Valerija Stakionienė

Stakiónienė Valerija, Kaupáitė (1925 10 13 Nemenžykai, Panevėžio apskr. – 2002 11 13 Kaunas), sporto mokslininkė, dėstytoja. Habil. dr. (social. m., ped. m. dr. 1963). LSSR nusipelniusi mokslo darbuotoja (1975). Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės profesorė (1993). 1948 baigusi Lietuvos kūno kultūros institutą iki 1993 jame dirbo: Fizinio auklėjimo teorijos ir metodikos katedros dėstytoja (1948–1961), katedros vedėja (1958–1980); docentė (1961), profesorė (1971). Pagrindinė mokslinio darbo kryptis – vaikų, paauglių, moksleivių fizinis tobulinimas. Tirdama 7–17 metų moksleivių fizinio tobulumo – vienos iš būtinų asmenybės kūrimosi sudedamųjų dalių – požymius, jų kaitą dėl amžiaus, gyvenimo sąlygų, fizinio aktyvumo, tų požymių valdymo galimybes, sukūrė savitą mokslinių tyrimų mokyklą. 1957 Maskvos centriniame kūno kultūros institute apgynė pedagogikos mokslų kandandidato (dabar – daktaro) disertaciją Fizinio auklėjimo Lietuvos mokyklose istorijos klausimu (1919–1955), 1963 Vilniaus universitete – pedagogikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją Pedagoginiai fizinio moksleivių tobulinimo pagrindai. Žymesnieji ugdytiniai mokslininkai: V. Volbekienė, E. Brazytė-Puišienė, A. Zutkis, A. Vilkas, V. Blauzdys, S. Dulinskas ir kiti. Parašė knygas: Fizinis auklėjimas pradinėse klasėse (su kitais, 1964 ²1970), Žmogaus fizinis tobulumas (1967), Fizinis auklėjimas V–VIII klasėse (1968), Fizinių pratimų mokymo pagrindai (su Z. Gobiku, 1980), Sportas ir šiuolaikinė sportinė treniruotė (su V. Jasiūnu, 1982), Fizinis auklėjimas X–XII klasėse (su kitais, 1988). Gedimino ordino medalis (1995).