Vìlniaus „Žalgirio“ ùždaras plaukìmo baseĩnas, oficialiai atidarytas 1957 per Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiados plaukimo varžybas. Pastatytas Spartako draugijos. Pirmasis normalių matmenų (14 × 25 m) su 3 ir 5 m bokšteliais šuoliams į vandenį baseinas Vilniuje (ir Lietuvoje). 1960 netoliese buvo renovuotas (pastatytas 1955) ir atviras 50 m 8 takų baseinas su nefiltruojamu vandeniu. 1962 uždaras baseinas buvo perduotas Žalgirio draugijai ir abu baseinai priklausė Vilniaus miesto Žalgirio draugijos sporto įrenginių valdybai (valdyba priklausė Žalgirio draugijos Centro tarybai, kuri buvo pavaldi Respublikinei profsąjungų tarybai ir išlaikoma jos lėšomis). Baseinu naudojosi Vilniaus Žalgirio specializuota plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla ir Vilniaus kompleksinė vaikų ir jaunių sporto mokykla, treniravosi plaukikai, šuolininkai į vandenį, vandensvydininkai, penkiakovininkai. Įvairiu laiku čia treniravosi olimpiniai čempionai Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa, olimpinis vicečempionas Raimundas Mažuolis, bronzos medalininkas Arvydas Juozaitis, daugelis kitų pajėgiausių Vilniaus plaukikų. Darbuotojų poreikiams baseiną nuomodavo gamyklų ir organizacijų profsąjungų komitetai. Vyko Lietuvos ir SSRS sporto varžybos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir Žalgirio draugijai netekus finansavimo, Vilniaus Žalgirio uždaras plaukimo baseinas kuriam laikui buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės Sporto skyriui, baseinu leista naudotis Vilniaus plaukimo sporto klubui. 1993 11 18 uždaras baseinas buvo grąžintas Žalgirio sporto draugijai. Be kapitalinio remonto baseinas pradėjo irti ir 2004 buvo nugriautas (vietoj jo pastatytas gyvenamųjų namų kompleksas).
Direktoriai (vedėjai): N. Stankevičius (pirmasis), H. Reingardas.
