Kubiliū́naitė Elena, Garbačiáuskienė (1900 11 14 Totoriškis, Skapiškio vlsč., Rokiškio apskr. – 1997 05 17 Ciurichas, Zürich, Šveicarija, perlaidota Kaune 2009 12 03), lengvaatletė, krepšininkė, sporto organizatorė, sporto žurnalistė. Moterų krepšinio pradininkė Lietuvoje. Per I pasaulinį karą gyveno Rusijoje, ten baigė vidurinę mokyklą. 1920 grįžo į Lietuvą, ištekėjo už S. Garbačiausko ir įsitraukė į sportinę veiklą. 1922–1926 dirbo Švietimo ministerijoje, 1928–1930 Lietuvos universiteto bibliotekoje. 1930 kartu su vyru diplomatu išvyko į Šveicariją.
Buvo aktyvi lengvaatletė, 10 kartų (1922–1924) Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, iki 1924 jai priklausė 7 asmeniniai rekordai (iš 12 registruotų): 60 m (8,6 s) ir 200 m (31,4 s) bėgimo, šuolio į tolį (4,30 m), į aukštį (1,28 m), disko metimo (17,90 m), rutulio stūmimo (7,50 m), trikovės (100 m bėgimas, šuolis į aukštį ir disko metimas) – 361,25 taško, t. p. estafetės 4 × 100 m bėgimo rekordas (su Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda; 1 min 00,7 s).
Viena pirmųjų ir aktyviausių naujo žaidimo krepšinio propaguotojų: žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, pirmojoje moterų komandoje, 1922 tapusioje Lietuvos čempione; jos iniciatyva Džono Neismito (John Naismith) sukurtos krepšinio taisyklės pasiekė Kauną iš Rygos (1921) ir buvo išplatintos Lietuvoje.
Pirmoji periodinio sporto leidinio Lietuvos sportas (1922) redaktorė. Kaip žurnalistė atstovavo Lietuvai VIII olimpinėse žaidynėse (1924 Paryžius). Viena Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (1920), Lietuvos sporto lygos (LSL, 1922) kūrėjų, Lietuvos sporto lygos Moterų sporto komiteto pirmininkė (1923–1930), Lietuvos moterų sporto atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje.
