Kartingas

Kártingas, techninė sporto šaka – mikrolitražinių lenktyninių automobilių (kartų) lenktynės. Kartingas – pirma automobilių sporto pakopa (aukščiausioji – Formulės‑1 lenktynės). Trasa: 600–1800 m ilgio, 8–12 m pločio, su daugybe posūkių; pasiekiamas iki 160 km/h greitis. Skiriamos šios klasės pagal amžių: Formulė mini (vairuotojo amžius 8–14 m., minimali karto su vairuotoju masė 105 kg, maksimalusis greitis apie 90 km/h), KZ2 (nuo 15 m., 175 kg, apie 150 km/h), ROK jauniai (13–15 m., 145 kg, apie 140 km/h), ROK (nuo 15 m., 160 kg, apie 150 km/h).

Panašų į kartą automobiliuką 1956 pagamino A. Inglusas ir L. Borelis (abu Jungtinės Amerikos Valstijos), 1957 Jungtinėse Amerikos Valstijose įregistruota pirmoji kartingo organizacija – Gokarto klubas. 1956 įkurta Tarptautinės automobilių federacijos Kartingo komisija (CIK-FIA). Kartingas populiariausias Italijoje.

LIETUVOJE pirmuosius kartus 1961 pagamino V. Černiauskas, P. Kazakevičius ir S. Šostauskas. Pirmieji kartingo varžybų organizatoriai – J. Marculanas, A. Paurys, S. Vitkauskas. 1962 05 25 Vilniuje, Vingio parke, įvyko I Lietuvos kartingo čempionato pirmasis etapas (startavo 20 kartų): čempionais po keturių etapų tapo V. Šermukšnis (125 ccm klasė) ir R. Selemonavičius (175 ccm klasė).

1978 Lietuvos čempionate startavo apie 140 vienos klasės dalyvių, buvo įrengtos 6 kartingo trasos (Anykščiuose, Aukštadvaryje, Raguvoje, Smalininkuose, Šiauliuose, Vilniuje). 1984 veikė 18 techninių sporto klubų, 1985–1988 varžėsi apie 180 trijų klasių sportininkų.

Lietuvos kartingo komanda SSRS čempionate 1963 užėmė 2 vietą, 1964 ir 1985 – 3 vietą, prizininkais tapo R. Selemonavičius (2 vieta 1966), V. Sabotaitis (2 vieta 1979 ir 3 vieta 1980), M. Kirkilas (3 vieta 1973), V. Novikovas (3 vieta 1979) ir A. Fedorcevas (3 vieta 1980). 1963–1991 vyko Pabaltijo pirmenybės: Lietuvos komanda nugalėjo 2 kartus (1963 ir 1982), Pabaltijo čempionais tapo K. Kolbušauskas (1963), R. Selemonavičius (1963 ir 1967), I. Mankevičius, R. Šciuckas (abu 1972), A. Fedorcevas (1979). A. Šlapikas (3 vieta 1962), V. Vaičiulis (3 vieta 1966), A. Jablonskis (3 vieta 1979) tapo SSRS čempionatų prizininkais, V. Sabataitis (2 vieta), A. Jablonskis (3 vieta) – 1979 SSRS tautų spartakiados prizininkais. Z. Sakalauskas 1985 pateko į SSRS rinktinę. I SSRS jaunimo žaidynėse (1985) E. Valiukevičius užėmė 1 vietą, S. Girdauskas – 3 vietą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kartingo sportą koordinavo Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Kartingo komitetas (vadovas S. Vitkauskas iki 1992, 1992 E. Udras, 1993–1995 A. Bilevičius, 1995–1996 K. Juzevičius, nuo 1996 R. Austinskas), nuo 1999 – Lietuvos kartingo federacija (LKF; 2000 ją pripažino CIK-FIA). Lietuvos čempionatuose kovojama dėl 6 klasių čempionų vardų, dalyvauja apie 70 pilotų, čempionatai vyksta Aukštadvario, Šiaulių, Vilniaus kartodromuose. Nuo 1994 pradėtos rengti Baltijos šalių taurės varžybos. 1997–1998 nugalėjo Lietuvos komanda.

Atsirado galimybė dalyvauti pasaulio ir Europos kartingo čempionatuose. 2000 pasaulio čempionato etape Belgijoje A. Beleška ICA klasės varžybose užėmė 10 vietą, 2001 Europos čempionato etape Čekijoje Ž. Oškutis – 5 vietą; galutinėje įskaitoje Z. Oškutis buvo 13‑as, A. Beleška – 16‑as. 2006 Pasaulio taurės ICA klasės varžybose K. Vasiliauskas užėmė 13 vietą, S. Juodviršis ROK jaunių klasės –3 vietą. 2007 pasaulio čempionato KF1 klasės varžybose K. Vasiliauskas buvo 23‑ias, Europos čempionato KZ2 klasės bendrojoje įskaitoje – penktas.

2009 Lietuvoje veikė apie 30 kartingo klubų, iš kurių 14 yra LKF nariai. LKF prezidentai: R. Austinskas (1999–2005), S. J. Januška (2006–2007), D. Jonušis (nuo 2007), generaliniai sekretoriai: N. Beržinis (2000–2007), B. Olevson (nuo 2007).

Galerija