Greituminių automodelių sportas

Greitumìnių autòmodelių spòrtas, greituminių automodelių kūrimas ir lenktynės jais. Lenktyniaujama ne kaip visiems įprasta sėdint prie vairo, bet stebint iš šalies, kaip greituminis automodelis pasiekia neįtikėtinai didelį greitį. Pastaruoju metu automodeliai skirstomi į 5 klases pagal variklio cilindro darbinį tūrį: 1,5 cm³ (E‑1), 2,5 cm³ (E‑2), 3,5 cm³ (E‑3), 5 cm³ (E‑4), 10 cm³ (E‑5). Automodelių sporto varžybos vyksta specialiame kordodrome, plienine viela pririštas modelis važiuoja 62,5 m ilgio ratu. Sportininkui duodamos 3 min rezultatui užfiksuoti – iš dalyvio pasirinktų 8 ratų (500 m) skaičiuojamas (sekundės tūkstantosios dalies tikslumu) greičio vidurkis. Greituminių automodelių sportas atsirado Italijoje 20 a. 6 dešimtmečio pradžioje. Netrukus išpopuliarėjo Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje. Europos čempionatai rengiami nuo 1951 kasmet, pasaulio čempionatai – nuo 1980 kas 3 metai. 1951 įkurta Europos greituminių automodelių federacija (pranc. Fédération Européenne du Modélisme Automobile, FEMA), vienijanti 500 narių iš 16 šalių.

LIETUVOJE greituminių automodelių sportas atsirado 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje. Šio sporto pradininkai V Berdovskis, A. Bielinis, J. Bakšys, J. Milius, A. Rastenecas. Buvo plėtojamas prie jaunųjų technikų stočių Vilniuje, Kaune, Raseiniuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Čekiškėje. Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vyko moksleivių varžybos. Pirmasis kordodromas (greituminių automodelių trasa) įrengtas Kaune, 1960 – Vilniuje (vienas geriausių Europoje). 1956 įkurta Lietuvos greituminių automodelių federacija. 1974 Lietuvos spartakiadoje nugalėjo E. Štellingas (2,5 cm³ klasė), A. Bielinis (5 cm³), V. Netiškis (10 cm³), H. Visockas (radijo bangomis valdomi modeliai), J. Milius (paprastų automobilių modeliai). Iki 1989 Lietuvos sportininkai galėjo dalyvauti tik SSRS varžybose; jose pasirodė sėkmingai. 1961 Lietuvos atstovai SSRS karinių ir techninių sporto šakų spartakiadoje užėmė 13 vietą, 1965 – 6 vietą, 1970 J. Bakšys SSRS čempionate ir SSRS tautų spartakiadoje – 3 vietą (1,5 cm³ klasė), H. Visockas 1978–1982 (radijo bangomis valdomi modeliai), 1984, 1986 (F‑2 modelių klasė), 1990 (RFC – 2 modeliai) tapo SSRS čempionu, 1979 ir 1986 – SSRS tautų spartakiados laimėtoju, 1981 SSRS čempionu tapo G. Budrys (kordiniai modeliai), 1984 – G. Eriksonas (F‑1 modeliai), 1989 R. Mickevičius laimėjo SSRS taurę. 1987 H.Visockas (treneris E. Štellingas) dalyvavo Europos čempionate ir iškovojo sidabro medalį (F‑1 klasė).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 Lietuvos greituminių automodelių federacija buvo priimta į FEMA, Lietuvos konstruktoriai lenktynininkai pradėjo kasmet dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose. Nuo 1995 Lietuvos sportininkai užima prizines vietas Europos, nuo 1998 ir pasaulio čempionatuose. A. Pilvelis 2005 laimėjo Europos taurę (E‑3). Žymiausieji sportininkai: E. Štellingas, A. Pilvelis, D. Amšiejūtė, K. Štellingas, L. Adomavičius, treneriai: J. Bakšys, E. Štellingas (Lietuvos nusipelnęs treneris, 1996, išrinktas 2003 metų treneriu), J. Kindurys (pirmasis greituminių automodelių Lietuvos nusipelnęs treneris, 1995), J. Milius, V. Bagdonavičius, A. Bielinis, A. Janickas, G. Nemerienė, A. Pilvelis, B. Gempelis.

2007 greituminių automodelių sportą kultivavo profesionalų komanda (dalyvauja tarptautinėse varžybose) ir jaunimo komandos Vilniuje ir Čekiškėje.

Lietuvos greituminių automodelių federacijos prezidentai: V. Berdovkis (1956–1969), E. Štellingas (1969–1983), A. Janickas (1983–1986), A. Bielinis (1986–1988), J. Kindurys (1988–2000), A. Pilvelis (2000–2004), L. Adomavičius (nuo 2004), generalinis sekretorius E. Štellingas (nuo 1991).

Galerija