Ùdras Juozas (1925 02 14 Žvikai, Subačiaus vlsč., Panevėžio apskr. – 1991 05 24 Maskva), fechtuotojas (špaga, durtuvu), treneris, teisėjas. SSRS sporto meistras (1949). Tarptautinės kategorijos teisėjas (1960). SSRS nusipelnęs treneris (1971). Vienintelis olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas iš Lietuvos.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1942 mokėsi Maskvos valstybiniame centriniame kūno kultūros institute. 1943–1946 Maskvos kooperacijos prekybos instituto, 1946–1947 Vilniaus pedagoginio instituto Karinės katedros vyriausiasis dėstytojas, 1947–1955 Lietuvos valstybinės konservatorijos Fizinio lavinimo katedros vedėjas. 1946–1949 Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, 1984–1991 Burevestnik sporto draugijos ir profsąjungų sporto federacijų Olimpinio rezervo sporto mokyklos direktorius.
Sportiniai pasiekimai
Lietuvos fechtavimosi čempionas: špaga (1950–1953, 1955), durtuvu (1951, 1952), komandinio fechtavimosi špaga (1953). Pabaltijo spartakiados fechtavimosi špaga varžybų laimėtojas (1952). 5 kartus SSRS fechtavimosi špaga (1953–1956) ir komandinio fechtavimosi špaga (1953) čempionas, SSRS čempionato fechtavimosi špaga bronzos ir komandinio fechtavimosi špaga sidabro medalininkas (1957; atstovavo Rusijai), SSRS tautų spartakiados fechtavimosi špaga ir komandinio fechtavimosi špaga varžybų 2 vietos laimėtojas (1956; atstovavo Rusijai). Pasaulio čempionato (1956 Londonas) dalyvis. Su SSRS komanda dalyvavo dvejų olimpinių žaidynių komandiniuose turnyruose (1952 Helsinkio olimpinėse žaidynėse, 13 vieta komandinėje įskaitoje, 73 – asmeninėje; 1956 Melburno olimpinėse žaidynėse, 7 vieta komandinėje įskaitoje, 32 – asmeninėje).
Juozas Udras
Šaltinis nežinomas
Trenerio veikla
1955–1987 buvo Burevestnik sporto draugijos, taip pat 1955–1973 Rusijos rinktinės fechtuotojų vyriausiasis treneris. Per kelerius metus rinktinė iš 6 vietos pakilo į 1 vietą ir 14 metų buvo SSRS čempionė. Treniravo SSRS fechtavimosi špaga rinktinės narius, besirengiančius Europos ir pasaulio čempionatams, olimpinėms žaidynėms.
Žymiausieji auklėtiniai
Žymiausieji auklėtiniai: Vytautas Antanas Macijauskas, Ipolitas Kalašaitis, Vytautas Mykolas Kalmantas, Algimantas Vincentas Pajaujis, V. Abeltinis, G. Vaitkūnas.
Teisėjo ir sportinė veikla
Teisėjavo prestižiškiausiose pasaulio varžybose: buvo vyriausiasis teisėjas pasaulio studentų žaidynėse (universiadose, 1977, 1979, 1981), pasaulio čempionatuose (1966 Maskva; 1971 Viena; 1973 Göteborgas; 1974 Grenoblis; 1977 Buenos Airės; 1978 Hamburgas), olimpinėse žaidynėse (1960 Romos olimpinėse žaidynėse, 1968 Meksiko olimpinėse žaidynėse, 1972 Miuncheno olimpinėse žaidynėse, 1976 Montréalio olimpinėse žaidynėse, 1980 Maskvos olimpinėse žaidynėse); daugkartinis universiadų, pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių techninio direktorato, sporto pakomisės pirmininkas, SSRS čempionatų ir SSRS tautų spartakiadų vyriausiasis teisėjas. Tarptautinės universitetų sporto federacijos (pranc. Fédération Internationale du Sport Universitaire, FISU) Fechtavimosi pakomisės pirmininkas (1960–1983), FISU techninės komisijos narys ir vyriausiasis teisėjas (1976–1983). Sąjunginių teisėjų kolegijos prezidiumo pirmininkas (1960–1968 ir 1975–1985), SSRS fechtavimo federacijos pirmininko pavaduotojas, Teisėjų kolegijos pirmininkas, Veteranų sporto komisijos pirmininkas (1974–1982).
