Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2023-03-22 | REDAGUOTA: 2023-03-31

Vladas Vitkauskas

alpinistas, oreivis.

Vitkáuskas Vladas (1953 05 07 Viduklė, Raseinių rj.), keliautojas (pėsčiomis), alpinistas, oreivis (karšto oro balionais). Elektronikos inžinierius. 1975 baigė Kauno politechnikos institutą. 1975–1981 Vilniaus Žalgirio staklių gamyklos inžinierius konstruktorius, 1982–1987 Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos centro komiteto instruktorius, sektoriaus vedėjas, 1987–1988 Vilniaus miesto Lenino rj. komunistų partijos komiteto instruktorius, 1988–1991 Vilniaus keliautojų klubo, 1991–1993 Vilniaus keliautojų klubo įmonės Vilka direktorius, 1993–2001 žurnalo Lithuania in the World redakcijos konsultantas, 2007–2008 Vilniaus jaunimo turizmo centro neformaliojo ugdymo pedagogas, 2008–2009 Vilniaus universiteto leidyklos direktoriaus pavaduotojas, nuo 2011 natūralios sveikatos centro Naturavita direktorius. Vilniaus respublikinio alpinistų klubo (1989), Lietuvos alpinizmo asociacijos (1996) steigėjas, Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas (1996–1999).

Lietuvos pėsčiųjų turizmo čempionas, SSRS – vicečempionas (1977 Vakarų Sajanai). 2 kartus Lietuvos (1990 Chan Tengri – 6995 m, Pamyras; 1993 Everestas, kitaip Džomolungma, – 8848 m, Himalajai), Baltijos šalių (1993 Everestas, Himalajai) alpinizmo čempionas. Pirmasis treneris-mokytojas K. Pluščiauskas (1966–1970). Pirmųjų lietuvio įkopimų į aukščiausias visų žemynų viršukalnes rengėjas (1993–1996); įkopė ir pirmasis iškėlė tą pačią Lietuvos vėliavą aukščiausiose žemynų viršukalnėse: 1993 05 10 Everestas – 8848 m, Azija, aukščiausias pasaulio kalnas; 1993 08 04 Elbrusas – 5642 m, Europa (Kaukazas); 1994 06 12 Makinlis – 6194 m, Šiaurės Amerika; 1994 12 05 Vinsonas – 4897 m, Antarktida; 1995 02 05 Kilimandžaras – 5895 m, Afrika; 1995 07 16 Monblanas – 4807 m Europa (Alpės); 1995 11 02 Kosciuška – 2228 m, Australija, 1996 02 25 Akonkagva – 6959 m, Pietų Amerika. Į Everesto, Makinlio, Akonkagvos viršūnes kopė vienas. Pirmųjų lietuvių ekspedicijų į aukščiausias Šiaurės Amerikos (Makinlis, 1994), Afrikos (Kilimandžaras, 1995), Australijos (Kosciuška, 1995) viršukalnes, į Čilę ir Andų kalnynus (2002), į Karakorumo, Himalajų ir Hindukušo kalnynų rajonus Pakistane (2004) rengėjas ir vadovas. Pirmas lietuvis, įkopęs į aukščiausią I. Domeikos kalnagūbrio viršūnę Donja Ines (5075 m) ir aukščiausią Žemės ugnikalnį Ochos del Salado (6893 m) Anduose (Čilė, 2002). Lietuvos skrydžių karšto oro balionu absoliutusis rekordininkas: aukščio (10 064 m – 2006), skrydžio nuotolio (334 km 530 m – 2007), skrydžio trukmės (9 h 21 min 30 s – 2007). Tarptautinių fotografijos konkursų World Wide Tour Photo ’99 (1999) ir Gyvos Žemės mintys (2003) prizininkas.

Parašė knygas: Everestas ’94: fotografijų kalendorius (1993; lietuvių ir anglų kalbomis), Aukščiau pasaulio viršukalnių / Above the Peaks of the World. (1998; lietuvių ir anglų kalbomis), Everestas – manoji lemtis (2002), knygų skyrius: Mano kalnas, mano likimas / My Mountain, My Destiny (knyga P. Cousineau Sielos akimirkos / Soul Moments 1997), Apie savo keliones (knyga K. Švedas Geografinių atradimų istorija 1997), Ignoto Domeikos keliais nuo Santjago iki Atakamos (su G. Motuza; knyga Ignotas Domeika 1802–1889, redaktorius A. Grigelis, 2002; lietuvių ir anglų kalbomis), Į aukščiausias visų žemynų viršukalnes (knyga Lietuvos žemė, sudarytojai R. Krupickas, Č. Kudaba, 2000), Mamos kalneliai prie Dubysos (knyga B. M. Navakauskienė Betygalos žemė 2001), Su Gražina Didelyte suvedė kalnai… (knyga Gražina Didelytė mūsų atminty, sudarytojas V. Čaplikas, 2008), Į aukščiausias žemės viršukalnes (knyga Kalnams pašaukus, sudarytojas V. Stepulis, 2011).

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatas (1997). Kūno kultūros ir sporto departamento medaliai: Už aukštus sporto pasiekimus (1993), Už nuopelnus Lietuvos sportui (1993, 1998, aukso medalis – 2003); Gedimino ordino 1 laipsnio medalis (1994); Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio (angl. Fair Play) komiteto garbės diplomas (1997); Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus Atminimo ženklas Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga (2002), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2003), Lietuvos Santarvės fondo Santarvės ordinas Pro Augenda Concordia (Už santarvės puoselėjimą, 2009).

L: S. Sinkus Dievų tyla Utena 1997; T. Sakalauskas Duetai Vilnius 1998; S. Žvirgždas Susipynusios vieno medžio šakos Vilnius 1999; V. Narvilas Himalajų šviesa II Vilnius 2001; A. Pocius (sudarytojas) Viduklė Kaunas 2002; L. Railienė, V. Lamanauskas Pasaulio geografija Šiauliai 2002; J. Stauskaitė 13 × 13: Trylika klausimų trylikai vyrų Vilnius 2006; A. Pocius (sudarytojas) Raseinių kraštas Kaunas 2008.

author

-

Skip to content