Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-31 | REDAGUOTA: 2022-09-08

Futbolas

Fùtbolas (angl. football < foot – pėda + ball – kamuolys), europiẽtiškasis fùtbolas, sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (iš jų 1 vartininkas) stačiakampėje (100–110 × 64–75 m) aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio, 2,44 m aukščio vartai (su tinklu). Aikštėje kamuolys varomas kojomis, liečiamas bet kuria kūno dalimi, išskyrus rankas (jomis kamuolys išmetamas iš užribio, jį gali liesti vartininkas baudos aikštelėje). Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Žaidžiami 2 kėliniai po 45 min (su 15 min pertrauka); moterys žaidžia 2 kėlinius po 40 min (su 10 min pertrauka). Rungtynėms vadovauja 3 teisėjai: 1 aikštės ir 2 šoniniai. Laimi komanda, įmušusi į varžovų vartus daugiau įvarčių. Yra keliolika futbolo atmainų, labiausiai paplitęs, be europietiškojo, amerikietiškasis futbolas (Lietuvoje nežaidžiamas).

Žinoma, kad prieš kelis tūkstantmečius kamuolius gainiodavo Kinijoje, Egipte, žaidimą su kamuoliu Odisėjoje mini Homeras. Cezario legionai futbolą išplatino Anglijoje, čia susiklostė šiuolaikinis futbolas.

1857 Sheffielde (Didžioji Britanija) įkurtas profesionalaus futbolo klubas, 1885 parengtos futbolo taisyklės, 1872 11 30 Glazge įvyko pirmosios tarpvalstybinės (Škotijos ir Anglijos) rungtynės (0:0). 1900 futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA). Nuo 1930 rengiami pasaulio, nuo 1960 Europos čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Nuo 1955 rengiamos Europos čempionų taurės ir UEFA taurės varžybos. 1972 FIFA oficialiai pripažino moterų futbolą (nuo 1991 vyksta pasaulio čempionatai). 1982 Brazilijoje įvyko pasaulio salės futbolo čempionatas, 1995 – pasaulio paplūdimio futbolo čempionatas. FIFA priklauso 211 (2022) nacionalinių futbolo federacijų.

LIETUVOJE pirmąsias futbolo komandas sudarė 1909 grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1912 ir 1913 Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 07 13 sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda. 1922 įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 Lietuvos sporto lyga (1923 11 25 joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas Sportas. 1924 suorganizuoti teisėjų kursai (5 dalyviai iš 35 gavo I teisėjų kategoriją), surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo Kovą). Kovas, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną Sportverein, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9). 1926 įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (iniciatoriai A. Vasiliauskas, pirmininkas 1926–1932, V. Balčiūnas, pirmininkas 1933–1940, J. Šulginas, K. Markevičius, E. Fersteris). 1932 sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 joje įsteigta futbolo sekcija (vėliau komitetas, vadovas V. Balčiūnas). 1936 pereita prie varžybų ruduo–pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (Austrija), rinktinę – W. Hahnas, sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę. 1938 I Lietuvių tautinės olimpiados varžybose dalyvavo 16 futbolo komandų (laimėjo Klaipėdos KSS).

1940 SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus. 1945 vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 pradėta rengti Lietuvos taurės (1947–1991 Tiesos taurės) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo Kibirkštis, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės Spartakas, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo. 1948 Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau Žalgirio, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos Liepsnelės ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas – 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas – Vilnius–Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus (pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą – Panevėžio rinktinė. 1989 įkurta Lietuvos futbolo sąjunga (pirmininkas A. Jarašūnas, pirmininko pavaduotojas V. Kuzma, sekretorius V. Dirmeikis) veikė iki 1992.

Žymesnieji treneriai (be jau paminėtų straipsnyje): A. Biliūnas, K. Latoža, A. Liubinskas, J. Miniauskas, G. Paberžis, A. Vosylius (Vilnius), A. Klimkevičius, V. Ulinauskas (Kaunas), E. Dūda (Panevėžys), R. Lavrinavičius (Klaipėda), V. Kochanauskas (Kybartai), R. Kochanauskas (Alytus).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo–pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo – Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 įkurta Nuteistųjų futbolo federacija (pirmininkas D. Dilys), 1999 – Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris–ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 – paplūdimio futbolo čempionatas. 1999–2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda (Lietuvos kūno kultūros akademija užėmė 2 vietą, Vilniaus pedagoginis universitetas – 3 vietą). Nuo 2004 Lietuvos čempionatą vykdo Nacionalinė futbolo klubų asociacija.

Vaikų, jaunimo futbolas. 1948 į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos (laimėjo Kauno moksleiviai). 1953 sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta Spartako vaikų futbolo mokykla. 1954 vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 – tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas (pirmąsias laimėjo Panevėžio futbolininkai). 1959 prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 – Kauno futbolo mokykla, 1975 – Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos (dalyvavo 22 komandos), 1981 išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai (V. Blinstrubas, K. Bričkus, B. Kičas, V. Kuncė, P. Paukštys, S. Stankus). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija (prezidentas A. Uža), 2003 – Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija (prezidentas M. Abaravičius).

Moterų futbolas. 1970 žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus Elektronas 4:1 nugalėjo Kauno Atletą). 1993 įvyko I Lietuvos moterų futbolo čempionatas, 1994 – moterų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2005 – supertaurės varžybos.

2007 Lietuvoje veikė 82 klubai, dirbo 546 treneriai, 213 teisėjų, buvo apie 12 000 futbolininkų, iš jų apie 750 moterų; salės futbolininkų apie 2400.

LIETUVOS FUTBOLININKAI SSRS VARŽYBOSE. Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 rudenį. 1946 Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kiti, treneris prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo (sudaryta daugiausia iš Kauno Dinamo ir Spartako; tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 8 vietą). 1949 Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 – B klasės čempionate (užėmė 3 vietą). 1950 ir 1953 Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę – 11 vietą). 1956 SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 Šiaulių Elnias debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje). 1960 pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą Draugystė (jame vėliau dalyvavo ir kitų sąjunginių respublikų futbolininkai) laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 2 vietą 1963 SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose – Vilniaus Žalgiris, 1967 SSRS Vilties turnyre – Lietuvos jauniai (treneriai V. Šilinskas, A. Komskis). 1969 gerai žaidęs Žalgiris SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 I lygos – 20 vietą ir iškrito į II lygą (1972 čia rungtyniavo ir Klaipėdos Atlantu). 1976 Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, G. Kaledinskas) profsąjungų sporto draugijų turnyre – trečias. 1977 Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (treneriai V Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai – sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados – 2 vietos, 1989 Perkėlos varžybų – 3 vietos laimėtojais. 1979 Vilniaus Žalgiris (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos Atlanto) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais). 1981 Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 vietą, Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose. 1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18–20 m.) rinktinė, Odinio kamuolio jaunučių varžybas – Panevėžio Saturno futbolininkai (treneris A. Radeckas), 1984 (ir 1988) SSRS studentų žaidynes – Lietuvos studentų rinktinė.

1987 Vilniaus Žalgirio pagrindinė ir dublerių komandos, Lietuvos jaunių rinktinė (treneriai V. Kuncė ir V. Dirmeikis) Jaunystės taurės varžybose užėmė 3 vietą (1988 – 2 vietą).

SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje – 1985 S. Jakubauskas, 1988 V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje – 1958 A. Kulikauskas, olimpinėje – 1983–1984 V. Kasparavičius, 1986–1988 A. Janonis, 1987–1988 S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų – 1963 A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių – 1962–1963 J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau – V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kiti, jaunimo – R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1985 pasaulio čempionate užėmė 4 vietą), S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) – R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), G. Staučė (1988 Europos čempionas), jaunių (iki 16 m.) – R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), V. Baltušnikas (1985 Europos čempionas), R. Kapustas ir G. Staučė (1986 Europos čempionate užėmė 3 vietą).

Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 su Rygos Daugava žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos Spartaką, 1954 ir 1955 tapo SSRS vicečempionu, 1956 – čempionu, 1957 – bronzos medalininku; 1960 ir 1961 žaidė Rygos Daugavoje. Pašaukti atlikti karinės tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais Č. Misiūnas (1960), Č.Vasiliauskas (1960, 1961), R. Vasiliauskas (1960), F. Finkelis (1960), J. Bugys (1961, 1962), J. Vaitkevičius (1963–1965), P. Maskaliovas (1964, 1965), V. Vožovas (1964), H. Mackevičius (1965), R. Milevičius (1965). Nuo 1962 J. Bauža buvo Maskvos CSKA žaidėjas (1964 ir 1965 tapo SSRS čempionato bronzos medalininku), 1968 jis žaidė Maskvos Dinamo, 1970–1971 – Maskvos Spartako (1970 laimėjo bronzos medalį, 1971 – SSRS futbolo taurę) komandose.

1963 savo noru į SSRS kariuomenės futbolo klubus išvyko A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis. Po karinės tarnybos A. Stankevičius (1965–1968) buvo Donecko Šachtariaus komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, 1966 tapo SSRS vicečempionu, 1971 rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus 1965–1967 žaidė Maskvos Spartako komandoje, laimėjo SSRS taurę (1965) ir pirmasis iš Lietuvos futbolininkų 1966 (Vienoje su Rapid) dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre; 1967–1968 jis buvo Maskvos Lokomotyvo komandos žaidėjas. L. Rumbutis 1977–1986 su Minsko Dinamo komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose (1982 tapo čempionu, 1983 – bronzos medalininku). I. Jakubovskis su Charkovo Metalisto komanda 1988 laimėjo SSRS taurę.

Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985–1987), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989). Sąjunginės kategorijos teisėjais tapo J. Litvinas (1958), K. Andziulis (1962), R. Juška (1972; 1983 – tarptautinė kategorija), J. Muliuolis (1980), SSRS nusipelniusiu treneriu – B. Zelkevičius (1989).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visos Lietuvos futbolo komandos pasitraukė iš SSRS čempionatų. Daug futbolininkų išvyko žaisti į užsienį, daugiausia – į buvusias SSRS valstybes.

LIETUVOS FUTBOLININKAI TARPTAUTINĖSE VARŽYBOSE. Pirmosios tarptautinės rungtynės įvyko 1922 06 08 tarp Kauno LFLS ir Rygos YMCA (Šiaurės Amerikos krikščionių jaunimo sąjunga), pirmosios tarpvalstybinės – 1923 tarp Lietuvos ir Estijos (0:5). Lietuvos rinktinė 1924 dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9), 1930 ir 1935 laimėjo Baltijos šalių turnyrą. Pirmąsias pasaulio čempionato rungtynes (atrankos) Lietuvos rinktinė žaidė 1937 07 29 Rygoje su Latvija (2:4). 1938 Kauno rinktinė sužaidė lygiosiomis (2:2) su Ajax (Nyderlandai), jį nugalėjo (4:1) Klaipėdos rinktinė. 1939 Kauno rinktinė Varšuvoje pralaimėjo jos rinktinei (2:5), Kauno Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos klubas sužaidė lygiosiomis (2:2) su Varšuvos Polonia ir 2 kartus nugalėjo (abu 5:2) Vilniaus Smigly. 1940 Baltijos šalių turnyre Rygoje Lietuvos rinktinė (treneris W. Hahnas, Austrija) sužaidė lygiosiomis (1:1) su Estijos rinktine ir pralaimėjo (0:1) Latvijos komandai, bet draugiškose rungtynėse Kaune nugalėjo (Estiją 2:0, Latviją 4:3).

Sovietų okupacijos metais Lietuvos futbolo rinktinės ir komandų tarptautiniai ryšiai buvo uždrausti, galėjo žaisti su okupuotų Baltijos šalių komandomis (ir dalyvauti SSRS futbolo varžybose). 1945 Lietuvos rinktinė Rygoje nugalėjo (7:3) Latvijos komandą, Vilniuje pralaimėjo (2:3) Estijos rinktinei, bet Taline nugalėjo (2:1). Lietuvos rinktinė 1948 laimėjo šių šalių turnyrą Rygoje (Latviją įveikė 1:0, Estiją 2:1) ir 1949 Vilniuje (tokiais pat rezultatais). 1959 Klaipėdoje Lietuvos veteranai (vyresni nei 35 m.) pralaimėjo (1:3) Estijos veteranams, įveikė (5:3) Latvijos veteranus ir užėmė 2 vietą.

Tik 1956 Vilniaus Spartakas gavo teisę žaisti tarptautines rungtynes ne su SSRS komandomis: Vilniuje nugalėjo (2:1) Stokholmo Stūre, sužaidė lygiosiomis (0:0) su Valkeakoskio Haka (Suomija). 1956 Lietuvos rinktinė susitiko su Kinijos rinktine (pralaimėjo 0:1). 1958 tarptautines rungtynes (18) su Vokietijos Demokratinės Respublikos, Suomijos ir Lenkijos komandomis žaidė ne tik Vilniaus Spartako, bet ir 8 klubų komandos; Spartakui leista išvykti į Suomiją tik tarpininkaujant draugijos vadovams Maskvoje. 1966 Vilniaus Žalgiris (atstovavo Lietuvos rinktinei) nugalėjo (6:0) Libijos, 1967 kelionėje po Indiją ir Ceiloną – Indijos rinktinę (3:0).

1987 Vilniaus Žalgirio futbolininkai pasaulio universiadoje atstovavo SSRS; pralaimėję (2:3) Pietų Korėjos komandai, bet nugalėję Jugoslavijos (1:0), Brazilijos (6:0), Urugvajaus (6:1), Šiaurės Korėjos (2:1), finale – ir Pietų Korėjos (5:0) studentus, tapo čempionais: A. Kalinauskas, A. Koncevičius, V. Sukristovas (5 įvarčiai), R. Mažeikis, A. Janonis, V. Buzmakovas, R. Tautkus, V. Baltušnikas (1 įvartis), V. Rasiukas (1), I. Pankratjevas (4), V. Ivanauskas (1), A. Narbekovas (6), S. Baranauskas (2), V. Bridaitis, K. Ruzgis (1), G. Kviliūnas; vyriausiasis treneris B. Zelkevičius, trenerio asistentas V. Jančiauskas.

1988 Žalgiris debiutavo UEFA taurės turnyre (Vilniuje 2:0 nugalėjo Vienos Austria Memphis, o Vienoje 2:5 pralaimėjo), 1989 laimėjo prieš Göteborg (Švedija; 2:0 Vilniuje, 0:1 Göteborge), bet pralaimėjo (1:4 Belgrade, 0:1 Vilniuje) Crvena zvezda komandai. 1989 atkurta Lietuvos žydų Makabi komanda pasaulio makabiadoje užėmė 5 vietą.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę SSRS futbolo federacijos prezidentas ir FIFA viceprezidentas V. Koloskovas stengėsi Lietuvos futbolininkus izoliuoti tarptautinėje arenoje, bet nepajėgė. Žalgiris buvo pakviestas į Sakartvelą (žaidė šalių rinktinių vardu), jį pakvietė ir Erfurto (Vokietija) bei Varšuvos Legia klubų vadovai. Pajūryje buvo surengtas Nepriklausomybės turnyras (dalyvavo komandos iš Karaliaučiaus ir Baltarusijos). Kaune Makabi mažojo futbolo turnyre dalyvavo 6 komandos iš buvusios SSRS (laimėjo Dniepropetrovsko komanda iš Ukrainos, Vilniaus komanda užėmė 3 vietą). Pasaulio lenkų žaidynėse Staliova Volioje Vilniaus Polonia užėmė 1 vietą. Lietuvos gydytojai pasaulio čempionate Italijoje buvo šešti. 1991 Lietuvos rinktinė laimėjo atgaivintą Baltijos šalių turnyrą (4:1 nugalėjo Estiją ir sužaidė lygiosiomis 1:1 su Latvija). 1991 12 09 Lietuvos futbolo federacija buvo sugrąžinta į FIFA, 1992 04 23 jos narystę pripažino UEFA. 1992 Žalgiris Europos šalių čempionų taurės turnyre pralaimėjo (0:6 ir 0:2) Nyderlandų PSV Eindhoven. 1993 Maskvos maniežuose vykusiose Sandraugos taurės varžybose šalies klubų rinktinė, pasaulio čempionato atrankos rungtynėse šalies rinktinė, Europos čempionato atrankos varžybose moterų rinktinė, Europos taurių turnyruose Panevėžio Ekranas ir Vilniaus Žalgiris žaidė nesėkmingai.

1993 Lietuvos rinktinė Estijoje neteko Baltijos šalių taurės, bet 1994 Vilniuje buvo pranašesnė (Estija įveikta 3:0, Latvija – 1:0); laimėtos ir kai kurios Europos čempionato atrankos rungtynės (Kyjive nugalėta Ukraina 2:0, Maribore – Slovėnija 2:1). Vilniaus Žalgiris laimėjo Baltijos šalių klubų komandų taurę, Europos taurių laimėtojų taurės turnyre įveikė Slovėnijos NK Murą (2:0 Vilniuje, 1:2 išvykoje), bet pralaimėjo Turkijos Trabzonspor (2:2 Vilniuje, 0:1 Turkijoje). Lietuvos žydai Amsterdame laimėjo Europos makabiados futbolo varžybas.

1995 ir 1996 Europos taurių turnyruose nesėkmingai žaidė visos 4 Lietuvos klubų komandos. 1995 Lietuvos rinktinė Europos čempionato atrankos turnyro 4 grupėje užėmė 3 vietą. 1996 ji turėjo vilčių patekti į finalo turnyrą, kai pasaulio čempionato atrankos turnyre Bukarešte pralaimėjo (0:3) Rumunijai, bet Vilniuje nugalėjo Islandiją (2:0) ir Lichtenšteiną (2:1), tačiau 1997 Vilniuje pralaimėjusi (0:1) Rumunijai, išvykoje įveikusi Lichtenšteiną (2:0), Makedoniją (2:0), lygiosiomis (0:0) sužaidusi su Islandija ir Airija, Vilniuje pralaimėjusi (1:2) lemiamas rungtynes Airijai, užėmė tik 3 vietą grupėje (Lietuva pasaulio futbolo reitinge pakilo į 42 vietą). Jaunių (iki 18 m.) rinktinė Suomijoje užėmė 1 vietą tarp savo Europos čempionato grupės komandų, 1998 pateko į finalinį etapą (Stambule Turkijai pralaimėjo 0:2, Vilniuje laimėjo 3:0) ir jame užėmė 8 vietą. Vilniaus Sandoris Darbininkų sporto sąjungos tarptautinėse varžybose Vilniuje užėmė 1 vietą, Kauno Atletas Europos studentų žaidynėse Nyderlanduose – 2 vietą.

1998 moterų ir vyrų rinktinės laimėjo Baltijos šalių turnyrus, bet nesėkmingai žaidė Europos ir pasaulio čempionatų atrankos varžybose. Pasaulio žaidynių Maskvoje pogrupio varžybose jauniai (iki 17 m.) užėmė tik 3 vietą. Pirmą kartą antroji (po Vilniaus Žalgirio) Lietuvos komanda – Kauno Inkaras-Atletas pateko į Europos taurių turnyro II etapą, Intertoto taurės varžybose nugalėjo Azerbaidžano Baki Fekslesi (1:0, 0:1; 11 m – 5:4), bet pralaimėjo Vokietijos Bremeno Verder (1:4 Bremene ir 0:1 Kaune).

1999 Lietuvos rinktinė Europos čempionato atrankos varžybose žaidė nesėkmingai (užėmė 4 vietą grupėje). Rinktinė sužaidė lygiosiomis (0:0) Buenos Airėse su Argentina ir pralaimėjo (0:1) Norvegijai. Vilniaus Žalgiris pateko į Europos futbolo taurių turnyro II etapą, jame nugalėjo Armėnijos čempioną (2:0 Vilniuje ir 3:0 Jerevane), bet pralaimėjo Kyjivo Dinamo (0:2 Kyjive ir 0:1 Vilniuje). 1999 Lietuva pasaulio futbolo reitinge užėmė 50 vietą. Šalies vyrų salės futbolo rinktinė žaidė pirmąsias tarptautines rungtynes ir 3:2 įveikė Latviją. Europos mėgėjų taurės (Regions Cup) varžybose pirmą kartą dalyvavusi Lietuvos komanda – Šilutės Laisvė – pogrupio varžybose liko trečia (3:6 pralaimėjo Krokuvoje vietos komandai, 1:4 – Latvijos rinktinei ir 5:1 įveikė Suomijos Tamperę).

2000 rinktinė varžybose dėl Kipro futbolo federacijos taurės pralaimėjo (1:2) Kiprui bei Moldovai ir nugalėjo (2:1) Latviją. Ją įveikusi (2:1) rungtynėse dėl Baltijos šalių taurės laimėjo šį prizą (Estija nedalyvavo). Vėliau rinktinė (vyriausiasis treneris S. Stankus) pralaimėjo visas draugiškas ir Europos čempionato atrankos rungtynes. Pasaulio kariškių čempionato atrankos turnyre rinktinė pralaimėjo Ukrainos komandai (0:1), įveikė Belgijos rinktinę (2:1), bet į kitą etapą nepateko. Lietuva pasaulio futbolo reitinge nusmuko į 86 vietą. Europos taurių turnyruose į II etapą pateko (ir iškrito) tik Kauno FBK (su Škotijos Rangers 1:4 Glazge ir 0:0 Kaune) ir Klaipėdos Atlantas (su Anglijos Bradford City 1:3 Klaipėdoje ir 1:4 išvykoje). Gruodžio mėnesį surengtas Lietuvos futbolo forumas ateities gairėms nužymėti. Rūdiškių Vėtra pasaulio dirbančiųjų čempionate Brazilijoje užėmė 13 vietą. Salės futbolo vyrų rinktinė pasaulio ir Europos čempionatų grupės varžybose pralaimėjo visas rungtynes, moterų rinktinė laimėjo Baltijos taurę (su Latvija 4:0, su Estija 0:0).

2001 rinktinė (vyriausiasis treneris B. Zelkevičius) žaidė 10 rungtynių: tik 2 laimėjo (su Kipru 2:1, su Estija 5:2), 2 sužaidė lygiosiomis (su Vengrija 1:1, su Italija 0:0). Neteko Baltijos šalių čempionės titulo. Lietuva pasaulio reitinge užėmė 97 vietą. Europos taurių turnyruose į II etapą nepateko nė vienas Lietuvos klubas. Kauno Inkaras debiutavo UEFA salės futbolo taurės atrankos varžybose (su Graikijos Doukas School Atletic Club 5:3, su Minsko Simurg 3:2, su Kroatijos MNK Split 1700 1:3). Jaunimo iki 19 m. rinktinė, Europos čempionato atrankos grupės varžybose Kaune įveikusi Rusijos (1:0) ir Kipro (2:0) futbolininkus, pateko į kitą etapą (2002 su Anglija Kaune 1:1, Nottinghame 1:2). Vilniaus Polonia Sopote laimėjo pasaulio lenkų žaidynes.

2002 rinktinė Maltoje Rothmans taurės turnyre užėmė 2 vietą (su Moldova 1:0, su Malta 1:1, su Jordanija 0:3), Europos čempionato atrankos grupės varžybose pralaimėjo Vokietijai (0:2), Islandijai (0:3), nugalėjo Farerų salų rinktinę (2:0), pralaimėjo draugiškas rungtynes Jugoslavijai (1:4) ir Izraeliui (2:4). Lietuva pasaulio futbolo reitinge nusmuko į 100 vietą. UEFA taurių turnyruose į II etapą pateko Vilniaus Žalgiris (su Budapešto Kispest-Honved 1:0 Budapešte ir 0:0 Vilniuje, su Prancūzijos Sochaux 0:2 išvykoje ir 0:1 Vilniuje) ir Marijampolės Sūduva (su Norvegijos Bergeno Brann 2 k. 3:2, su Škotijos Celtic 1:8 Glazge ir 0:2 Kaune). UEFA salės futbolo turnyro grupės varžybose Slovakijoje Kauno Inkaras pralaimėjo Belgijos Sarlerua Action-21 (0:6), Slovakijos Dubnicos Program (0:1) ir įveikė Albanijos Tiranos Flamurtari (12:4). Šalies salės futbolo rinktinė, dalyvavusi tarptautiniuose turnyruose Prancūzijoje ir Latvijoje, užėmė paskutines vietas. Moterų rinktinė Europos čempionato atrankos varžybose Bulgarijoje pralaimėjo Anglijos (0:4) ir Farerų salų (0:2) rinktinėms, įveikė Bulgarijos komandą (4:0). Tauragės Tauras Europos mėgėjų taurės pogrupio varžybose užėmė 3 vietą.

2003 šalies rinktinė (vyriausiasis treneris B. Zelkevičius) Turkijoje pralaimėjo draugiškas rungtynes Latvijai (1:2), Europos čempionato atrankos grupės varžybose ji (vyriausiasis treneris A. Liubinskas) užėmė 4 vietą (su Vokietija Niurnberge 1:1, su Škotija Kaune 1:0, su Islandija 0:3, su Škotija išvykoje 0:1, su Farerų salų rinktine 3:1), laimėjo Baltijos šalių futbolo turnyrą (jį laimėjo ir jaunimo rinktinė). Lietuva pasaulio futbolo reitinge užėmė tik 106–107 vietą. Jaunimo iki 19 m. rinktinė Europos čempionato atrankos grupės varžybose San Marine 1:0 įveikė Bulgariją, sužaidė 1:1 su San Marinu, 1:2 pralaimėjo Airijai, pateko į kitą etapą, bet 2004 iškrito iš varžybų (su Ispanija ir Vengrija 0:0, Nyderlandams pralaimėjo 0:1). Kauno FBK Europos čempionų lygos atrankos I etapo varžybose nugalėjo Farerų salų HB Torshavn (1:0 išvykoje, 4:1 Kaune), II etapo varžybose pralaimėjo Škotijos Celtic (0:4 Kaune, 0:1 Glazge). UEFA taurių turnyrų atrankos I etapo varžybose žaidę Lietuvos klubai į II etapą nepateko. Europos raa-kabiadoje Antverpene (Belgija) mažojo futbolo turnyre Lietuvos žydų rinktinė užėmė 2 vietą. Lietuvos salės futbolo rinktinė žaidė pasaulio čempionato atrankos grupės varžybose Kaune (su Nyderlandais 5:5, su Baltarusija 3:5), Kauno Inkaras, dalyvavęs UEFA taurės atrankos turnyre Kaune (su Sofijos KMF VIP 8:2, su Tbilisio FC Iberia-2000 2:1, su Ispanijos Boomerang Interviu FS 0:5), į kitą etapą nepateko.

2004, rengdamiesi pasaulio čempionato atrankos varžyboms, Lietuvos rinktinė pralaimėjo visas 4 rungtynes (Izraeliui 1:2, Baltarusijai 0:1, Portugalijai 1:4, Rusijai 3:4). Tarp atrankos grupės komandų laikinai pirmavo (išvykoje su Belgija 1:1, su San Marinu 1:0, Vilniuje su Ispanija 0:0, Kaune su San Marinu 4:0), bet 2005 pasiekusi tik lygiąsias su Bosnija ir Hercegovina (1:1 Sarajeve) ir Belgija (1:1 Vilniuje) liko penkta (priešpaskutinė). Lietuva pasaulio reitinge metų gale užėmė 100 vietą (vienu metu – net 118 vietoje). Neblogai sekėsi klubams: Kauno FBK, UEFA čempionų lygos atrankos I etape įveikęs Maltos Sliema Wanderers (išvykoje 2:0, Kaune 4:1), II etape nusileido Stokholmo Djurgardens IF (Stokholme 0:0, Kaune 0:2), Panevėžio Ekranas, UEFA taurės I etape įveikęs Liuksemburgo F-91 Duddelange (Panevėžyje 1:0, išvykoje 2:1), II etape pralaimėjo Norvegijos Odd Grendland (išvykoje 1:3, Panevėžyje 2:1), Vilniaus Žalgiris, įveikęs Šiaurės Airijos Belfasto Portadown (išvykoje 2:2, Vilniuje 2:0), turėjo pripažinti Danijos Aalborg BK pranašumą (Vilniuje 1:3, išvykoje 0:0). Vilniaus Vėtra Intertoto taurės turnyre pirmoji iš Lietuvos komandų pateko į atrankos varžybų III etapą (I etape – su Estijos Narvos Trans Vilniuje 3:0, Taline 1:0, II – su Škotijos Edinburgo Hibernian išvykoje 1:1, Vilniuje 1:0, III – su Danijos Esbjerg Vilniuje 1:1, išvykoje 0:4). Europos salės futbolo čempionato atrankos varžybose Madride Lietuvos rinktinė pralaimėjo Slovėnijai (3:7), Ispanijai (0:4), įveikė Suomiją (7:1), UEFA taurės turnyre Bukarešte Kauno Inkaras liko paskutinis tarp grupės komandų, debiutantės Gintros-Universiteto futbolininkės UEFA taurės atrankos turnyre Šiauliuose pralaimėjo Baku Giomriukciu (3:0), Voronežo Energy (0:11) futbolininkėms ir nugalėjo Makedonijos Sciponjat (1:0) žaidėjas, Baltijos šalių klubų komandų turnyre Ukmergėje (dalyvavo 4 Lietuvos, po 1 Latvijos ir Estijos komandą) finale 0:2 pralaimėjo Ukmergės TexTilitei.

2005 šalies rinktinė Kaune įveikė (2:0) Latviją ir Estijai atsisakius dalyvauti laimėjo Baltijos šalių taurę, draugiškose rungtynėse Tbilisyje pralaimėjo Sakartvelui (0:1), Vilniuje įveikė (1:0) Baltarusiją. Lietuva pasaulio reitinge užėmė 100 vietą. UEFA čempionų lygos atrankos 1 etape Kauno FBK nugalėjo Farerų salų HB Torshavn (išvykoje 4:2, Vilniuje 4:0) ir II etape garbingai pralaimėjo Anglijos Liverpool (Kaune 1:3, išvykoje 0:2). UEFA Intertoto taurės turnyre Vilniaus Žalgiris pagerino Vėtros laimėjimą: I etape nugalėjo Šiaurės Airijos Lisburno Distillery (2 kartus 1:0), II – Latvijos Daugpilio Dinaburg (Vilniuje 2:0, išvykoje 1:2), III – Atėnų Egaleo (išvykoje 3:1, Vilniuje 2:3), pusfinalyje pralaimėjo Rumunijos Klužo Ecomax (Vilniuje 1:2, Kluže 1:5). Kiti klubai iškrito atrankos I etape. Europos salės futbolo taurės turnyro atrankos grupės varžybose Kauno Nautara užėmė paskutinę vietą, moterų Baltijos šalių čempionate Ventspilyje (Latvija) Lietuvos rinktinė – 2 vietą (su Latvija 3:0, su Estija 1:4). UEFA čempionų lygos atrankos I etapo varžybose Prahoje Šiaulių Gintra-Universitetas tik rungtynes su Klužo Clujana baigė lygiosiomis 2:2 ir liko paskutinė (iš 4 komandų).

2006 rinktinė draugiškose rungtynėse įveikė Albaniją (Tiranoje 2:1), Lenkiją (Belchatove 1:0), Maltą (La Valetoje 4:1), pralaimėjo Moldovai (Kišiniove 2:3), Kuveitui (EI Kuveite 0:1). Europos čempionato atrankos grupės varžybose ji žaidė su Italijos (Neapolyje 1:1), Škotijos (Kaune 1:2), Farerų salų (Torshaune 1:0) rinktinėmis. Lietuva pasaulio reitinge užėmė (pagal naują skaičiavimo tvarką) 69 vietą. Panevėžio Ekranas, Europos čempionų lygos atrankos I etapo varžybose įveikęs Albanijos KF Elbasani (išvykoje 0:1, Panevėžyje 3:0), pralaimėjo Kroatijos NK Dinamo (Panevėžyje 1:4, Zagrebe 2:5), Kauno FBK, UEFA taurės atrankos I etapo varžybose nugalėjęs Šiaurės Airijos Belfasto Portadown (išvykoje 3:1, Kaune 1:0), nusileido Danijos Randers (išvykoje 1:3, Kaune 1:0), Marijampolės Sūduva, įveikusi Velso Rhyl (išvykoje 0:0, Marijampolėje 2:1), pralaimėjo Belgijos Brugge (Kaune 0:2, išvykoje 2:5). Baltijos šalių čempionų taurę Liepojoje (Latvija) laimėjo Panevėžio Ekranas (su Talino TVMK 6:4, su Liepojos Metalurgs 1:1). Europos salės futbolo taurės atrankos grupės varžybose Kaune Mažeikių Nafta, sužaidusi su Vokietijos Muenster 8:1, Austrijos Eugendorf 2:0, Nikozijos (Kipras) Parnassos 2:2, II etapo varžybose pralaimėjo Minsko Dorožnikui (1:6), Čekijos Jistrebniko CCLKW (1:3) ir Tbilisio Iberiai 2003 (1:2). Baltijos šalių čempionate Estijoje Lietuvos moterų rinktinė liko antra (su Latvija 3:0, su Estija 2:3). UEFA čempionų lygos atrankos I etapo varžybose Šiaulių Gintra-Universitetas su Bosnijos Hercegovinos Sarajevu sužaidė 1:1, su Vitebsko (Baltarusija) Universitetu 0:1, Italijos Fiammamonza 0:3. Kauno FBK pateko į Sandraugos taurės turnyro Maskvoje (uždarose patalpose) finalą (pralaimėjo 2:4 Baku Neftči). Europos salės futbolo čempionato atrankos varžybose Edegeme (Belgija) Lietuvos vyrų rinktinė (su Anglija 8:1, su Belgija 2:6, su Nyderlandais 2:8) ir Europos moterų futbolo čempionato atrankos varžybose Liuksemburge moterų rinktinė (su Malta 0:0, su Liuksemburgu 1:1, su Slovakija 0:3) užėmė 3 vietą. Alytaus Alytis Europos mėgėjų taurės savo grupės varžybose liko ketvirtas (paskutinis).

2007 rinktinė draugiškose rungtynėse pralaimėjo Malio komandai (1:3 Paryžiuje), nugalėjo Turkmėnistano rinktinę (2:1 Kaune). Europos čempionato atrankos grupės varžybose užėmė 5 vietą (rungtynių rezultatai: su Prancūzija Kaune 0:1, Nante 0:2, su Ukraina Odesoje 0:1, Kaune 2:0, su Sakartvelu Kaune 1:0, Tbilisyje 2:0, su Italija Kaune 0:2, su Škotija Glazge 1:3, su Farerų salų rinktine Kaune 2:1). Lietuva pasaulio reitinge pakilo į 59 vietą, Nacionalinė futbolo lyga užėmė 45 vietą. Kauno FBK Europos čempionų lygos I etape neįveikė Juodkalnijos Golubovcų Zeta komandos (išvykoje 1:3, Kaune 3:2). Panevėžio Ekranas, UEFA taurės atrankos I etapo varžybose įveikęs Farerų salų Torshauno (Torshavn) B36 (išvykoje 3:1, Panevėžyje 3:2), pralaimėjo Norvegijos Oslo Valerenga IF (Panevėžyje 1:1, išvykoje 0:6), Marijampolės Sūduva, laimėjusi prieš Šiaurės Airijos Dungannon Swifts (išvykoje 0:1, Marijampolėje 4:0), nusileido Norvegijos Bergeno Brann (išvykoje 1:2, Marijampolėje 3:4). Europos Intertoto taurės varžybose Vilniaus Vėtra, I etape įveikusi Velso Llanelli AFC (Vilniuje 3:1, išvykoje 3:5), II etape – Varšuvos Legia (Vilniuje įskaityta pergalė 3:0 dėl chuliganiško svečių žiūrovų elgesio), pralaimėjo Anglijos Blackburn Rovers (Vilniuje 0:2, išvykoje 0:4).

Kauno FBK, Sandraugos taurės turnyro Maskvoje (uždarose patalpose) pogrupio varžybose buvęs pirmas, ketvirtfinalyje pralaimėjo FK Ventspils (1:1, 11 m – 2:4). Baltijos lygos pusfinalyje Panevėžio Ekranas nusileido Liepojos Metalurgs (išvykoje 1:6, Panevėžyje 2:2), Kauno FBK – FK Ventspils (Kaune 0:0, išvykoje 0:1). Europos salės futbolo čempionato atrankos turnyre Vengrijoje Lietuvos rinktinė pralaimėjo Rusijai (1:4), Vengrijai (0:3), nugalėjo Graikiją (5:1) ir liko trečia. UEFA salės futbbolo taurės atrankos grupės varžybose Izraelyje Mažeikių Nafta, nugalėjusi Nyderlandų De Hommel (5:4) ir pralaimėjusi Izraelio Hapoel Ironi (2:7), Šveicarijos Uni Futsal Club Bulle (4:6), užėmė 3 vietą, Baltijos šalių čempionate Šiauliuose Lietuvos moterų rinktinė – 1 vietą (su Latvija 6:0, su Estija 5:1), UEFA čempionių lygos atrankos I etape Šiaulių Gintra-Universitetas, savo aikštėje pralaimėjusi Anglijos Everton Ladies FC (0:4), Šveicarijos Zuchwill (0:6), nugalėjusi Šiaurės Airijos Glentoran United (2:1), – 3 vietą. Šiaulių Gintros-Universiteto komanda, Baltijos lygos pogrupio varžybose buvusi pirma, ketvirtfinalyje nusileido Talino Levadia (Šiauliuose 2:2, išvykoje 0:0).

2008 rinktinė draugiškose rungtynėse įveikė Azerbaidžaną (Vilniuje 1:0), Moldovą (Marijampolėje 3:0), pralaimėjo Čekijai (Prahoje 0:2), Rusijai (Burghauzene, Vokietija, 1:4). Pasaulio čempionato atrankos grupės varžybose ji žaidė su Rumunija (Kluže 3:0), Austrija (Marijampolėje 2:0), Serbija (Belgrade 0:3), Farerų salų rinktine (Kaune 1:0). Pasaulio reitinge Lietuva pakilo į 37 vietą (aukščiausiai per visą laiką). Lietuvos rinktinė užėmė 2 vietą Baltijos taurės turnyre Latvijoje, nugalėjusi Estiją (1:0) ir pralaimėjusi Latvijai (1:2), ir draugiškame turnyre Estijoje, sužaidusi lygiosiomis (1:1) su Moldova ir Estija. Kauno FBK, Europos čempionų lygos atrankos I etape nugalėjęs Andoros Santa Coloma (išvykoje 4:1, Kaune 3:1), II etape – Škotijos Glazgo Rangers (išvykoje 0:0, Kaune 2:1), pirmą kartą pateko į III etapą. Pralaimėjęs Danijos Aalborg BK (Aalborge ir Kaune 0:2), kad patektų į UEFA taurės grupės varžybas žaidė rungtynes su Italijos Genujos UC Sampdoria ir pralaimėjo (išvykoje 0:5, Kaune 1:2). Marijampolės Sūduva UEFA taurės atrankos I etape pralaimėjo Austrijos Zalcburgo Red Bull (Marijampolėje 1:4, išvykoje 1:0), Vilniaus Vėtra –Norvegijos Stavangerio Viking (Vilniuje 1:0, išvykoje 0:2). Panevėžio Ekranas, Europos Intertoto taurės varžybose įveikęs Estijos Narvos Trans (Panevėžyje 1:0, Taline 3:0), II etape nusileido Norvegijos Tronheimo Rosenborg (Panevėžyje 1:3, išvykoje 0:3). Kauno FBK, Sandraugos taurės turnyro Sankt Peterburge (uždarose patalpose) pogrupio varžybose buvęs antras, ketvirtfinalyje pralaimėjo Taškento Pachtakor (1:3), į Baltijos lygos varžybų pusfinalį jis pateko su 3 Latvijos klubais.

Nugalėjęs FK Ventspils (Kaune 1:1, išvykoje 1:0), finale Rygoje įveikė FK Skonto 2:1. Pasaulio salės futbolo čempionato atrankos turnyre Bosnijoje ir Hercegovinoje Lietuvos rinktinė, sužaidusi lygiosiomis su šeimininkų komanda (1:1) ir Nyderlandais (3:3), nugalėjusi Estiją (7:0), užėmė 2 vietą.

Pasaulio paplūdimio futbolo čempionato atrankos grupės varžybose rinktinė pralaimėjo Šveicarijai (3:14), Vengrijai (2:6), nugalėjo Austriją (4:2) ir užėmė 2 vietą. Tokią pat vietą UEFA čempionių lygos atrankos I etapo varžybose užėmė Šiaulių Gintra-Universitetas, savo aikštėje pralaimėjusi Rusijos Permės Zvezda-2005 (0:8), įveikusi Vengrijos Budapešto FC Femina (2:0) ir sužaidusi lygiosiomis su Farerų salų Klaksvikar Itrottarfellag (2:2). Baltijos lygos finale šiaulietės nugalėjo Talino Levadia (išvykoje 4:1, Šiauliuose 2:0). Lietuvos futbolo federacijos prezidentas L. Varanavičius buvo Europos čempionato delegatas.

LIETUVOS FUTBOLININKAI UŽSIENYJE. Jau 1989 į Balstogės Jagiellonios komandą, žaidusią elitiniame Lenkijos divizione, išvyko V. Kasparavičius, G. Kviliūnas ir A. Mackevičius, į Vokietiją – I. Pankratjevas (Hernės Westfalia) ir V. Bridaitis (Remscheido VfB).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990, užsienio komandose iki 2009 žaidė daugiau kaip 200 futbolininkų, kai kurie jų pasiekė gerų laimėjimų. 1990 R. Fridrikas ir R. Mažeikis su Lančhučio Gurija laimėjo Sakartvelo taurę. Maskvos Spartako vartininkas G. Staučė 3 kartus (1992–1994) tapo Rusijos futbolo čempionu, 1992 ir 1994 laimėjo Rusijos futbolo taurę. Maskvos CSKA žaidęs D. Šemberas 3 kartus (2003, 2005 ir 2006) tapo Rusijos čempionu, 2004, 2005 ir 2007 laimėjo Rusijos futbolo ir 2005 – UEFA taurę. Su Maskvos Lokomotyvu 2004 čempionu tapo D. Česnauskis. Šioje komandoje trumpai žaidę V. Ivanauskas ir A. Narbekovas, 3 kartus (1991–1993) su Vienos Austria Memphis tapo Austrijos čempionais, su nuo 1992 žaidusiu R. Fridriku 1992 ir 1994 laimėjo Austrijos futbolo taurę. V. Ivanauskas 1993–1997 žaidė Vokietijos Hamburger SV, 1997–1999 – Austrijos SVSalzburg komandoje.

Geriausiai lietuviams sekasi Latvijoje ir Estijoje. Net 5 kartus (2000–2004) Latvijos čempionu su Rygos Skonto komanda tapo O. Buitkus, 4 kartus – I. Dedura (2001–2004), po 3 kartus – A. Tereškinas (1999–2001) V. Olšanskis (1999–2001), A. Kšanavičius (2001–2003) ir M. Samusiovas (2000–2002). 2004 S. Širmelio treniruojamas FK Ventspils, kuriame žaidė D. Bička, I. Stukalinas ir G. Mikulėnas, laimėjo Latvijos futbolo taurę ir užėmė 3 vietą čempionate. D. Bička ir I. Stukalinas su šia komanda 2005 laimėjo taurę, 2005 tapo Latvijos čempionais. Nuo 1998 Ventspils trenerio asistentu dirbo S. Cekanavičius. 2005–2007 Liepojos Metalurgs klube vyriausiuoju treneriu dirbo B. Zelkevičius: 2005 liepojiečiai su lietuviais D. Miceika ir M. Kalonu tapo Latvijos čempionais, 2006 ir 2007 užėmė 2 vietą; komandoje dar žaidė D. Miceika, T. Tamošauskas, V. Petrenka, A. Rimkevičius ir N. Astrauskas.

Estijos čempionatuose per keliolika metų rungtyniavo daugiau kaip 20 Lietuvos futbolininkų. 1994 Estijos čempionę Talino Flora treniravo R. Kotovas, žaidė R. Vainoras, V. Olšanskis, A. Briaunis, 1995 žaidė pastarasis ir R. Zdančius, 1998 čempionu tapo T. Ražanauskas. Nuo 2000 Estijos rinktinės vartininkų treneriu dirbęs V. Martinkėnas su treniruojama Talino Flora 2001–2003 tapo šalies čempionu; pastarajame sezone komandoje žaidė T. Sirevičius. Estijos futbolo čempionais dar tapo: 1997 V. Daniličevas su Talino Lantana, 1999 ir 2000 D. Staleliūnas su Mardu Levadia (jis t. p. laimėjo Estijos futbolo taurę), 2004, 2006 ir 2007 V. Čepauskas ir M. Dovydėnas su Talino Levadia (jie 2004, 2006 laimėjo ir taurę; 2006 komandoje dar žaidė M. Stonys ir D. Regelskis), 2005 E. Juška, T. Rimas ir G. Širmelis su Talino TVMK (ir laimėjo taurę).

1993 ir 1994 A. Žūta tapo Baltarusijos, 1991 V. Martinkėnas su Kijevo Dinamo, 1992 V. Vyšniauskas su Simferopolio Tavria – Ukrainos čempionais. 2002 D. Gleveckas su Donecko Šachtariumi tapo šalies čempionu ir laimėjo taurę, 2005 E. Česnauskis su Kyjivo Dinamo laimėjo supertaurę.

2005 P. Leusas su Aktobe Lento tapo Kazachijos futbolo čempionu.

2007 D. Žutautas Lenkoranės Chazarui padėjo laimėti Azerbaidžano čempiono titulą ir taurę, 2007–2008 A. Gedgaudas ir T. Ražanauskas Baku Interui – tapti čempionu.

Nuo 1989 daugiau kaip 20 Lietuvos futbolininkų rungtyniavo Lenkijoje, bet jie dažnai keitė klubus ir labai nepasižymėjo. 2000 su Varšuvos Polonia šalies čempionais tapo G. Mikulėnas, D. Vencevičius ir T. Žvirgždauskas; pastarasis 2001 padėjo komandai laimėti Lenkijos futbolo taurę. V. Alunderis, žaidęs Lubino Zagłębie, laimėjo Lenkijos futbolo taurę (2005) ir čempiono titulą (2006).

Kitose šalyse Lietuvos futbolininkų žaidė mažiau, bet jiems sekėsi geriau. Danijoje A. Skarbalius su Kopenhagos Brondby 4 kartus (1997, 1998, 2002 ir 2004) tapo čempionu ir net 5 kartus (1999–2001, 2003 ir 2006) – vicečempionu, 2001 šalies čempiono titulą laimėjo FC Kobenhavn komandoje žaidęs D. Vencevičius. Iš Maskvos Torpedo-Lužniki 1997 į Brugge klubą išvykęs E. Jankauskas 1998 pavasarį tapo Belgijos čempionu, 2 sezonus užėmė 2 vietą. 1999–2001 jis žaidė Ispanijos Real Sociedad, 2002 – Portugalijos Lisabonos Benfica komandose, paskui perėjo į FC Porto: 2003 ir 2004 tapo Portugalijos čempionu, 2003 laimėjo UEFA, 2004 – UEFA čempionų lygos taures.

2000–2004 Škotijos Dunfermline Athletic klube žaidė A. Skerla. Edinburgo Hearts klubo savininku tapus V. Romanovui klube yra žaidę net keliolika Lietuvos futbolininkų. 2006 komanda, vadovaujama vyriausiojo trenerio V. Ivanausko, čempionate užėmė 2 vietą ir laimėjo Škotijos taurę (žaidė N. Barasa, D. Česnauskis, E. Jankauskas ir S. Mikoliūnas).

Italijos Brescia klubui nuo 2001 atstovavęs M. Stankevičius, 2008 perėjo į Genujos Sampdoria. 2002, po nesėkmingų startų Belgijos, Rusijos, Šveicarijos, Anglijos ir Škotijos klubuose, į Italiją atvykęs T. Danilevičius žaidė Livorno (2002–2005, 2006–2008), Avelino (2005–2006), Bologna (2006–2008), Grosseto (2007–2008) komandose.

2001 T. Ražanauskas su Bergeno Brann tapo Norvegijos vicečempionu, Lichtenšteino taurę kelerius metus yra laimėjęs V. Šlekys (jis rungtyniavo ir Šveicarijoje). Pietų Korėjoje yra žaidęs R. Karčemarskas, Saudo Arabijoje – M. Krukovskis. Iš Izraelyje rungtyniavusių keliolikos mūsų šalies futbolininkų tik R. Žutautas su Haifos Maccabi tapo Izraelio čempionu (2001 ir 2002). Čekijos čempionu su Libereco Slovan komanda 2006 tapo T. Radzinevičius.

Daugiausia iš užsienyje žaidžiančių futbolininkų sudaroma reprezentacinė Lietuvos rinktinė.

UŽSIENIO LIETUVIAI FUTBOLININKAI. Pirmieji pasižymėjo Rusijos lietuviai. V olimpinėse žaidynėse (1912 Stokholmas) Rusijos rinktinėje (iš Maskvos Union komandos) žaidė gynėjas F. Rimša, atsarginis vartininkas buvo P. Boreiša (iš Petrogrado Nevos), jis tais metais su šio miesto rinktine tapo Rusijos čempionu. 1918–1919 Maskvos rinktinėje žaidė vartininkas F. Šimkūnas (iš Sokolnikų KFS komandos; joje šiek tiek anksčiau žaidė ir S. Garbačiauskas).

Įvairių šalių sporto enciklopedijose teigiama, kad vienas žymiausių Škotijos futbolininkų ir trenerių A. Busbyʼis (1909 05 26–1994 01 20) buvo lietuvių kilmės. Jis saugu ir puolėju žaidė Anglijos Manchester City (1928–1936) ir Liverpool (1936–1939) komandose, 1933 – Škotijos rinktinėje, 1934 tapo Anglijos taurės laimėtoju, 1958 buvo Škotijos rinktinės vyriausiasis treneris. Ilgiausiai iš visų Anglijos komandų treniravo Manchester City (1945–1969 ir 1970–1971); už tai jam buvo suteiktas sero vardas, po mirties klubo stadione pastatytas paminklas. Prieš II pasaulinį karą A. Urbonavičius-Urbonas-Mileris buvo vienas geriausių Škotijos Glazgo Celtic žaidėjų (nuo 1938 žaidė Anglijos Preston North End klube). Yra žinių, kad Celtic komandoje žaidęs (1957–1975) gynėjas William Billy McNeillas (1940 03 02 – 2019 04 22) buvo lietuvių kilmės. Šis futbolininkas 1967 tapo Europos čempionų taurės laimėtoju, Škotijos rinktinėje žaidė 29 kartus, vėliau dirbo komandų Celtic, Aberdeen, Manchester City ir Aston Willa treneriu.

Vienas geriausių Pietų Amerikoje žaidusių lietuvių buvo V. Daukšas (Douksas): žaidė Montevidėjaus Rampla Huniors komandoje, vėliau Urugvajaus jaunimo rinktinėje, 1959–1967 šios šalies nacionalinėje rinktinėje, tapo Pietų Amerikos čempionu, dar žaidė Montevidėjaus National ir Buenos Airių River Plate (Argentina) komandose. F. A. Kanapkis (g. 1966 06 06), žaidęs Montevidėjaus National, Rating ir Atletico Mineiro (Brazilijoje) klubuose, 1992 buvo Urugvajaus rinktinės žaidėjas. L. E. Pilipauskas (g. 1975 Montevidėjuje) 1999 su Urugvajaus rinktine tapo Pietų Amerikos vicečempionu, 1999–2001 žaidė Madrido Atletico (Ispanija) klube, vėliau – Argentinos ir Urugvajaus žemesniųjų lygų komandose.

Ispanijoje gimęs ir Brazilijos pilietybę turintis E. Černiauskas Nordi žaidė Brazilijos žemesniųjų lygų komandose, 2005–2007 – Salonikų Iraklis (Graikija) klube. A. Montrimas jaunystėje buvo Bragantino (Brazilija) komandos vartininkas, vėliau žaidė Portugalijos II ir III divizione. Jo tėvynainis gynėjas L. C. Stukas (g. 1981) žaidė Portugalijos II lygos Pacos de Ferreira komandoje, 2008 – I diviziono Leiros Uniao klube. 1982 Milwaukee (Jungtinės Amerikos Valstijos) gimęs Č. Kazlauskas 2001–2004 buvo saugas Nyderlandų Nijmegeno NEC ir Sitardo Fortuna komandose, nuo 2005 žaidė II lygos Osso Topo SS ekipoje.

Dž. Norkus saugu žaidė Jungtinių Amerikos Valstijų jaunimo (iki 17 m. ir iki 18 m.) rinktinėse, žemesniuosiuose Jungtinių Amerikos Valstijų divizionuose, Siegeno Sportfreunde (Vokietija) komandoje. 2005 Santjago Union Espanola klubui padėjo pakilti į aukščiausiąjį Čilės divizioną. Vėliau žaidė Puerto Riko Slanders ekipoje. Nuo 2007 žaidė Carolina RailHawks (Jungtinės Amerikos Valstijos) komandoje. Iš emigravusių futbolininkų turbūt labiausiai pasisekė šiauliečiui vartininkui V. Krikščiūnui (g. 1925), kuris 1950 su Manizales miesto El Deportes Caldes komanda tapo Kolumbijos čempionu. Kartu su juo rungtyniavo gynėjas A. Keršulis (g. 1927 Mendozoje, Argentina), prieš tai žaidęs Peru ir Čilės (Independiente del Peru, CF Universidad de Chile, Colo-Colo, Green Cross) komandose.

Klubai ir komandos. Anksčiausiai (1902) lietuvių įsteigtas klubas – Bruklino LAK (Lietuvių gimnastikos klubas), vadovaujamas A. Simonavičiaus, Jungtinėse Amerikos Valstijose propagavo ir futbolą (žaidė A. Gražys, V. Sabaliauskas, A. Mileris, A. Daukša V. Labutis ir kiti). Didžiojoje Britanijoje (Škotijoje ir Londone) buvo lietuviškų futbolo komandų, kurios žaidė žemesnėse lygose. 1928 Brazilijoje įkurta Lituania komanda. Ją organizuoti padėjo iš Lietuvos nuvykęs J. Citavičius (Iš Kauno Kovo), A. Karpovas (iš Kybartų Sveikatos) ir keli žinomi latvių ir estų futbolininkai.

Dėl SSRS okupacijos daugeliui sportininkų pasitraukus į Vakarus, pabėgėlių stovyklose ir Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo steigiami sporto klubai ir kuriamos futbolo komandos. Vokietijoje 1945 įkurta Augsburgo sporto klubo Dainava futbolo komanda buvo pajėgiausia Vokietijoje (žaidė V. Adomavičius, S. Bacevičius, broliai Baziliauskai ir Kitai, S. Jeršovas, A. Tėvelis ir kiti), tarp žinomesnių buvo Wiesbadeno Lituanica (V. Bytautas, A. Gražys, V. Adomavičius ir kiti), Oldenburgo Vytis (M. Tūbis, V. Žukas, A. Akelaitis ir kiti), Traunsteino Viltis (V. Numgaudas, dr. Bruzdeilinas ir kiti). Jungtinėse Amerikos Valstijose 1949 suburtas Niujorko Atletų klubas (pirmininkas V Steponis, sekretorius J. Atkočius) ilgą laiką turėjo 3 futbolo komandas. 1954 suaugusiųjų ekipa laimėjo Valstijos futbolo taurę ir tapo oberlygos čempione, 1978 laimėjo Pasaulio lietuvių sporto žaidynių futbolo varžybas (futbolininkai: G. ir R. Klivečkos, G. ir P. Bagdžiūnai, R. Budraitis, J. Galinis, E. Remėza, J. Ringus, A. Daukša, J. Malinauskas ir kiti). 1951 susikūrė Čikagos Lituanica (K. Baltramonas, V. Numgaudas, P. Sobieskis, E. Vengianskis ir kiti) ir Detroito Kovas (S. Bacevičius, broliai Baziliauskai, Čibirka, Kitas, Šepetys ir kiti); pastaroji komanda vėliau žaidė Detroito aukštojoje lygoje.

Kanadoje 1949–1959 veikęs Toronto Vytis turėjo pajėgią futbolo komandą, ji 1954 tapo Šiaurės Amerikos lietuvių čempione, 1957 buvo pajėgiausia Toronto Continental lygoje, dėl čempiono titulo 0:1 nusileido škotų vienuolikei. Vyčio klubas turėjo dvi senjorų ir jaunių komandas (įvairiu metu žaidė V. Dobrovolskis, B. Kalibatas, L. Kalinauskas, S. Krašauskas, K. Lazauskas, A. Tėvelis, R. Vėlyvis ir kiti). Toronto Aušra gyvavo tik 1955–1958, bet miesto futbolo lygoje (II diviziono) buvo tarp pirmaujančių, 1957 rungtyniavo Continental lygoje.

Lietuvos futbolo organizacijų vadovai: LSL Futbolo komiteto pirmininkas S. Garbačiauskas (1922–1923), sekretorius M. Stonis (1923, vėliau D. Žilevičius), LFL centro komiteto pirmininkai – V. Balčiūnas (1923), S. Darius (1924, 1926), K. Ralys (1925), kapitonas J. Pyragius (1927), majoras A. Ardickas (1928), V. Cirkvicas (1929), V. Zakarevičius (1930), pulkininkas B. Štencelis (1931, 1932), sekretoriai – S. Garbačiauskas (1923, 1924, vėliau V. Balčiūnas), K. Markevičius (1925–1926), V. Cirkvicas (1927), kapitonas P. Kaladė (1928), N. Čerekas (1929), A. Butavičius (1930), A. Keturakis (1931–1932), LKŽS centro valdybos nariai – futbolo vadovai – V. Balčiūnas (1933–1934), A. Pankratovas (1934, 1938, 1939), A. Butavičius (1934–1935), N. Čerekas (1936–1937, 1939–1940), A. Kuliavas (1937), A. Keturakis (1940), S. Žalgevičius (1940), J. Juodvalkis (1941), T. Šliažas (1941), J. Citavičius (1942–1943), J. Šukys (1944), J. Juodvalkis (1944), Laikinosios futbolo sekcijos vadovai – V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas (1945), LSSR kūno kulūros  ir sporto komiteto futbolo sekcijos pirmininkai – P. Kareckas (1946), J. Citavičius (1947–1948), 1948–1950 simboliškai pirmininkai buvo P. Kareckas, M. Vitkauskas, K. Meškauskas, L. Falkauskas, iš tikrųjų futbolo reikalus tvarkė M. Jackevičius, M. Jackevičius (1951–1952), B. Fedaravičius ir M. Jackevičius (1953), A. Saunoris (1954–1959), sekretoriai – M. Jackevičius (1946), J. Šablinskas (1947), K. Kolbus (1948), J. Litvinas (1951), A. Saunoris (1953). A. Slanksnys (1954), K. Kilčiauskas (1954–1959), LSSR futbolo federacijos pirmininkai – J. Uloza (1959–1963), A. Vaisa (1963–1971), V. Burkauskas (1971–1972), J. Babravičius (1972–1975), K. Kalinauskas (1975–1989), sekretoriai – S. Paberžis (1959–1967, 1971–1979, 1982–1989), V. Beniušis (1967–1971), A. Krukauskas (1979–1982), Lietuvos futbolo sąjungos pirmininkas A. Jarašūnas (1989–1992), sekretorius V. Dirmeikis (1989–1992), Lietuvos futbolo federacijos prezidentai – V. Dirmeikis (1992–2000), V. V. Zimnickas (laikinai ėjo pareigas, 2000), L. Varanavičius (2000–2012), J. Kvedaras (2012–2016), T. Danilevičius (nuo 2017), generaliniai sekretoriai – P. Mieželis (1992–1998), R. Mackevičius (2000), generalinis direktorius J. Kvedaras (2000–2012), E. Stankevičius (nuo 2018).

L: S. Garbačiauskas Futbolas Kaunas 1921; Oficialės futbolo taisyklės Kaunas 1922; V. Balčiūnas Futbolo taisyklės Kaunas 1939; J. Citavičius Futbolas: Žaidimo taisyklės Vilnius 1948; J. Šlyžius Futbolas Vilnius 1957; J. Klimas Futbolas kaimo jaunimui Vilnius 1966; K. Andziulis, A. Šocikas Sporto taisyklės ir sportinės aistros Vilnius 1964; K. Andziulis Su kamuoliu ir švilpuku Kaunas ²1990; R. Mackevičius Futbolas – milijonų aistra Vilnius 1990; V. Saulis, G. Kalinauskas Lietuvos futbolas 1922–1997 metais Vilnius 1977; G. Kalinauskas Vilniaus „Žalgiris“ Vilnius 2000; V. Kontvainis, V. Novikovas Futbolas Lietuvoje Kaunas 2001; G. Kalinauskas Lietuvos futbolui – 80 Kaunas 2003; G. Kalinauskas Ąžuolo šaknys Utena 2007; „Žalgiris“ buvo, yra ir bus! Utena 2007; J. Baniota, G. Kalinauskas Aukso ir gintaro amžiaus aidai Kėdainiai 2009.

1 lent. Komandos – Lietuvos futbolo čempionės (1922–2009)

Metai Komanda

1922

Kauno LFLS

1923

Kauno LFLS

1924

Kauno Kovas

1925

Kauno Kovas

1926

Kauno Kovas

1927

Kauno LFLS

1928

Klaipėdos KSS

1929

Klaipėdos KSS

1930

Klaipėdos KSS

1931

Klaipėdos KSS

1932

Kauno LFLS

1933

Kauno Kovas

1934

Kauno MSK

1935

Kauno Kovas

1936

Kauno Kovas

1937

Klaipėdos KSS

1938

Klaipėdos KSS

1939

Kauno LGSF

1942

Kauno LFLS

1943

Kauno Tauras

1945

Kauno Spartakas

1946

Kauno Dinamo

1947

Kauno Lokomotyvas

1948

Šiaulių Elnias

1949

Šiaulių Elnias

1950

Kauno Inkaras

1951

Kauno Inkaras

1952

Vilniaus Karininkų namai

1953

Šiaulių Elnias

1954

Kauno Inkaras

1955

Kauno Lima

1956

Plungės Linų audiniai

1957

Šiaulių Elnias

1958

Šiaulių Elnias

1959

Vilniaus Raudonoji žvaigždė

1960

Šiaulių Elnias

1961

Šiaulių Elnias

1962

Kauno Atletas

1963

Panevėžio Statyba

1964

Kauno Inkaras

1965

Kauno Inkaras

1966

Kėdainių Nevėžis

1967

Vilniaus Saliutas

1968

Panevėžio Statyba

1969

Šiaulių Statybininkas

1970

Kauno Atletas

1971

Vilniaus Pažanga

1972

Kėdainių Nevėžis

1973

Kėdainių Nevėžis

1974

Šiaulių Tauras

1975

Alytaus Dainava

1976

Mažeikių Atmosfera

1977

Šiaulių Statybininkas

1978

Klaipėdos Granitas

1979

Mažeikių Atmosfera

1980

Klaipėdos Granitas

1981

Klaipėdos Granitas

1982

Vilniaus Pažanga

1983

Vilniaus Pažanga

1984

Klaipėdos Granitas

1985

Panevėžio Ekranas

1986

Kauno Banga

1987

Tauragės Tauras

1988

Vilniaus Statybos ir remonto trestas

1989

Kauno Banga

1990

Klaipėdos Sirijus

1991

Vilniaus Žalgiris

1992

Vilniaus Žalgiris

1993

Panevėžio Ekranas

1994

Mažeikių ROMAR

1995

Kauno Inkaras-Grifas

1996

Kauno Inkaras-Grifas

1997

Šiaulių Kareda

1998

Šiaulių Kareda

1999

Vilniaus Žalgiris

1999

Kauno Žalgiris

2000

Kauno FBK

2001

Kauno FBK

2002

Kauno FBK

2003

Kauno FBK

2004

Kauno FBK

2005

Panevėžio Ekranas

2006

Kauno FBK

2007

Kauno FBK

2008

Panevėžio Ekranas

2009

Panevėžio Ekranas

2 lent. Lietuvos futbolo taurės laimėtojai (1947–2009)

Metai Komanda

1947

Kauno Lokomotyvas

1948

Kauno Inkaras

1949

Kauno Inkaras

1950

Šiaulių Elnias

1951

Kauno Inkaras

1952

Vilniaus Karininkų namai

1953

Kauno Lima

1954

Kauno Inkaras

1955

Kauno Kauno politechnikos institutas

1956

Kauno Raudonasis Spalis

1957

Šiaulių Elnias

1958

Vilniaus Spartakas

1959

Šiaulių Elnias

1960

Kauno Panemunė

1961

Naujosios Akmenės Cementininkas

1962

Kauno Lima

1963

Vilniaus Saliutas

1964

Kretingos Minija

1965

Kauno Inkaras

1966

Naujosios Vilnios Žalgiris

1967

Kėdainių Nevėžis

1968

Kėdainių Nevėžis

1969

Kauno Inkaras

1970

Kėdainių Nevėžis

1971

Vilniaus Pažanga

1972

Kėdainių Nevėžis

1973

Kėdainių Nevėžis

1974

Šiaulių Statybininkas

1975

Ukmergės Vienybė

1976

Kauno Kelininkas

1977

Klaipėdos Granitas

1978

Kauno Kelininkas

1979

Kauno Kelininkas

1980

Kauno Kelininkas

1981

Klaipėdos Granitas

1982

Vilniaus Pažanga

1983

Klaipėdos Granitas

1984

Vilniaus Statybos ir remonto trestas

1985

Panevėžio Ekranas

1986

Klaipėdos Granitas

1987

Vilniaus Statybos ir remonto trestas

1988

Klaipėdos Sirijus

1989

Kauno Banga

1990

Klaipėdos Sirijus

1991

Vilniaus Žalgiris

1992

Vilniaus Lietuvos Makabi

1993

Vilniaus Žalgiris

1994

Vilniaus Žalgiris-EBSW

1995

Kauno Inkaras-Grifas

1996

Šiaulių Kareda-Sakalas

1997

Vilniaus Žalgiris

1998

Panevėžio Ekranas

1999

Šiaulių Kareda

2000

Panevėžio Ekranas

2001

Klaipėdos Atlantas

2002

Kauno FBK

2003

Klaipėdos Atlantas

2003

Vilniaus Žalgiris

2004

Kauno FBK

2005

Kauno FBK

2006

Marijampolės Sūduva

2007

Marijampolės Sūduva

2008

Kauno FBK

2009

Marijampolės Sūduva

3 lent. Lietuvos futbolo supertaurės laimėtojai (1995–2009)

Metai Komanda

Metai

Komanda

1995

Kauno Inkaras-Grifas

1996

Šiaulių Kareda

1998

Panevėžio Ekranas

2002

Kauno FBK

2003

Vilniaus Žalgiris

2004

Kauno FBK

2005

Kauno FBK

2006

Panevėžio Ekranas

2007

Kauno FBK

2008

Kauno FBK

2009

Marijampolės Sūduva

4 lent. Lietuvos vyrų salės futbolo čempionai (1999–2009)

Metai Komanda

1999

Kauno Inkaras

2000

Kauno Inkaras

2001

Kauno Inkaras

2002

Kauno Inkaras

2003

Kauno Inkaras

2004

Kauno Inkaras

2005

Kauno Nautara

2006

Mažeikių Nafta

2007

Mažeikių Nafta

2008

Kauno Nautara

2009

Kauno Nautara

5 lent. Lietuvos vyrų salės futbolo taurės laimėtojai (1999–2009)

Metai Komanda

1999

Kauno Inkaras

2000

Šiaulių Vasta

2001

Mažeikių Nafta

2002

Kauno Inkaras

2003

Kauno Inkaras

2004

Alytaus Alytis

2005

Alytaus Alytis

2006

2007

2008

2009

6 lent. Paplūdimio futbolo čempionai (2002–09)

Metai Komanda

2002

Mažeikių Saurida

2003

Mažeikių Saurida

2004

Palangos Nykštukas

2005

Mažeikių Rekolas

2006

Mažeikių Rekolas

2007

Mažeikių Rekolas

2008

Mažeikių Rekolas

2009

Mažeikių Rekolas

7 lent. Lietuvos moterų futbolo čempionės (1993–2009)

Metai Komanda

1993

Kauno Olimpija-Centras

1994

Kauno Olimpija-Centras

1995

Kauno Politechnika

1996

Vilniaus Vilnius

1997

Kauno Gabija-Politechnika

1998

Vilniaus Kristina

1999

Kauno Politechnika-Sika

1999

Šiaulių Gintra

2000

Šiaulių Gintra

2001

Ukmergės Šventupė

2002

Ukmergės TexTilitė

2003

Ukmergės TexTilitė

2004

Šiaulių Gintra-Universitetas

2005

Šiaulių Gintra-Universitetas

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007

Šiaulių Gintra-Universitetas

2008

Šiaulių Gintra-Universitetas

2009

Šiaulių Gintra-Universitetas

8 lent. Lietuvos moterų salės futbolo čempionės (1993–2009)

Metai Komanda

1993

Kauno Olimpija-Centras

1994

Kauno Olimpija-Centras

1995

Kauno Politechnika

1996

Kauno Gabija-Politechnika

1997

Kauno Gabija-Politechnika

1998

Kauno Politechnika

1999

Kauno Politechnika-Sika

2000

Kauno Politechnika-Sika

2001

Šiaulių Gintra

2002

Ukmergės TexTilitė

2003

Šiaulių Gintra-Universitetas

2004

Šiaulių Gintra-Universitetas

2005

Ukmergės TexTilitė

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007

Šiaulių Gintra-Universitetas

2008

Šiaulių Gintra-Universitetas

2009

Šiaulių Gintra-Universitetas

9 lent. Lietuvos moterų futbolo taurės laimėtojos (1994–2009)

Metai Komanda

1994

Kauno Politechnika

1995

Kauno Gabija-Politechnika

1996

Kauno Gabija-Politechnika

1997

Kauno Gabija-Politechnika

1998

Vilniaus Kristina

1999

2000

2001

Ukmergės TexTilitė

2002

Ukmergės TexTilitė

2003

Ukmergės TexTilitė

2004

Ukmergės TexTilitė

2005

Šiaulių Gintra-Universitetas

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007

Šiaulių Gintra-Universitetas

2008

Šiaulių Gintra-Universitetas

2009

Šiaulių Gintra-Universitetas

10 lent. Lietuvos moterų futbolo supertaurės laimėtojos (2005–09)

Metai Komanda

2005

Ukmergės TexTilitė

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007

Šiaulių Gintra-Universitetas

11 lent. Lietuvos futbolo organizacijos (1922–2009)

Organizacijos pavadinimas Veiklos metai

Lietuvos sporto lygos (LSL) Futbolo komitetas

1922–1923

Lietuvos futbolo lygos (LFL) centro komitetas

1923–1932

Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos (LKŽS) centro valdyba

1933–1944

LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija

1945 – laikinoji sekcija, 1946–1959

LSSR futbolo federacija

1959–1989

Lietuvos futbolo sąjunga

1989–1992

Lietuvos futbolo federacija

Nuo 1992

Galerija

author

Gediminas Kalinauskas

Skip to content