Vaitkẽvičius Eugenijus (1931 12 18 Vilnius – 2011 05 20 Vilnius), baidarininkas, irkluotojas, treneris, sporto organizatorius. LSSR (1963), SSRS (1968) nusipelnęs treneris. Sąjunginės kategorijos teisėjas (1976). Lietuvos nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas (1976).
1950 baigė Minsko kūno kultūros institutą (Baltarusija). 1992–2009 Lietuvos irklavimo federacijos direktorius, 2009–2011 šios federacijos ekspertas.
11 kartų Lietuvos irklavimo čempionas: klinkerinės keturvietės valties (2000 m – 1949), dvivietės baidarės (1000 m ir 10 000 m – 1950), moterų aštuonvietės (vairininkas, 1500 m – 1951, 1000 m – 1953, 1954), vyrų aštuonvietės (vairininkas, 2000 m – 1952, 1953, 1956, 1957), moterų dvivietės (vairininkas, 1000 m – 1953). SSRS irklavimo čempionate vairuodamas šešiairklę jolę tapo sidabro medalininku (1967). Pirmasis treneris Juozas Obelienius.
1950–1977 Žalgirio sporto draugijos treneris, 1977–1979 Kūno kultūros ir sporto komiteto darbuotojas, SSRS irklavimo rinktinės treneris, 1980– 91 SSRS profsąjungų irklavimo rinktinės treneris,
Treniravo rinktinę, 3 kartus Europos moterų aštuonvietės irklavimo čempionę (1963, 1965, 1967), Europos čempionatų sidabro (1964, 1966) ir bronzos (1967, 1970), pasaulio čempionatų sidabro (1974, 1975) medalių laimėtoją. Žymiausios auklėtinės: Genovaitė Šidagytė-Ramoškienė, 2 kartus Europos čempionė (1969, 1973), XXI olimpinių žaidynių (1976 Monrealis, Kanada) bronzos medalininkė, Eleonora Kaminskaitė – šių žaidynių bronzos, Klavdija Koženkova – sidabro medalių laimėtojos, taip pat Regina Baltutytė, Stefanija Pledytė ir kitos irkluotojos.
Apdovanojimai: Kūno kultūros ir sporto departamento 2 laipsnio ordinas Už nuopelnus Lietuvos sportui (2001), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2001).
