Alina Gailiūnienė

Gailiū́nienė Alina, Vyšniauskáitė (1933 04 01 Kaunas – 2021 01 08 Kaunas), sporto mokslininkė. Habil. dr. (biomed. m.; med. m. dr. 1990). 1958 baigė Minsko medicinos institutą, 1965 – Baltarusijos mokslų akademijos gerontologijos sektoriaus amžiaus tarpsnių fiziologijos aspirantūrą. 1958–1961 Minsko I ir II ligoninių gydytoja pediatrė-endokrinologė, 1965–1968 Baltarusijos mokslų akademijos branduolinių tyrimų endokrinologijos sektoriaus mokslinė bendradarbė. 1968–1992 ir nuo 1996 dėstė Lietuvos kūno kultūros akademijoje (iki 1999 Lietuvos kūno kultūros institutas): Fiziologijos ir biochemijos katedros vyriausioji dėstytoja (1968–1973), docentė (nuo 1973), katedros vedėja (1991–1992 ir 1996–2001), profesorė (nuo 2001). Vilniaus universitete apgynė medicinos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją Sergančių cukralige įvairaus amžiaus žmonių kraujo serumo biocheminiai pokyčiai (1965), Kauno medicinos institute – habilituoto daktaro disertaciją Įvairaus amžiaus bei treniruotumo žmonių nuovargio vystymosi humoraliniai faktoriai (1990). Mokslinių interesų sritys: sportininkų organizmo medžiagų apykaitos, streso ir adaptacijos, nuovargio, persitreniravimo problemos. Moksinių. žurnalų Sporto mokslas ir Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas redakcinės kolegijos narė. Mokslinės grupės, talkinusios SSRS moterų rankinio rinktinės rengimuisi (1970–1977) XXI olimpinėms žaidynėms (1976 Monrealis, Montreal), Lietuvos sunkiosios atletikos, irklavimo rinktinių rengimuisi varžyboms (1980–1987), narė. Kūno kultūros ir sporto departamento medaliai Už nuopelnus Lietuvos sportui (1990, 1993, 1998, 2003). Parašė knygas: Nuovargis, persitreniravimas ir atsigavimas (1987), Sportinę raidą limituojantys medicininiai ir biocheminiai faktoriai (1987), Vaikų, paauglių ir jaunuolių organizmo ypatumai (1994), Sportininkų darbingumas įprastomis ir pasikeitusiomis sąlygomis (1995), Biochemija (1999), Sporto biochemija (su kitais, 2001).

Galerija