Klaĩpėdos į́gulos ir krãšto lietùvių spòrto są́junga, Klaĩpėdos spòrto są́junga, KSS, sporto organizacija, Antano Saunorio ir V. Skaržinsko iniciatyva įkurta 1926 02 25 Klaipėdoje lietuvių karių sportininkų būreliui susijungus su vietos lietuvių sporto sąjunga Šarūnas (įkurta 1922). Tikslai: bendra ir pajėgi lietuvių sporto sąjunga, lavinti savo narius. Kultivavo šias sporto šakas: gimnastiką, sunkiąją ir lengvąją atletiką, vandens, dviračių, motociklų, automobilių, šaudymo sportą, futbolą, krepšinį, kumščiasvydį, lauko ir stalo tenisą, ledo ritulį. Naudojosi Klaipėdos miesto stadionu ir kareivinių kiemo aikšte. 1926 turėjo 135 narius (82 karius, 53 civilius), 1932–321 narį.
Daugiausia laimėjimų pasiekė tuo metu ypač populiaraus futbolo atstovai. Klaipėdos sporto sąjungos futbolo komanda, įtraukusi į savo gretas geriausius Šarūno futbolininkus, 6 kartus tapo Lietuvos čempione (1928–1931, 1937, 1938), 3 kartus – vicečempione (1926, 1932, 1935) ir 1 kartą – bronzos medalininke (1939); komandoje žaidė J. Brazauskas, L. Kudrickas, Antanas Saunoris, broliai Antanas, Stasys ir Stepas Vilimavičiai, V. Trumpijonas, L. Chomičius, K. Šurkus, A. Cenfeldas, A. ir G. Kaminskai, S. Paberžis, A. Sipavičius, V. Vitkus, V. Saunoris; treneriai V. Hanas, Paika. Klaipėdos sporto sąjungos futbolininkai (V. Kilimonas, A. ir G. Kaminskai, A. Sipavičius, A. Cenfeldas, L. Chomičius, E. Balsys, S. Paberžis, A. Vilimavičius, V. Gvildys, K. Šurkus) laimėjo I Lietuvių tautinės olimpiados (LTO) futbolo varžybas (finale nugalėjo Lietuvos gimnastikos sporto federaciją, LGSF 2:0).
Klaipėdos sporto sąjungos lengvaatlečiai buvo Lietuvos čempionai: 1926 J. Bruzdeilijus (10 000 m nubėgo per 38 min 42,9 s), 1932 P. Viligas (10 000 m – per 38 min 43 s), 1934 M. Tendis (5000 m – per 16 min 15 s), 1929 B. Dubovikas (400 m – per 54,4 s), 1935 ir 1936 Vladislavas Komaras (110 m barjerinis bėgimas – atitinkamai per 15,4 s ir 16,7 s), 1936 A. Greičius (800 m – per 2 min 03,7 s), 1937 P. Merulis (3000 m nuėjo per 16 min 14,6 s), 1929 J. Dziubinskas (įveikė 165 cm aukštį), 1934 Klaipėdos sporto sąjungos komanda (M. Tendis, J. Virketis, A. Greičius ir J. Kačergis 4 × 1500 m nubėgo per 19 min 37,2 s), 1935 ir 2 kartus 1936 Vladislavas Komaras (1935 trišuoliu nušoko 13 m 20 cm, 1936 – 13 m 26 cm, įveikė 180 cm aukštį), gerino Lietuvos rekordus: 1927 P. Merulis 3000 m sportinio ėjimo (16 min 14,6 s), Vladislavas Komaras 110 m bėgimo (nuo 16,8 s – 1933 iki 15,4 s – 1935), šuolio į aukštį (nuo 180 cm – 1934 iki 185 cm – 1936), trišuolio (nuo 13 m 49 cm – 1934 iki 13 m 78 cm – 1936).
Klaipėdos sporto sąjungos tenisininkai J. Markūza, Kaunackas, Varna, Milerytė, Stiklerytė buvo Lietuvos čempionatų (1932, 1934) prizininkai.
1939 naciams užėmus Klaipėdą, didelė Klaipėdos sporto sąjungos narių dalis su kariuomenės daliniais pasitrauk į Telšius, Tauragę, Plungę, Šiaulius, Kauną. 1940 Klaipėdos sporto sąjunga likviduota.
Klaipėdos sporto sąjungos vadovai: pirmasis valdybos pirmininkas pulkininkas leitenantas J. Vidugiris, kapitonas S. Šaulys, leitenantas A. Saunoris, kapitonas Apyrubis, kunigas V. Balandis, majoras P. Baltrūnas (paskutinis pirmininkas).
