Lasáuskas Eduardas (slapyvardis Kaũkas; 1952 09 19 Švenčionėliai, Švenčionių rj.), sklandytojas, bandytojas, aviakonstruktorius, vadybininkas. SSRS sporto meistras (1976). Dr. (technol. m., 2000). 1976 baigė Kazanės (Rusija) aviacijos institutą. Lėktuvų gamybos inžinierius mechanikas.
Lietuvos atvirosios klasės sklandymo čempionas (1980). SSRS komandinių sklandymo čempionatų 1 vietos laimėtojas (1982, 1983). Treneriai: G. Kilna (pirmasis, 1969–1973, 1980–1983), Z. Brazauskas (1969–1973), A. Jonušas (1976–1983), V. Žaliukas (1976), R. Koronkevičius (1977), V. Sabeckis (1978–1979).
1976–1998 Eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklos (vėliau bendrovė Sportinė aviacija) inžinierius, Aerodinamikos skyriaus viršininkas (nuo 1977). Nuo 1998 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacinės mechanikos katedros asistentas; docentas (nuo 2001). 2000 apgynė dr. disertaciją Sportinio sklandytuvo sparno profilių analizė ir projektavimas. Mokslinių tyrimų sritis – sparno aerodinamika, sklandytuvų aerodinamika. ESAG skraidančiosios laboratorijos SL–2P kūrimo grupės vadovas. Tyrimų rezultatai panaudoti kuriant sklandytuvo LAK–17a sparnų profilius. Dalyvavo kuriant sklandytuvus LAK–5, LAK–10, LAK–11, LAK–12, LAK–15, LAK–17. LAK–19, LAK–20, buvo atsakingas už aerodinamiką ir skrydžio dinamiką (1976–1998). Sukūrė sklandytuvų LAK–17a, LAK–19, LAK–20 ir LAK–17b sparnų profilius. Tarptautinės mokslinės technikos sklandymo organizacijos (pranc. Organisation Scientifique et Technique Internationale du Vol à Voile, OSTIV) narys (nuo 1992).
Parašė knygas: Sparno profilių aerodinamika: laboratorinių darbų metodikos nurodymai (2002), Skrydžio principai (2008).
FAI Paul Tissandier diplomas (2002), Dariaus ir Girėno medalis (2008).
L: E. Ganusauskas Erdvės skonis Vilnius 1991.
