akademija.
Filmai
Apie A. Narbekovą sukurtas dokumentinis filmas Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas (2015, filmo autorius ir režisierius Stasys Petkus, scenarijaus autoriai Gintarė Grikštaitė ir Romualdas Jonaitis, operatorius Žilvinas Petkus, montažo režisierius Miroslavas Stankevičius).
Apdovanojimai
Geriausiasis Lietuvos futbolininkas (1985–1988).
Europos futbolo asociacijų sąjungos (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA) pripažintas geriausiuoju Lietuvos futbolininku per 50 metų – Auksiniu žaidėju (Gold Player; 2004).
Kūno kultūros ir sporto departamento sidabro medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (2005), Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės komandoro ženklas (2005), Kūno kultūros ir sporto departamento Atminimo medalis (2005), Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės kryžius (2015).
