Starkáuskas Juozas Arvydas (1937 04 02 Prienai), orientacininkas, treneris, teisėjas, sporto organizatorius. LSSR nusipelnęs treneris (1984). Sąjunginės kategorijos teisėjas (1979). Istorikas. 1971 baigė Vilniaus universitetą. 1956 už dalyvavimą Kaune vykusiose demonstracijose, remiančiose Vengrijos politinius įvykius ir Lietuvos laisvės lygos siekius, buvo suimtas, nuteistas ir 4 metus kalėjo Mordovijos lageriuose. Grįžęs į Lietuvą dirbo durpyne, nuo 1964 gyvena ir dirba Vilniuje: 1965–1981 Respublikinės jaunųjų turistų stoties orientavimosi sporto metodininkas, 1981–1991 Respublikinės olimpinio rezervo specializuotosios Vaikų ir jaunių sporto mokyklos treneris, vyriausiasis treneris. 1991–1993 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijos KGB veiklai tirti narys, 1994–1997 žurnalo Laisvės kovų archyvas istorikas analitikas, 1997–2007 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas-programų koordinatorius. Lietuvos orientavimosi sporto federacijos prezidentas (1968–1969). 1966–1980 treniravo daugiau kaip 100 orientacininkų. Žymiausi auklėtiniai – SSRS sporto meistrai: daugkartinis Lietuvos čempionas J. Keina, dukart (1971, 1974) SSRS čempionatų bronzos medalininkė J. Šležaitė-Ulevičienė, G. Lebiodaitė, H. Ulevičius ir kiti. Teisėjavo įvairaus lygio orientavimosi sporto varžybose.
Parašė knygas: Orientavimosi sporto technikos pagrindai (1974), Uždavinių rinkinys jaunajam orientacininkui (1976), Orientavimosi sporto terminai (1983), Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944–1953 metais (1998), Stribai (2001), Represinių struktūrų ir komunistų partijos bendradarbiavimas įtvirtinant okupacinį režimą Lietuvoje 1944–1953 metais (2007).
Sausio 13-osios atminimo medalis (2003).
