Baronáitė Marija, Grėbliū́nienė (1908 01 05 Vilnius – 1998 12 22 Adelaidė, Australija), choreografė. Viena pirmųjų kūno kultūros, tautinių šokių propaguotojų Lietuvoje.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1926 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją ir išvyko studijuoti į Rygos fizinio auklėjimo institutą, kurį 1929 baigė su pagyrimu. Dirbo Mažeikių gimnazijoje, dėstė ritminę gimnastiką ir plastiką. 1935 baigė Graco (Austrija) universitetą ir įgijo kūno kultūros aukštojo mokslo diplomą. 1935–1938 Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose dėstė bendrąją mankštą, šokius moterims, dėstytojavo Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1940 – Vilniaus universitete.
Sporto organizacinė ir profesinė veikla
1936 jos suburta lietuvių šokėjų grupė šoko Hamburge, 1938 Londono folkloro festivalyje laimėjo 1 vietą, Pasaulinėje parodoje Niujorke už parengtą lietuvių šokėjų pasirodymą apdovanota Honorary Deputy Sheriffs Badge ženklu. Nuo 1940 Valstybinio dainų ir šokių ansamblio šokių vadovė. Pirmajame ansamblio koncerte (1941) buvo sušokti 3 šokiai, tarp jų ir jos pačios dar 1936 sukurtas Kalvelis. SSRS liaudies šokių ansamblyje parengė lietuvių liaudies šokių siuitą (Kepurinę, Sukčių, Mikitą, Šustą, Jonkelį, Oželį ir Kubilą), kuri buvo sušokta SSRS Didžiajame teatre Maskvoje 1941 03 06. 1944 pasitraukė į Vakarus, vėliau į Australiją. Kartu su Klaipėdos krašto tautinio šokio sambūrio vadove Brone Juškevičiūte-Lapiene Australijoje subūrė nemažai lietuvių, mokė išeivijos vaikus ir jaunuolius tautinių šokių.
Marija Baronaitė ir Algirdas Vokietaitis repetuoja Kūno kultūros rūmuose Kaune (apie 1936; Kauno miesto muziejus)
limis.lt
