Olìmpiniai rituãlai, olimpinių žaidynių ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinės ugnies estafetė, nacionalinių vėliavų pakėlimas olimpiniame kaimelyje, olimpinių žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, sporto šakų prizininkų apdovanojimas ir olimpinių žaidynių uždarymas. Atidarymo ceremonijoje tradicinis ritualas, išreiškiantis jaunimo vienybę, pagarbą pasaulinėje sporto šventėje, yra atletų priesaika. Priesaikos tekstą 1913 parengė šiuolaikinių olimpinių žaidynių pradininkas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin, Prancūzija): Visų sportininkų vardu prisiekiu, kad mes dalyvausime šiose olimpinėse žaidynėse gerbdami taisykles ir laikydamiesi jų, sporto dvasia, sporto šlovei ir mūsų komandų garbei. Pirmąją priesaiką VII olimpinėse žaidynėse (1920 Antverpenas) davė belgų fechtuotojas ir vandensvydininkas V. Buanas (Boin). Nuo 1968 prisiekia ir žaidynių teisėjai: Visų teisėjų ir oficialiųjų asmenų vardu prisiekiu, kad savo pareigas šiose olimpinėse žaidynėse mes atliksime nešališkai, sporto dvasia, laikydamiesi taisyklių.
Tik Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) Vykdomasis komitetas turi teisę nustatyti protokolą, kurio turi būti laikomasi visose olimpinių varžybų vietose ir ceremonijose, už kurias atsako žaidynių organizacinis komitetas. Per visus olimpinių žaidynių renginius ir ceremonijas Tarptautinio olimpinio komiteto nariams ir garbės nariams pirmenybė teikiama pagal jų išrinkimo į Tarptautinį olimpinį komitetą stažą, didžiausia – prezidentui, garbės prezidentui ir viceprezidentams, po jų žaidynių organizacinio komiteto nariams, tarptautinių federacijų prezidentams ir Nacionalinių olimpinių komitetų prezidentams.
