Turlá Vladas (1953 02 22 Biržai), šaulys (kulkinis šaudymas). SSRS sporto meistras (1971), SSRS nusipelnęs sporto meistras (1982). Biržų garbės pilietis (2005).
1977 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1978–1991 Centrinio armijos sporto klubo (CSKA) narys, 1995–1997 bendrovės ALSA ginklų parduotuvės pardavėjas, 1997–2009 Lietuvos Respublikos ginklų fondo realizacijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
12 kartų Lietuvos kulkinio šaudymo čempionas: mažo kalibro pistoletu – į apvalų taikinį greitašauda 3 × 20 šūvių (1971, 1977, 1978), į siluetus 60 šūvių (1977, 1978), į apvalų taikinį 60 šūvių (1973, 1977), į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1974), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1973, 1978), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (1977, 1978). 1982 SSRS žiemos pirmenybių kulkinio šaudymo pneumatiniu pistoletu 60 šūvių laimėtojas. 7 kartus SSRS kulkinio šaudymo čempionas: mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį greitašauda 3 × 20 šūvių (1980), į siluetus 60 šūvių (1980), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1980, 1982), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (1983, 1984, 1988), 2 k.artus kulkinio šaudymo vicečempionas: pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (1976), mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį greitašauda 3 × 20 šūvių (1981), 5 kartus SSRS kulkinio šaudymo čempionatų bronzos medalininkas: mažo kalibro pistoletu – į apvalų taikinį 60 šūvių (1976, 1980) ir į siluetus 60 šūvių (1984), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1977), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (1985). 11 kartų SSRS čempionatų komandinio kulkinio šaudymo varžybų 1 vietos laimėtojas (visus kartus su SSRS rinktine): mažo kalibro pistoletu – į apvalų taikinį greitašauda 3 × 20 šūvių (1983, 1987, 1988) ir į siluetus 60 šūvių (1984, 1989), sportiniu revolveriui apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1983, 1987, 1988), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (1983, 1987, 1988), 9 kartus 2 vietos laimėtojas: mažo kalibro pistoletu – į apvalų taikinį 60 šūvių (1976 – su profsąjungų rinktine, 1980, 1984 – su SSRS rinktine) ir į siluetus 60 šūvių (1977 – su Lietuvos rinktine, 1980, 1982, 1988 – su SSRS rinktine, 1987 – su ginkluotųjų pajėgų rinktine), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1989 – su SSRS rinktine), 5 kartus 3 vietos laimėtojas: mažo kalibro pistoletu – į apvalų taikinį 60 šūvių (1974 – su profsąjungų rinktine, 1982 – su SSRS rinktine), į siluetus 60 šūvių (1981), į apvalų taikinį greitašauda 3 × 20 šūvių (1989 – abu kartus su SSRS rinktine), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1976 – su profsąjungų rinktine).
3 kartus Europos kulkinio šaudymo čempionas: sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (592 taškai, 1981 Titogradas, Jugoslavija), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (582 taškai, 1981 Atėnai, Graikija; 587 taškai, 1982 Haga, Olandija). Europos čempionato kulkinio šaudymo sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių bronzos medalininkas (591 taškas, 1985 Osijekas, Jugoslavija). 2 kartus Europos čempionato (1983 Osijekas) komandinio kulkinio šaudymo varžybų laimėtojas (abu kartus su SSRS rinktine): mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį greitašauda 3 × 20 šūvių ir sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių, 5 kartus Europos kulkinio šaudymo čempionatų laimėtojas komandinėje įskaitoje (visus kartus su SSRS rinktine): mažo kalibro pistoletu į siluetus 60 šūvių (1981 Titogradas), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1981 Titogradas), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (1981 Atėnai, 1982 Haga, 1983 Dortmundas, Vokietija).
3 kartus pasaulio kulkinio šaudymo čempionas (1982 Karakasas, Venesuela): mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį 60 (20 + 20 + 20) šūvių (583 taškai), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (592 taškai), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (590 taškų), pasaulio čempionato (1985 Meksikas) komandinio kulkinio šaudymo pneumatiniu pistoletu 60 šūvių varžybų laimėtojas (su SSRS rinktine), 5 kartus pasaulio kulkinio šaudymo čempionatų laimėtojas komandinėje įskaitoje (visus kartus su SSRS rinktine): mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį 60 šūvių ir į apvalų taikinį greitašauda 3 × 20 šūvių (1982 Karakasas), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (1982 Karakasas), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (1982 Karakasas, 1983 Insbrukas, Innsbruck, Austrija).
XXII olimpinėse žaidynėse (1980 Maskva) kulkinio šaudymo mažo kalibro pistoletu į siluetus 60 šūvių varžybose užėmė 4 vietą (595 tškai, su SSRS rinktine).
Kulkinio šaudymo rekordininkas: Lietuvos – mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį 60 šūvių (3 kartus nuo 572 – 1979 iki 577 – 1981), į siluetus 60 šūvių (593 – 1974, 599 – 1980), į apvalų taikinį greitašauda 3 × 20 šūvių (582 – 1980), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (3 kartus nuo 590 – 1980 iki 593 – 1981), 60 šūvių (6 kartus nuo 582 – 1981 iki 594 – 1985), sportiniu revolveriu į apvalų taikinį ir siluetus 30 + 30 šūvių (3 kartus nuo 591 – 1978 iki 598 – 1982), SSRS – mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį 60 šūvių (577 – 1980), į siluetus 60 šūvių (598 – 1980), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (3 kartus nuo 582 – 1981 iki 590 – 1982), 4 kartus pasaulio – mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį 60 šūvių (598 – 1981), pneumatiniu pistoletu 60 šūvių (582 – 1981, 587 – 1982, 590 – 1982). Kūno kultūros ir sporto departamento medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (2003). Treneris Petras Špankauskas (pirmasis).
