Sèzemanas Vosylius (1884 05 31 Vyborgas, Suomijos autonominė sr., Rusija – 1963 03 29 Vilnius, palaidotas Antakalnio kapinėse), filosofas, pedagogas. Vienas iš Lietuvos fizinio auklėjimo sistemos teorinių pagrindų kūrėjų.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Baigęs Peterburgo universitetą, dėstė Rusijos ir Berlyno aukštosiose mokyklose. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, buvo Kūno kultūros katedros vedėjas ir filosofijos profesorius. Pirmojo pasaulinio karo metais savanoriu išvyko į frontą. Vėliau apkaltintas antisovietine veikla, ištremtas į Irkutsko sritį. Grįžęs iš Sibiro, tęsė pedagoginį darbą Lietuvoje.
Filosofinė veikla
Pagrindiniu tyrimų objektu pasirinkęs estetiką, auklėjimo idealu laikė visapusiškos asmenybės, gero ir gražaus žmogaus ugdymą, svarbiausia sąlyga idealui pasiekti matydamas darnią žmogaus kūno ir dvasios pradų sąrangą. Vertino ir skatino žmogaus poreikį judėti, judėjimo džiaugsmą. Įžvelgė fizinio auklėjimo įtaką dvasiniam žmogaus pasauliui, vaiko, paauglio asmenybei, jo gyvenimo kokybei. Sportą suvokė kaip kultūrą, kuri reikalaute reikalauja, kad būtų išlavintas visas žmogaus psichofizinis organizmas.
Knygos ir straipsniai
Rašė straipsnius įvairiais Lietuvos kultūros ir filosofijos klausimais. Kūrė lietuviškąją filosofijos terminiją. Parašė daugiau kaip 20 knygų. Susijusios su kūno kultūra: Ritmas ir jo reikšmė menui ir auklėjimui (1913, vokiečių kalba), Laikas, kultūra ir kūnas (1931), Fizinis auklėjimas ir estetinė kultūra (1935), Estetika (parašyta 1962, išleista 1970).

