Kalnų̃ slidinė́jimas, leidimasis slidėmis nuo kalno specialiai įrengtomis trasomis su vartais. Vartai yra atviri, įstriži ir uždari, ženklinami vėliavėlėmis. Per varžybas registruojamas sugaištas laikas. Pagrindinės rungtys: slalomas (trasos ilgis 400–600 m, aukščių skirtumas 120–180 m, vartų skaičius 50–60, du įskaitiniai bandymai), didysis slalomas (atitinkamai – 1300–1500 m, 200–240 m, 30–40, du įskaitiniai bandymai), didžiausiasis slalomas (atitinkamai – 2500–3000 m, 300–350 m, 25–30, vienas įskaitinis bandymas), greitasis leidimasis (atitinkamai – 3000–4000 m, 300–500 m, 15–20, vienas).
Kalnų slidinėjimas pirmą kartą paminėtas 19 amžiaus viduryje Norvegijoje. Pirmosios oficialios varžybos įvyko 1905 Austrijoje. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1931, į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1936. Kalnų slidinėjimo plėtra rūpinasi Tarptautinė slidinėjimo federacija (angl. International Ski Federation, FIS), įkurta 1924. Lietuva yra šios organizacijos narė (nuo 1991).
LIETUVOJE pirmosios kalnų slidinėjimo varžybos įvyko 1937 Kaune (laimėjo K. Vokietaitis). Klanų slidinėjimo specialistus 1946 pradėta rengti Lietuvos kūno kultūros institute (katedros vedėjas Antanas Naujokas). Lietuvos čempionai: J. Žilevičius (1940), K. Vokietaitis (1941), O. Kelmas (1945, 1946), B. Zaremba (1947), Oskaras Gaidamovičius(1949, 1951–1953, 1955, 1963–1969), V. Liaugminas (1954, 1958, 1960), R. Milašius (1956), R. Milašius (1962, 1965), V. Jaremčiukas (1970); moterų šią sporto šaką kultivavo nedaug – S. Vietrinienė (1945), M. Izotova (1946, 1947) G. Kovalevskaja (1949), E. Majers-Gaidamovičienė (1954, 1956, 1958), E. Kolesnikova (1951, 1953), P. Kuprevičiūtė (1952, 1955), J. Valionytė (1960, 1962), A. Junevičiūtė, B. Žitkevičienė, J. Valskytė, A. Kreivienė (1963–1965), O. Artiomenko (1965), I. Daugvilaitė (1966–1969), B. Saunorytė (1970). 1970–1981 Lietuvos čempionatai nevyko. Lietuvos slidininkai 1962 dalyvavo 1 SSRS tautų žiemos spartakiadoje Bakurianyje. 1973 Alytė Milašiūtė tapo SSRS jaunimo čempione.
1980, po ilgos pertraukos, vėl pradėtos rengti kalnų slidinėjimo varžybos. Vilniaus vaikų ir jaunių sporto mokykloje buvo sudarytos vaikų grupės (treneriai J. Dementjevas, S. ir F. Milcevičiai, A. Orlovas). Kalnų slidinėjimas vėl įtrauktas į aukštųjų mokyklų varžybų programą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 įkurta Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (LKSF). Kasmet vyksta Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatai (nuo 1988 rengiami Europos šalių kalnuose), taurės varžybos, Žalgirio draugijos žiemos sporto varžybos. Kalnų slidinėjimas Lietuvoje labai išpopuliarėjo kaip aktyvusis poilsis. Daug lietuvių kasmet vyksta į kalnus slidinėti, statomi nauji keltuvai įvairiose Lietuvos vietose (Vilniuje, Kaune, Birštone, Anykščiuose, Ignalinoje, Molėtuose ir kitur).
Žymesnieji kalnų slidininkai: D. Žymantienė, Rūta Dadelienė, N. Švecova, Dž. Virškus, I. Gaška, A. Aleksandravičienė, M. Lajūtė, Paulius Augūnas, R. Stankevičius, M. Urbonavičius, R. Seliukas, V. Rumiancevas, T. Endriukaitis, R. Dičius, N. Mauragis, M. Freimanas, L. Vaitkus, A. Grigaras, M. Švabas, A. Janulionis.
1991 kalnų slidinėjimas įtrauktas į IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) programą; varžybos vyko Kaukazo kalnuose (dalyvavo 117 kalnų slidininkų; laimėjo: D. Jonkutė, J. Sadauskas, E. Menkevičiūtė, R. Dičius). Vėliau šios varžybos vyko tose šalyse, kuriose vyko ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynės: V Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (1995) – Kanadoje (44; D. Jonkutė, L. Vaitkus), VI (1997) – Australijoje (45; D. Jonkutė, N. Mauragis, T. Endrulaitis), VII (2001) – Jungtinėse Amerikos Valstijose (67; I. Gaška, L. Vaitkus, J. Virškus), VIII (2004) – Prancūzijoje (134; A. Aleksandravičienė, L. Vaitkus), IX (2007) – Italijoje (163; A. Aleksandravičienė, A. Grigaras). 2007 įkurta Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacija (prezidentas Algimantas Kepežėnas).
Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentai: Algimantas Kepežėnas (1990–2007), Paulius Augūnas (nuo 2007).
Galerija
