Majáuskas Pranas (1940 01 01 Turloviškiai, Žiežmarių vlsč., Trakų apskr.), sunkiaatletis, jėgos trikovininkas, treneris, sporto organizatorius. LSSR nusipelnęs treneris (1983), LSSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas (1988).
1964 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1961–1964 kultivavo sunkiąją atletiką. Treneris: A. Pėža (1958–1961), Vytautas Leitonas (1961–1964). 1956–1960 Kauno radijo gamyklos darbininkas, 1961–1972 Kauno aklųjų draugijos treneris, darbo su vaikais vadovas (1967–1969 treniravo sunkumų kilnotoją Jonas Burakovą), taip pat 1962–1967 Lietuvos žemės ūkio akademijos Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas, 1964–1965 Kauno vaikų ir jaunių sporto mokyklos treneris, 1967–1969 Kauno Požėlos rajono komjaunimo komiteto pirmasis sekretorius, 1969–1970 Kauno miesto komjaunimo komiteto antrasis sekretorius, 1970–1972 pirmasis sekretorius, 1972–1990 Kauno miesto kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas (tuo laikotarpiu Kauno miesto sportininkai vien olimpinėse žaidynėse pelnė 10 aukso, 2 sidabro, 3 bronzos medalius), 1990–1994 bendrovės Skalda skyriaus viršininkas, direktoriaus pavaduotojas, taip pat 1990–1991 Lietuvos kūno kultūros instituto Sporto vadybos katedros vyriausiasis dėstytojas, 1994–1996 bendrovės Oktalita konsultantas, 1996–1998 bendrovės Janlita direktorius, 1998–2000 Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities tarybos atsakingasis sekretorius, 2000–2005 Kauno apskrities viršininko administracijos Kultūros skyriaus vedėjas, 2005–2020 Lietuvos sporto muziejaus direktorius.
Daug nuveikė populiarinant, puoselėjant naujas sporto šakas (sportinius šokius, atletinę ir ritminę gimnastiką, karatė), Lietuvos sporto veteranų sąjūdį, steigiant vaikų klubus, statant ir įrengiant Kaune sporto aikšteles gyvenamosiose vietose, sales, čiuožyklas, Darbo rezervų stadioną Nemuno ir Neries santakoje (1967), dirbtinio ledo čiuožyklą (1976), Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadioną (1979), Jojimo ir šiuolaikinės penkiakovės sporto mokyklos sportinio žirgyno kompleksą (1987), uždarą futbolo maniežą, Lietuvos sporto muziejų (1991), Aklųjų draugijos sporto reabilitacijos centrą (1993) ir daugelį kitų sporto objektų.
1988 inicijavo Lietuvos sporto metraščio parašymą ir paskelbimą, surengė Lietuvos sporto veteranų sąskrydį Kauno sporto halėje (1988 12 26). Neįgaliųjų sporto Kaune vienas pradininkų, pirmųjų Pasaulio lietuvių jaunimo dienų surengimo, paminklo žuvusiems nuo Stalino genocido sportininkams Baltijos kelyje pastatymo (1989), Lietuvos sporto šlovės alėjos projekto parengimo (2008), sportininkų pensionato prie Prienų globos namų statybos vienas iniciatorių, rengėjų ir įgyvendintojų. Jo pastangomis pastatyti paminklai Kauno Petrašiūnų kapinėse Lietuvos sporto ir olimpinio sąjūdžio pradininkams, diplomatams, žurnalistams Stepas Garbačiauskui, Elena Kubiliūnaitei-Garbačiauskienei (2009) ir I Lietuvos tautinės olimpiados (LTO) čempionei, Europos moterų krepšinio vicečempionei Stefanijai Astrauskaitei (2000). Lietuvos atletinės gimnastikos federacijos pirmininkas (1971–1974), sporto veteranų klubo Ąžuolynas įkūrimo iniciatorius (1984), pirmininkas (nuo 2005), Lietuvos sporto veteranų asociacijos Penki žiedai pirmininkės pavaduotojas (2003-2017). Vienas Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) steigėjų (1989–1990), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto narys (1992–1996), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys (1988–2010), garbės narys (nuo 2010), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno miesto rėmimo grupės (1989), tarybos (1998) įsteigimo iniciatorius, grupės pirmininkas (1989–1991), tarybos atsakingasis sekretorius (nuo 2000).
Vienas Lietuvos mokinių olimpinio ugdymo pradininkų, kartu su kitais parengė metodinį leidinį Integruojanti vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programa (2002).
Apdovanojimai: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Kūno kultūros ir sporto departamento Atminimo medalis Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 80‑mečio ir Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 60‑mečio proga (1998), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 10‑mečio medalis (1998), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2001), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 20‑mečio medalis (2008), Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) padėkos raštas (2001), Europos kilnaus sportinio elgesio sąjūdžio diplomas (2005), Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės komandoro ženklas (2005), Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardinis ženklas Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750‑ųjų metinių proga (2003), ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2008), Lietuvos Respublikos Seimo medaliai (2010 sausis ir kovas), Kauno miesto savivaldybės Gerumo plyta (2006) ir 3 laipsnio Santakos garbės ženklas (2010).
