Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-06-20 | REDAGUOTA: 2022-09-27

Kauno turistų klubas

Kaũno turìstų klùbas, visuomeninė turizmo organizacija. 1953 09 11 prie Kauno sporto tarybos įkurta Kauno turizmo sekcija (pirmoji Lietuvoje, pirmininkas R. Darškus). 1954 organizavo pirmąjį kategorinį žygį į Centrinį Kaukazą (vadovas R. Darškus). 1962 Lietuvos turizmo taryba sekciją reorganizavo į Kauno turistų klubą (pirmininkas V. Kavaliauskas, pirmasis etatinis direktorius K. Dobkevičius). Klubas tapo organizaciniu ir metodiniu masinio bei sportinio turizmo ir sveikatingumo centru. 1963 organizuojamas pirmasis Snaigės žygis Ąžuolynas–Karmėlava (organizatorius K. Dobkevičius). 1967 02 16 prie klubo įkurtas Kauno jaunimo turistų klubas Sakalas (pirmininkas R. Kraješevičius) ilgus metus organizavo jaunimo turizmą mieste, varžybas kauniečiams ir visos Lietuvos jaunimui (Sakalo taurė). 7 dešimtmetyje klubas (pirmininkas A. Jucevičius) tapo pirmaujančiu ne tik Lietuvoje, bet ir SSRS. 1970 A. Jucevičius įsteigė Turizmo fakultetą prie Kauno liaudies universiteto. 1969 pirmojoje kalnų turiadoje Vakarų Kaukaze (vadovas A. Zakarka) dalyvavo 125 kauniečiai. Populiarūs buvo masiniai vandens, pėsčiųjų, dviračių, automobilių žygiai. 1973 turistiniame žygyje Ūlos ir Merkio upėmis keliavo 93 baidarių įgulos. 1980 prie klubo įsteigtas Keliautojų kultūros klubas (įkūrėjas ir vadovas V. Kavaliauskas). Klubas nuo 1982 kasmet organizuoja automobilių žygius Šeima, pirmasis pradėjo rengti motociklų trialo varžybas. Klube dirbo turizmo šakų ir veiklos rūšių komisijos. Ypač veikli Maršrutinė kvalifikacinė komisija teikė konsultacijas, organizavo daug sportinių žygių: 1975–1988 kasmet sportiniuose žygiuose dalyvaudavo po 200–300 grupių, 1992–2009 registruotų grupių sumažėjo iki 20–30. Klube išugdyti 26 SSRS turizmo sporto meistrai. 1988 klubas su Lietuvos turizmo federacija Kačerginėje organizavo sąjungines dviračių turizmo varžybas.

Klube veikęs Informacijos centras kartu su keliautojais dirbo kraštotyros darbą, padėjo gerinti kelionių kultūrą. Prie masinio ir sportinio turizmo plėtojimo prisidėjo klubo visuomenininkai (be jau minėtų): F. Šakalys, G. Lakiūnas, G. Račkauskas, K. Ašmonas, A. Narušis. Klubui nemažai padėjo didžiausios turizmo sekcijos ir klubai: Pluoštas, Šilko kombinato, Kauno politechnikos instituto, Baldų kombinato, Mechanizacijos valdybos Nr. 4, stiklo fabriko Aleksotas. Klubo komandos aktyviai dalyvavo Lietuvos ir SSRS turizmo čempionatuose, juose pasiekė gerų rezultatų, ypač tada, kai klubui vadovavo pirmininkas A. Jucevičius, direktorius A. Zakarka. Klubo komandos tapo SSRS kalnų (1972) ir motociklų (1978) turizmo čempionėmis, Lietuvos pėsčiųjų (1970, 1971, 1973), slidžių (1971, 1972, 1975), kalnų (1972–1975, 1979), vandens (1970, 1971), dviračių (1980, 1986), automobilių (1976), motociklų (1978, 1979) turizmo čempionėmis. Iki 1991 klubas priklausė jį finansavusiai Lietuvos turizmo tarybai. Nuo 1991 klubas yra savarankiška visuomeninė organizacija, Lietuvos keliautojų sąjungos narys. Klubo vadovai: pirmininkai – V. Kavaliauskas (1962–1965), A. Bobinas (1965–1967), A. Jucevičius (1967–1972), R. Kraješevičius (1973–1980), V. Sapranavičius (1994–1998), K. Dagilis (nuo 1999), direktoriai – K. Dobkevičius (1962–1963), V. Kėvalaitytė (1963–1966), A. Liutkus (1972–1974), A. Zakarka (1974–1994).

Galerija

author

Rimantas Gogelis

Skip to content