Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2023-02-09 | REDAGUOTA: 2023-03-01

Stanislovas Stonkus

krepšininkas, krepšinio teisėjas, sporto mokslininkas.

Stoñkus Stanislovas (1931 12 29 Telšiai – 2012 02 19 Kaunas), krepšininkas, krepšinio teisėjas, sporto mokslininkas. SSRS nusipelnęs sporto meistras (1956). Tarptautinės kategorijos teisėjas (1962). LSSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas (1962). Habil. dr. (social. m., ped. m. dr. 1987). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės narys (2005). Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) akademikas (2005). Nusipelnęs LR sporto darbuotojas (2012).

1954 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 6 kartus Lietuvos (1951–1953, 1956–1958), SSRS (1951) krepšinio čempionas, SSRS čempionatų sidabro (1952), bronzos (1953–1955) medalininkas. SSRS krepšinio taurės (1953), SSRS žiemos krepšinio čempionatų 1 vietos (1953, 1954), 2 vietos (1955), SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybų 3 vietos (1956) laimėtojas.

Europos čempionas (1957), bronzos medalininkas (1955). XV olimpinių žaidynių (1952 Helsinkis, Suomija) dalyvis, XVI olimpinių žaidynių (1956 Melburnas, Melbourne, Australija) vicečempionas. Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas (1951–1957): žaidė 56 rungtynes, pelnė 999 taškus. Pirmasis treneris mokytojas J. Krukis.

1958–2009 dirbo Lietuvos kūno kultūros akademijoje: iki 1961 Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 tos katedros vedėjas, docentas (1968), 1978 prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 rektorius, profesorius (1989), 1990–1992 Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 tos katedros vedėjas, 2003–2009 Sportinių žaidimų katedros profesorius. Lietuvos kūno kultūros instituto Senato pirmininkas (1992–1995). 1974 Tartu (Estija) universitete apgynė pedagogikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją Techninio ir taktinio jaunųjų krepšininkų (13–14 ir 15–16 metų) rengimo metodikos tobulinimo keliai,1987 Jungtinėje mokslo taryboje prie Maskvos centrinio kūno kultūros instituto – pedagogikos mokslų daktaro disertaciją Teoriniai ir metodiniai krepšininkų rengimo pagrindai. Mokslinių tyrimų sritys – kūno kultūros ir sporto terminologija, olimpizmas, olimpinio sporto istorija ir jo ugdomasis poveikis, krepšinio istorija, krepšininkų ir komandų rengimo didaktinė technologija.

Lietuvos sporto mokslo darbų konkurso laimėtojas (1983, 2005). Mokslo žurnalo Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (1998–2010), Lietuvos sporto enciklopedijos (nuo 2007) vyriausiasis redaktorius. Lietuvos mokslo tarybos ekspertas (2003–2008), Lietuvos sporto mokslo tarybos narys (nuo 2004). Žurnalo Sporto mokslas redakcinės tarybos (nuo 1995), Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalo redakcinių kolegijų narys. 20 metų (1961–1971, 1979–1983, 1990–1994) vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas (1992–1996), Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas (1992–1998).

Parašė knygas: Krepšinis ir krepšininkai (su V. Kazakevičiumi, 1966), Treniruokimės savarankiškai (1967, lietuvių, rusų, serbų kalbomis), Lietuvos krepšinis (su kitais, 1977), Žaidžiame krepšinį (1976 ²1982 ³1997, 1982 Talinas, estų kalba, 1984 Maskva, rusų kalba), Tarybų Lietuvos krepšinis (su kitais, 1985), Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų (1992), Olimpinis krepšinis (1996), Krepšinio testai (1998, 2002), Lithuania: A Success Story (su kitais, 2006); monografijas: Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį (2 tomai 1991, 1992), Olimpinis 1992 metų krepšinis (1993), Neslūgstančios krepšinio vilnys (1999), Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958 (2003), Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai (2007); Sporto terminųžodyną(1996 ²2002); vadovėlius: Krepšinis (1985), Žaidimai. Teorija ir didaktika (su kitais, 1994 ²1998 ³2002), Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės (2000), Olimpija (2002), Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika. (2003), Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (1925–2008 metai) (su Algimantu Bertašiumi, 2009), Jie dovanojo Lietuvai krepšinį: Gimtosios šalies krepšinio trenerių 90 metų kelionės atgarsiai (su Mindaugu Balčiūnu, 2011).

Apdovanojimai: Gedimino ordinas Karininko kryžius (1995), Kūno kultūros ir sporto komiteto medalis Už aukštus sportinius pasiekimus (1980), Kūno kultūros ir sporto komiteto ir Kūno kultūros ir sporto departamento medaliai Už nuopelnus Lietuvos sportui (1980, 1988, 1992, 1997), Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės kryžius (2006), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2001), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklas (2006), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 20-mečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos 1 laipsnio medalis Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui (2008).

author

-

Skip to content