Dzindziliáuskas Vladas (1913 03 13 Tbilisis, Sakartvelas – 1982 06 08 Kaunas), stalo tenisininkas, futbolininkas, tenisininkas, treneris (futbolo, stalo teniso). LSSR nusipelnęs treneris (1960). Lietuvos stalo teniso vieneto (1936, 1941), vyrų dvejeto (1934–1935, 1950, 1952–1953), mišriojo dvejeto (1935, 1940, 1942, 1953) čempionas. Lietuvos komandinių čempionatų (1939, 1950, 1952, 1954–1955) laimėtojas. I Lietuvos tautinės olimpiados (1938) vieneto čempionas. SSRS čempionatų mišriojo dvejeto aukso (1951–1952, su Ona Žilevičiūte), vyrų dvejeto aukso (1951, su Viliumi Variakoju, 1954, su Rimantu Paškevičiumi), bronzos (1952, su Rimantu Paškevičiumi; 1953, su Viliumi Variakoju) medalių laimėtojas. 1953, 1955 SSRS komandiniuose čempionatuose užėmė 1 vietą, 1952, 1954 – 2 vietą. Pabaltijo turnyro komandinių varžybų laimėtojas (1939, su Lietuvos vyrų komanda). Pasaulio čempionatų (1932, 1935–1939) dalyvis. Pasaulio čempionato komandinėse varžybose laimėjo 4 vietą (1939, su Lietuvos rinktine) ir išrinktas į geriausiųjų žaidėjų aštuonetą. Lietuvos (1953–1962) ir SSRS (1954–1960) stalo teniso rinktinių treneris. Parengė stalo tenisininkus Rimantą Paškevičių, R. Žemelį, R. Saulytį ir kitus.
Žaidė Lietuvos futbolo komandose: Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS; 1933–1937), Spartako (1941, 1945), Tauro (1942–1943), Lietuvos kūno kultūros instituto (1948); 2 kartus Lietuvos čempionas. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė 16 kartų (1936, 1938–1940, 1945); saugas.
