Krepšinio čempionatai

Krepšìnio čempionãtai. Šalių nacionalinėms rinktinėms svarbiausios tarptautinės varžybos – Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, FIBA) rengiami Europos ir pasaulio įvairių amžiaus grupių (jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų) krepšinio čempionatai.

Europos krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 – Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europa, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms. Nuo 2004 jaunučių ir jaunių čempionatai rengiami kasmet.

Europos jaunučių (mergaičių, 15–16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Kestenytė.

Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15–16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72). Medalius laimėjo R. Kontvainytė, I. Mikelėnaitė, G. Narvičiūtė, G. Paugaitė, L. Pikčiūtė, A. Rinkevičiūtė, M. Solopova, G. Šniokaitė, M. Šukytė, E. Tarasevičiūtė, D. Žitnikaitė, R. Žurauskytė; trenerės R. Kumpienė ir N. Kregždienė. XIX čempionate (2007) Lietuvos jaunučių rinktinė užėmė 13 vietą, XX čempionate (2008) – 12 vietą.

Europos jaunučių (berniukų, 15–16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971–1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Paulauskas 1977–1982 buvo rinktinės treneris.

Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje). XVI čempionate (2001) Lietuvos jaunučiai, pralaimėję rungtynes ispanams dėl bronzos medalių (74:75), užėmė 4 vietą, XVII – 11 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) – ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) – pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). Medaliais apdovanoti trenerio M. Linarto rengti žaidėjai: G. Biruta, O. Matulionis, S. Kulvietis, D. Nazarovas, A. Pečiukevičius, O. Varanauskas, M. Kadzevičius, G. Staniulis, P. Duchovskis, H. Venskus, Jonas Valačiūnas, A. Sakalauskas. XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione. Komandoje žaidė krepšinio mokyklų auklėtiniai: Kauno – L. Žemaitis, E. Ulanovas, T. Urbonas, V. Čižauskas, T. Tamošiūnas, Vilniaus – E. Aniulis, D. Redikas, Jonas Valančiūnas, Klaipėdos – D. Pūkis, R. Brencius, Plungės – R. Jakštas, Malagoje besitreniruojantis T. Sabonis; vyriausiasis treneris K. Maksvytis, treneris E. Vasiliauskas, A. Jasilionis. Naudingiausiuoju čempionato žaidėju išrinktas 209 cm ūgio vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas.

Europos jaunių (merginų, 17–18 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1965. Pirmasis įvyko Sofijoje, dalyvavo 11 šalių rinktinės, nugalėjo SSRS rinktinė, kurioje žaidė R. Garbatavičiūtė ir L. Vinčaitė, rinktinės trenerė buvo G. Sviderskaitė (ji SSRS rinktines treniravo ir 1966–1971).

Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. XVIII (1998), XX (2002), XXI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunės į dvyliktuką nepateko. Lietuvos krepšininkės geriausiai žaidė XIX čempionate (2000): pralaimėjusios rungtynes dėl bronzos medalių Lenkijos atstovėms (44:75), užėmė 4 vietą. XXII čempionate (2005) Lietuvos jaunių rinktinė buvo septinta, XXIII (2006) – penkta, XXIV (2007) – dešimta. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių merginų rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Rusijos komandą 63:57), pirmą kartą tapo Europos čempione. Komandoje žaidė krepšinio mokyklų auklėtinės: Kauno – A. Rinkevičiūtė, E. Tarasevičiūtė, K. Alminaitė, Klaipėdos V. Knašiaus mokyklos – M. Solopova, I. Visgaudaitė, L. Pikčiūtė, G. Mažionytė, E. Sikšniūtė, Šiaulių – G. Gutkauskaitė, Marijampolės – E. Vitkutė, Prienų – M. Kvedaravičiūtė, Mažeikių – G. Paugaitė; vyriausioji trenerė R. Kumpienė, trenerė N. Kregždienė, D. Ubartas. Naudingiausiąja čempionato žaidėja išrinkta A. Rinkevičiūtė.

Europos jaunių (vaikinų, 17–18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964. Pirmasis surengtas Neapolyje (Napoli; Italija), dalyvavo 8 šalių rinktinės, laimėjo SSRS jaunių rinktinė, kurioje žaidė M. Paulauskas ir R. Salys.

Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: pusfinalyje nugalėjo Ispaniją (91:77), finale – Kroatiją (73:71). Čempionais tapo: M. Janulis, Š. Jasikevičius, A. Jurkūnas, N. Karlikauskas, M. Kavoliukas, A. Kazlauskas, M. Lydeka, K. Marčiulionis, S. Radziulis, K. Šeštokas, Ž. Urbonas, Ž. Žydelis; treneriai J. Kazlauskas ir G. Pancerovas. Lietuvos jauniai XVII čempionate (1996) buvo dvylikti, XVIII (1998) – devinti, XIX (2000) – septinti, XX (2002) – ketvirti, XXI (2004) ir XXII (2005) – devinti. XXIII čempionate (2006) Lietuvos jaunių rinktinė pusfinalyje įveikė Turkijos komandą (87:80) ir dėl Europos čempionės vardo varžėsi su Prancūzijos rinktine, pralaimėjusi šias rungtynes (72:77), pelnė sidabro medalius. Toje rinktinėje žaidė P. Belevičius, Ž. Janavičius, M. Gecevičius, D. Gvazdauskas, G. Ramonas, P. Kleiza, R. Grinius, L. Brazdauskis, M. Valukonis, R. Ūzas, V. Čepukaitis, P. Skurdauskas; treneriai R. Paulauskas ir R. Ramonas. XXIV čempionate (2007) Lietuvos jauniai užėmė 4 vietą. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, pralaimėjusi finalo rungtynes Graikijos komandai 50:57, dar kartą tapo vicečempione. Sidabro medaliais apdovanoti krepšinio mokyklų auklėtiniai: Kauno – D. Motiejūnas, T. Šležas, G. Biruta, G. Staniulis, M. Sapiega, T. Milinskas, Vilniaus – A. Pečiukevičius, G. Bertašius, K. Gaška, M. Zimnickas, Šiaulių – M. Kadzevičius, Palangos – E. Kairys; vyriausiasis treneris V. Masalskis, treneris G. Razutis, M. Linartas.

Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999–2000 sezono. Lietuvos merginų rinktinė debiutavo 1999 atrankos varžybose (56:64 pralaimėjo Turkijos, 55:66 – Vokietijos komandoms, 75:57 įveikė Bulgarijos rinktinę), bet į baigiamąjį varžybų etapą (pajėgiausių komandų dvyliktuką) nepateko; nepateko ir vėliau (iki 2006–2007 sezono). 2008 Lietuvos merginų (iki 20 metų) rinktinė žemyno čempionate užėmė 8 vietą.

Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992–1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė debiutavo II Europos jaunimo čempionate: nors 1993 Helsinkyje pirmąsias rungtynes su Makedonija laimėjo 90:70, bet savo pogrupyje užėmė 3 vietą ir į baigiamąsias 1994 varžybas nepateko. III čempionate (1996) Stambule (Istanbul; Turkija), laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale – Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais: D. Adomaitis, G. Aidietis, Š. Jasikevičius, E. Jocys, A. Jurkūnas, N. Karlikanovas, K. Marčiulionis, T. Masiulis, R. Petraitis, V. Praškevičius, K. Šeštokas, M. Timinskas; treneriai H. Giedraitis, Š. Sakalauskas. IV čempionate (1998) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo aštunta, V (2000) – dešimta, VI (2002 vyko Kaune) – penkta. Sėkmingi Lietuvos krepšininkams buvo VII (2004) ir VIII (2005) čempionatai: 2004 laimėję mažojo finalo rungtynes su Graikijos žaidėjais 92:63, buvo apdovanoti bronzos medaliais, 2005 pralaimėję tik didįjį finalą Rusijos krepšininkams 53:61, tapo vicečempionais. Bronzos medaliais apdovanoti: M. Anisimovas, S. Babrauskas, V. Dapkus, P. Jankūnas, A. Jomantas, P. Joneliūnas, L. Kleiza, L. Lekavičius, J. Mačiulis, L. Pečiukaitis, M. Prekevičius, D. Šilinskis; treneriai R. Butautas, R. Kurtinaitis. Sidabro medalius laimėjo: R. Alijevas, T. Jasiulionis, A. Jomantas, M. Kalnietis, L. Kisielius, J. Mačiulis, M. Mažeika, J. Ramanauskas, M. Ruikis, R. Seibutis, M. Šidlauskas, A. Truškauskas; vyriausiasis treneris R. Kurtinaitis, treneriai M. Lukošius, R. Petronis. IX čempionate (2006) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo septinta, X (2007) – vienuolikta. XI žemyno čempionate (2008) Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) rinktinė, laimėjusi 6 rungtynes iš 8 (pralaimėjusi finalo rungtynes su Graikija 89:96), antrą kartą tapo vicečempione. Sidabro medaliais apdovanoti: Ž. Janavičius, Š. Vasiliauskas, A. Juškevičius, V. Lipkevičius, V. Čepukaitis, D. Motiejūnas (visi Kauno Žalgiris), M. Gecevičius, L. Brazdauskis (Vilniaus Lietuvos rytas), R. Ūzas (Jonavos Dextera), M. Valukonis (Marijampolės Sūduva), P. Skurdauskas (Kauno Aisčiai-Atletas), E. Žabas (Šv. Mykolo mokykla, Kanada); vyriausiasis treneris R. Samulėnas, treneris A. Visockas, S. Kavaliauskas. Į simbolinį geriausiųjų žaidėjų penketuką išrinktas M. Gecevičius.

Europos moterų krepšinio čempionatai. Pirmą kartą surengtas Romoje 1938 10 12–16; dalyvavo 5 šalių rinktinės: Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Lietuvos. Lietuvos rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė su Italijos komanda ir nugalėjo ją 23:21. Įveikusios 28:10 Šveicarijos, 20:14 Prancūzijos krepšininkes ir pralaimėjusios 21:24 Lenkijos atstovėms, Lietuvos krepšininkės su Italijos ir Lenkijos atstovėmis surinko po 6 taškus (laimėjo po trejas ir pralaimėjo po vienas rungtynes). Pagal pralaimėtų rungtynių taškų skirtumą 1 vieta atiteko Italijai, 2 vieta – Lietuvai, 3 vieta – Lenkijai. Lietuvos rinktinėje žaidė: G. Miuleraitė (geriausioji čempionato žaidėja), J. Jazbutienė, S. Astrauskaitė, A. Vailokaitytė, S. Markevičienė, J. Makūnaitė, T. Karumnaitė, B. Didžiulytė, P. Kalvaitienė, E. Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas. II Europos moterų krepšinio čempionatas turėjo vykti Kaune (1940), bet dėl II pasaulinio karo buvo surengtas tik 1950 Budapešte. Dėl SSRS okupacijos Lietuvai praradus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, FIBA) narės teises geriausios Lietuvos krepšininkės 1958–1989 žaidė SSRS rinktinėse.

Lietuvai atgavus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises (1991), Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1993 dalyvavo atrankos į XXV Europos čempionatą varžybose Portugalijoje ir laimėjo visas trejas rungtynes: su Graikija 77:74 (po pratęsimo), Belgija – 79:56 ir Portugalija – 73:54. Paskutinis atrankos etapas – pusfinalio varžybos – vyko Vilniuje (1994), iš žaistų 5 rungtynių Lietuva laimėjo trejas (su Suomija 90:75, Latvija 62:51, Vengrija 69:56) ir pateko į XXV Europos čempionato baigiamąsias varžybas Čekijoje (1995). Žaisdama dėl Europos čempionato apdovanojimų Lietuvos rinktinė (vyriausiasis treneris V. Kanapkis) laimėjo 4 rungtynes (su Vokietija 80:71, Jugoslavija 59:51, Kroatija 91:64 ir Moldova 68:62), pralaimėjo – 5 (Italijai 55:60, Rusijai 67:76, Prancūzijai 70:72, Čekijai 65:78 ir Ukrainai 72:76) ir užėmė 5 vietą. XXVI Europos čempionato (1997) pusfinalio rungtynėse Lietuvos krepšininkės įveikė Vokietijos atstoves (78:77), pateko į finalą ir nugalėjusios Slovakijos žaidėjas (72:62) pirmą kartą tapo čempionėmis (L. Dambrauskaitė, R. Aleliūnaitė, J. Jutelytė, J. Kaušaitė, D. Kurtinaitienė, J. Štreimikytė, J. Vilutytė, I. Baranauskaitė, L. Brazdeikytė, A. Kaušaitė, R. Kreivytė, R. Petronytė; vyriausiasis treneris V. Gedvilas, treneris A. Paulauskas). Lietuvos rinktinė XXVII čempionate (1999) užėmė 6 vietą, XXVIII (2001), dėl bronzos medalių pralaimėjusi rungtynes su Ispanijos komanda (74:89), liko ketvirta. XXIX čempionate (2003) į stipriausių komandų dvyliktuką nepateko. XXX čempionate (2005) Lietuvos moterų rinktinė dėl bronzos medalių vėl žaidė su Ispanijos komanda: pralaimėjusi 65:83 vėl liko ketvirta. XXXI čempionate (2007) Lietuvos krepšininkės užėmė 6 vietą. 1938–2007 Lietuvos moterų rinktinė Europos čempionatuose žaidė 85 rungtynes, 54 iš jų laimėjo (64 %).

Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18. Sidabro medalius pelnė Ispanijos, bronzos – Čekoslovakijos rinktinės. Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais: žaidėjai P. Talzūnas, F. Kriaučiūnas, J. Žukas (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), P. Mažeika, L. Petrauskas, A. Andrulis, S. Šačkus, E. Nikolskis, L. Kepalas, Č. Daukša, Z. Puzinauskas, L. Baltrūnas; treneris F. Kriaučiūnas. III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21–28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais. Lietuvos rinktinėje žaidė: P. Lubinas, M. Ruzgys, V. Budriūnas, F. Kriaučiūnas, J. Jurgėla (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), Z. Puzinauskas, A. Andrulis, V. Leščinskas, P. Mažeika, V. Norkus, L. Baltrūnas, E. Nikolskis, L. Petrauskas, M. Šliūpas; treneris F. Kriaučiūnas. 1937–1939 Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 Europos čempionatai neįvyko. IV čempionatas buvo surengtas 1946 Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė – Europos čempionė – jame dalyvauti negalėjo. 1947–1989 geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse, Lietuvos treneriai V. Kulakauskas (1952, 1953, 1956), V. Garastas (1989–1990) buvo SSRS rinktinių treneriai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993: papildomose atrankos varžybose Vroclave (Wroclaw; Lenkija) nugalėjusi Lenkijos komandą 102:99, bet pralaimėjusi Baltarusijos rinktinei (80:88), į stipriausių Europos komandų šešioliktuką nepateko. Kur kas sėkmingesnis buvo XXIX Europos čempionatas (1995): Lietuvos krepšininkai pralaimėjo tik finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96) ir buvo apdovanoti sidabro medaliais. Vicečempionais tapo: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, Š. Marčiulionis, G. Einikis, G. Krapikas, D. Lukminas, G. Markevičius, A. Karnišovas, S. Štombergas, M. Timinskas, A. Visockas, V. Chomičius; vyriausiasis treneris V. Garastas, treneris H. Giedraitis. XXX Europos čempionate (1997) Lietuvos vyrų rinktinė buvo šešta, XXXI (1999) – penkta, XXXII (2001) – dvylikta. XXXIII čempionate (2003) naujos kartos Lietuvos vyrų rinktinė trečią kartą tapo čempione laimėjusi pusfinalio rungtynes su Prancūzijos (74:70), o finalo – su Ispanijos (93:84) komandomis. Aukso medaliais apdovanoti: D. Šalenga, M. Žukauskas, A. Macijauskas, Š. Jasikevičius, D. Slanina, K. Lavrinovičius, S. Štombergas, E. Žukauskas, G. Gustas, D. Songaila, R. Šiškauskas ir V. Praškevičius; vyriausiasis treneris A. Sereika, treneriai G. Krapikas, V. Chomičius. XXXIV čempionate (2005) Lietuvos krepšininkai užėmė 5 vietą, XXXV (2007) – 3 vietą ir gavo teisę žaisti XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas) baigiamosiose krepšinio varžybose. Bronzos medaliais apdovanoti: R. Šiškauskas, R. Kaukėnas, L. Kleiza, D. Songaila, Š. Jasikevičius, S. Jasaitis, R. Javtokas, G. Gustas, J. Mačiulis, K. ir D. Lavrinovičiai, P. Jankūnas; vyriausiasis treneris R. Butautas; treneriai R. Kurtinaitis ir R. Kuncaitis. 1937–2007 Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose žaidė 107 rungtynes, 85 iš jų laimėjo (79 %).

Europos kurčiųjų krepšinio čempionatai

Europos kurčiųjų moterų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1988. Pirmasis įvyko Lione (Lyon, Prancūzija). SSRS rinktinėje žaidė ir sidabro medalius laimėjo ir Lietuvos krepšininkės: A. Ptakauskaitė-Undraitienė, D. Motulienė-Šerelienė, V. Radvilienė, G. Pilibaitienė, G. Vyšniauskaitė. Komandos treneris buvo P. Stankevičius. II čempionate (1996 Krokuva, Krakow, Lenkija) Lietuvos rinktinė, treniruojama R. Stankevičiaus, užėmė 2 vietą. Sidabro medaliais apdovanotos: A. Undraitienė, D. Šerelienė, V. Radvilienė, J. Vaičytė, G. Vyšniauskaitė, D. Žygelytė, L. Agintaitė, M. Remeikienė. III čempionate (2000 Patrai, Graikija) trenerio Z. Aleksandravičius vadovaujamos Lietuvos krepšininkės: D. Šerelienė, J. Vaičytė, S. Rinkevičiūtė, D. Žigelytė, L. Agintaitė, G. Gulbinaitė, D. Naruševičiūtė, N. Butaitė, J. Navickaitė, vėl tapo sidabro medalininkėmis. IV žemyno čempionate (2004 Liubliana, Slovėnija) Lietuvos rinktinė: V. Paršiukaitė, A. Undraitienė, D. Naruševičiūtė, S. Rinkevičiūtė, R. Pilibaitytė, A. Milašauskaitė, G. Gulbinaitė, J. Navickaitė, M. Kleizaitė, A. Žegytė; treneris R. Balaišis, trečiąjį kartą laimėjo sidabro medalius. V čempionate (2008 Bambergas, Vokietija) Lietuvos rinktinės krepšininkės: V. Paršiukaitė, A. Undraitienė, D. Naruševičiūtė, S. Rinkevičiūtė, R. Pilibaitytė, J. Burbaitė, A. Milašauskaitė, G. Valaitytė, J. Navickaitė, D. Šerelienė, J. Šėgždaitė, G. Jočytė, vadovaujamos trenerių Ž. Aleksandravičiaus ir L. Agintaitės, dar kartą apgynė vicečempionių titulą.

Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1975. Pirmasis įvyko Turku mieste (Suomija). Jame dalyvavo 8 šalių rinktinės. Čempionais tapo Lenkijos, vicečempionais – Švedijos, bronzos medalininkais – Jugoslavijos krepšininkai. II čempionate (1980 Varšuva, Lenkija) rungtyniavo 8 šalių rinktinės. Čempione tapo Lenkijos rinktinė, kurioje žaidė ir sidabro medalius laimėjo Lietuvos krepšininkai Š. Pečiulis, A. Jurkša, J. Lukošius. III čempionate (1984 Stokholmas, Švedija), kuriame vėl žaidė 8 šalių rinktinės, nugalėjo Lietuvos trenerio A. Šato treniruojama SSRS rinktinė, pirmaisiais Europos kurčiųjų krepšinio čempionais tapo A. Jurkša, Š. Pečiulis, R. Anskinas. IV čempionate (1988 Lionas, Lyon, Prancūzija), kuriame rungtyniavo jau 12 šalių rinktinės, vėl nugalėjo A. Šato rengta SSRS rinktinė, aukso medaliais apdovanoti: A. Jurkša, Š. Pečiulis, R. Balaišis. V čempionate (1992 Telavivas, Izraelis) tarp 12 šalių rinktinių pirmą kartą žaidė Lietuvos rinktinė ir tapo Europos čempione. Aukso medaliais apdovanoti: M. Bukelis, G. Šerelis, K. Baranauskas, A. Jurkša, R. Balaišis, R. Černajus, A. Dobilas, Š. Pečiulis, S. Malinauskas, N. Akelis; treneris S. Pladys. VI čempionate (1996 Krokuva, Krakow, Lenkija) tarp 12 šalių rinktinių Lietuvos vyrų rinktinė (R. Balaišis, A. Dobilas, R. Jočys, Š. Pečiulis, A. Bražinskas, E. Rimkevičius, R. Puzinas, M. Spudys, R. Černajus, S. Malinauskas, D. Lukošius, M. Vosylius; treneris A. Šatas) užėmė 4 vietą. VII čempionate (2000 Patrai, Graikija) rungtyniavo 12 ekipų. Lietuvos rinktinė, treniruojama A. Šato ir Š. Pečiulio, užėmė 3 vietą. Bronzos medaliais apdovanoti: R. Getautis, A. Dobilas, R. Jočys, A. Manželis, G. Šerelis, J. Skakunas, R. Puzinas, M. Vainius, A. Vyšniauskas, M. Minkevičius, M. Vosylius. VIII čempionate (2004 Liubliana, Slovėnija) Lietuvos rinktinė (treneriai M. Šatas ir A. Jurkša) vėl buvo trečia. Bronzos medalius laimėjo: A. Bareikis, A. Dobilas, J. Navlickas, A. Pazdrazdis, G. Šerelis, A. Bražinskas, R. Puzinas, M. Mileikis, S. Malinauskas, J. Skakunas, K. Bražinskas, M. Vainius. IX čempionate (2008 Bambergas, Vokietija) žaidė 12 šalių rinktinės. Europos čempionais antrą kartą tapo Lietuvos rinktinė: A. Bareikis, A. Pazdrazdis, J. Navlickas, R. Puzinas, M. Vainius, J. Skakunas, A. Kubilius, Š. Šiukščius, T. Kleiza, T. Karpavičius, A. Zenevič, E. Kriūnas; treneriai A. Šatas, A. Jurkša.

Pasaulio krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA) rengia kas ketverius metus (tais metais, kai nevyksta olimpinės žaidynės) pajėgiausioms pasaulio jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.

Pasaulio jaunių krepšinio čempionatai. Jaunių (merginų) čempionatai rengiami nuo 1985. Pirmasis įvyko Kolorado Springse (Colorado Springs, Jungtinės Amerikos Valstijos). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Čempione tapo SSRS rinktinė, finalo rungtynes su P. Korėjos komanda laimėjusi 80:75. Trečia buvo Jugoslavijos ekipa. SSRS rinktinėje žaidė Lietuvos krepšininkė I. Reinikova. Su SSRS rinktine pasaulio čempionėmis dar tapo I. Jonkutė ir J. Vilutytė (1989). Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė žaidė V pasaulio čempionato Brno mieste (Čekija) 2001 ir užėmė 8 vietą.

I jaunių (vaikinų) čempionato baigiamosiose varžybose Brazilijoje (1979) dalyvavo 12 šalių rinktinės, laimėjo Jungtinių Amerikos Valstijų. SSRS rinktinėje, užėmusioje 5 vietą, žaidė R. Kurtinaitis ir R. Valikonis. II čempionate (1983) sidabro medalius laimėjo Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis. Lietuvos jaunių rinktinė (M. Jaruševičius, Š. Jasikevičius, A. Jurkūnas, N. Karlikanovas, R. Kaukėnas, V. Kaukėnas, M. Kavoliukas, A. Kazlauskas, M. Lydeka, K. Marčiulionis, S. Raziulis, K. Šeštokas; treneris J. Kazlauskas) debiutavo V čempionate (1995) Graikijoje (žaidė 16 šalių rinktinės). Lietuva, nugalėjusi Venesuelą (85:84), Kroatiją (71:70), Kiniją (85:70), Prancūziją (85:81), Argentiną (71:66 ir 89:73), bet pralaimėjusi Australijai (58:94) ir Ispanijai (79:91), užėmė 5 vietą. Antrą kartą baigiamosiose varžybose Lietuvos jaunių (iki 19 metų) rinktinė žaidė VII čempionate (2003) Salonikuose (Graikija). Laimėję rungtynes su Malaizijos (107:39), Venesuelos (108:60), Australijos (96:87), Puerto Riko (90:77), Graikijos (75:72) krepšininkais, pralaimėję pogrupio rungtynes Kroatijos (69:73), Jungtinių Amerikos Valstijų (84:87) ir finalo rungtynes – Australijos (92:126) atstovams, Lietuvos krepšininkai tapo vicečempionais. Sidabro medaliais apdovanoti: S. Babrauskas, V. Dapkus, P. Jankūnas, A. Jomantas, P. Joneliūnas, L. Kleiza, L. Lekavičius, J. Mačiulis, M. Mažeika, L. Pečiukaitis, M. Prekevičius, D. Šilinskis; vyriausiasis treneris R. Kairys, treneris R. Butautas. Linas Kleiza buvo rezultatyviausias čempionato žaidėjas, per 8 rungtynes pelnęs 233 taškus. VIII čempionato baigiamosiose varžybose (2007) Lietuvos rinktinė (treneriai R. Paulauskas, R. Ramonas) Novi Sade (Serbija) laimėjo tik rungtynes su Libanu (105:69), Kinija (85:66), Korėjos Respublika (127:74), Kanada (86:75) ir užėmė 9 vietą.

Pasaulio jaunimo (merginų, iki 22 metų, vaikinų, iki 22 metų) krepšinio čempionatai. Pasaulio jaunimo merginų čempionatai rengiami nuo 2003. Lietuvos rinktinė juose nedalyvavo.

I pasaulio jaunimo vaikinų čempionatas vyko 1993 Ispanijoje – Burgose (Burgos), Palensijoje (Palencia) ir Valjadolide (Valladolid). Jame dalyvavo 12 šalių rinktinės. Čempionais tapo Jungtinių Amerikos Valstijų krepšininkai, laimėję finalo rungtynes su Prancūzijos žaidėjais 85:72. Treti buvo Brazilijos krepšininkai. Lietuvos jaunimo rinktinė (treneriai H. Giedraitis, Š. Sakalauskas) debiutavo II čempionate (1997) Melburne (Australija). Baigiamosiose varžybose (dalyvavo 12 komandų) laimėjo 2 rungtynes (su Naująja Zelandija, 66:45, ir Kinija, 97:49) iš 8 ir užėmė 8 vietą. IV čempionate (2005) Mar del Platoje (Argentina) Lietuva, laimėjusi rungtynes su Puerto Riku (97:81), Nigerija (110:75), Slovėnija (92:74), Kinija (96:75), Argentina (76:63), Australija (96:73), pralaimėjusi Jungtinėms Amerikos Valstijoms (83:103), finale įveikusi Graikiją (65:63), tapo pasaulio čempione. Rinktinėje žaidė: R. Alijevas, M. Anisimovas, S. Babrauskas, P. Jankūnas, A. Jomantas, A. Kavaliauskas, J. Mačiulis, G. Navickas, M. Prekevičius, V. Pridotkas, R. Seibutis, D. Šilinskas; treneriai R. Butautas, R. Kurtinaitis. Naudingiausiasis čempionato žaidėjas – R. Seibutis.

Pasaulio moterų krepšinio čempionatai. I čempionatas įvyko 1953 Santjage (Čilė), laimėjo Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinė. Lietuvos krepšininkės, žaidusios SSRS rinktinėje, tapo pasaulio čempionėmis: J. Daktaraitė (1959), A. Jankūnaitė-Rupšienė (1971, 1975), L. Vinčaitė (1971), V. Šulskytė-Beselienė (1983), R. Šidlauskaitė (1983), vicečempione – G. Tulevičiūtė (1957). 1959 ir 1964 SSRS moterų krepšinio rinktinės, tapusios pasaulio čempione, vyriausiasis treneris buvo S. Butautas. Lietuvos rinktinė (R. Aleliūnaitė-Jankovska, L. Berūkštienė, L. Brazdeikytė, L. Dambrauskaitė, D. Jodeikaitė, K. Kalesinskaitė, R. Kreivytė, D. Kurtinaitienė, J. Štreimikytė, V. Tuomaitė, R. Vadapalaitė, J. Vilutytė; treneriai V. Gedvilas, A. Paulauskas) debiutavo XIII čempionate (1998) Vokietijoje (rungtyniavo 16 šalių rinktinės), iš 9 laimėjo 4 rungtynes: su Senegalu (82:53), Kinija (72:70), Ispanija (66:83), Slovakija (66:58), ir užėmė 6 vietą. XIV čempionate (2002) Lietuvos rinktinė Kinijoje (dalyvavo 16 šalių rinktinės) iš 8 laimėjo 3 rungtynes: su Taivaniu (92:60), Kuba (63:60), Jugoslavija (83:62), ir užėmė 11 vietą. XV čempionate (2006) Lietuvos rinktinė (treneriai A. Paulauskas, A. Vainauskas) Brazilijoje iš 9 laimėjo 4 rungtynes: su Kanada (84:58), Senegalu (74:63), Argentina (62:47), Ispanija (80:71), ir užėmė 6 vietą.

Pasaulio vyrų krepšinio čempionatai. I čempionatas įvyko 1950 Buenos Airėse (Argentina), laimėjo Argentinos rinktinė. Lietuvos krepšininkai, žaidę SSRS rinktinėje, tapo pasaulio čempionais: M. Paulauskas (1967, 1974), S. Jovaiša, A. Sabonis, V. Chomičius (1982), vicečempionais: S. Jovaiša (1978), V. Chomičius, A. Sabonis, R. Kurtinaitis (1986), M. Paulauskas laimėjo bronzos medalį (1970). Lietuvos rinktinė (D. Adomaitis, G. Einikis, Š. Jasikevičius, A. Karnišovas, D. Lukminas, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, T. Pačėsas, V. Praškevičius, S. Štombergas, E. Žukauskas, M. Žukauskas; vyriausiasis treneris J. Kazlauskas) debiutavo XIII čempionate (1998) Graikijoje (dalyvavo 16 šalių rinktinės). Iš 9 laimėjo 5 rungtynes: su Korėjos Respublika (97:56), Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (84:82), Brazilija (66:62), Argentina (84:75 ir 77:76), ir užėmė 7 vietą. XV čempionate (2006) Lietuvos rinktinė Japonijoje (žaidė 24 šalių rinktinės) vėl laimėjo 5 rungtynes: su Kataru (106:55), Australija (78:57), Brazilija (79:74), Italija (71:68), Vokietija (77:67), ir liko 7 vietoje.

Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionatai

Pasaulio kurčiųjų moterų krepšinio čempionatus pradėta rengti 2002. Pirmasis įvyko Atėnuose (Graikija). Lietuvos rinktinė, kurioje žaidė: D. Serelienė, A. Undraitienė, S. Rinkevičiūtė, D. Žigelytė, A. Milašauskaitė, G. Gulbinaitė, D. Naruševičiūtė, A. Žegytė, J. Navickaitė (tr. J. Krasnekovienė, R. Balaišis), pelnė sidabro medalius. II čempionate (2007 Gvangdžou, Guangzhou, Kinija) Lietuvos rinktinė (D. Šerelienė, A. Undraitienė, S. Rinkevičiūtė, R. Pilibaitytė, J. Burbaitė, A. Milašauskaitė, V. Paršiukaitė, D. Naruševičiūtė, M. Kleizaitė, B. Aleknavičiūtė, J. Šegždaitė, G. Valaitytė; treneriai R. Balaišis, M. Minkevičius) užėmė 4 vietą.

Pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 2002. Pirmasis įvyko Atėnuose (Graikija). Dalyvavo pajėgiausios 12 šalių rinktinės. Lietuvos rinktinė (R. Getautas, M. Grigonis, A. Manželis, J. Skakunas, R. Puzinas, M. Vainius, A. Bareikis, J. Navlickas, M. Mileikis, G. Šerelis; treneris Š. Pečiulis) užėmė 4 vietą. II čempionato (2007 Gvangdžou, Guangzhou, Kinija) baigiamosiose varžybose žaidė 13 šalių rinktinės. Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerių A. Šato ir A. Jurkšos, pirmą kartą tapo pasaulio kurčiųjų krepšinio čempione. Aukso medaliais apdovanoti: A. Bareikis, A. Kubilius, J. Navlickas, Š. Šiukščius, T. Kleiza, M. Vainius, R. Puzinas, J. Buinickas, A. Pazdrazdis, J. Skakunas, K. Brazinskas, V. Urbonas.