Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-11-10 | REDAGUOTA: 2023-01-16

Nijolė Petrosian

šaulė (kulkinis šaudymas).

Petrosiãn Nijolė, Kerušáuskienė (1949 09 23 Ukmergė), šaulė (kulkinis šaudymas). SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1981 ).

1977 baigė Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakultetą, 1986 – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1967–1975 Ukmergės gamyklos Vienybė metalo apdirbimo technologė, 1975–1979 Kauno eksperimentinio sporto inventoriaus fabriko metalo apdirbimo inžinierė technologė, 1979–1982 Kauno miesto Dinamo sporto komplekso ginklų meistrė, trenerė-dėstytoja, 1982–1985 Vidaus reikalų ministerijos karinio dalinių telefonistė, 1985–1990 Pabaltijo apygardos Centrinio armijos sporto klubo (CASK-6) trenerė-dėstytoja, 1990–1996 Conviva turizmo agentūros direktorė.

10 kartų Lietuvos kulkinio šaudymo čempionė: mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį (1969), mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus (individuali – 1976, 1979, 1982, 1985; komandinė rungtis – 1978), pneumatiniu pistoletu 40 šūvių (1978, 1980) ir 20 šūvių (1983, 1985). Lietuvos spartakiados šaudymo pneumatiniu pistoletu 20 šūvių varžybų 1 vietos laimėtoja (1983). Pabaltijo taurės varžybų 1 vietos laimėtoja (mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1973, pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, 1982, 1987). Atstovaudama Lietuvai 3 kartus tapo SSRS individualaus šaudymo (mažo kalibro pistoletu 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį, 1982–1984) ir 2 kartus komandinio šaudymo (mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus, 1984, bei 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį, 1984) čempione, 2 kartus individualaus šaudymo (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, 1984, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1984) ir 4 kartus komandinio šaudymo (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, 1983, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1983, 1984, bei 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį, 1983) vicečempione, SSRS čempionatų individualaus šaudymo (mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1983) ir komandinio šaudymo rungties (mažo kalibro pistoletu 30+30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus, 1980) bronzos medalininke. 1983 SSRS tautų spartakiados individualaus šaudymo mažo kalibro pistoletu 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį 1 vietos, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį 3 vietos, komandinio šaudymo pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį ir 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį 2 vietos laimėtoja. 1988 ir 1989 SSRS čempionatuose atstovaudama Latvijai ir ginkluotųjų pajėgų rinktinei tapo individualaus šaudymo mažo kalibro pistoletu 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį bronzos (1988) ir 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus sidabro (1989) medalininke, 6 kartus komandinio šaudymo čempione (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, 1988, 1989, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1988, 1989, 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus, 1988 bei 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį, 1988), taip pat čempionato šaudymo mažo kalibro pistoletu 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį bronzos medalininke (1989). Europos Varšuvos šalių sutarties Drava čempionatų Bulgarijoje bronzos (mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus – 1989), 2 kartus sidabro (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių – 1989, mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus – 1991) ir aukso (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių – 1991) medalininkė.

10 kartų gerino Lietuvos šaudymo rekordus: pneumatiniu pistoletu 40 šūvių (589 taškai – 1981; 593 taškai – 1983) ir 20 šūvių (392 taškai; 393 taškai – 1983), mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį 30 šūvių (274 taškai – 1969 ir 276 taškai – 1976), 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus (586 ir 588 taškai – 1979, 593 taškai – 1982), 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį (573 taškai – 1982). SSRS (393 taškai – 1983) ir Europos Varšuvos sutarties šalių Drava čempionato (395 taškai – 1991) šaudymo pneumatiniu pistoletu 40 šūvių rekordininkė. Treneriai: A. Skabeikis (1966–1975, pirmasis), J. Otsus (1975–1985).

author

-

Skip to content