Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-06-21 | REDAGUOTA: 2023-01-16

Krepšinis

Krepšìnis, sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje (28 × 15 m) aikštėje. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas – varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min (Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70–90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, prie jų 3,05 m aukštyje – krepšiai: 0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno. Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis, jo apskritimo ilgis 75–78 cm (vyrams), 72–74 cm (moterims), masė 567–650 g (vyrams), 510–567 g (moterims). Rungtynėms teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, vienas jų vyresnysis. Jiems padeda teisėjai sekretoriai, teisėjai laikininkai ir rungtynių komisaras. Žaidimo metu įmetus kamuolį į krepšį iš dviejų taškų zonos puolančiai komandai įskaitomi 2, iš trijų taškų zonos (iš tolesnio kaip 6,25 m nuotolio) – 3 taškai, už tikslų baudos metimą (iš 5,8 m nuotolio) – 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų. Jeigu pasibaigus rungtynių laikui komandos turi po lygiai taškų, rungtynės pratęsiamos po 5 min tol, kol viena komanda laimi.

Krepšinis pradėtas žaisti 1891. Jį sumanė ir pirmąsias taisykles (jų buvo 13, sudarė 500 angliškų žodžių) parengė Springfildo (Springfield, Jungtinės Amerikos Valstijos) koledžo dėstytojas Džeimsas Neismitas (James Naismith, 1861–1939) studentų kūno kultūros pratyboms. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 03 11 nedidukėje (15 × 10,5 m) to koledžo salėje tarp dėstytojų ir studentų. Studentai laimėjo 5:1. Naujasis sportinis žaidimas sparčiai plito po pasaulį. 1904 per III olimpines žaidynes Sent Luise (St Louis, Jungtinės Amerikos Valstijos) surengtos parodomosios krepšinio varžybos.

1932 įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, FIBA); nuo 1988 – Tarptautinė krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball), 2007 vienijo 214 pasaulio šalių ir teritorijų krepšinio organizacijas. 1949 įkurta stipriausia krepšininkų profesionalų lyga – Nacionalinė krepšinio asociacija (angl. National Basketball Association, NBA), vienijanti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados profesionalų krepšinio klubus; pirmasis Lietuvos krepšininkas, pradėjęs žaisti (1989) Nacionalinėje krepšinio asociacijoje, buvo Šarūnas Marčiulionis.

Kas dveji metai (jaunių, jaunučių nuo 2004 kasmet) rengiami Europos vyrų (nuo 1935), jaunių vaikinų (nuo 1964), jaunučių berniukų (nuo 1971), jaunimo (iki 20–22 metų; nuo 1992), Europos moterų (nuo 1938), jaunių merginų (nuo 1965), jaunučių mergaičių (nuo 1976), jaunimo merginų (nuo 2000) krepšinio čempionatai. Kas ketveri metai rengiami pasaulio vyrų (nuo 1950), jaunių vaikinų (nuo 1979), jaunimo vaikinų (nuo 1993), pasaulio moterų (nuo 1953), jaunių merginų (nuo 1985), jaunimo merginų (nuo 2003) krepšinio čempionatai. Į olimpinių žaidynių sportinę programą vyrų krepšinis įtrauktas 1936, moterų – 1976. Nuo 1958 rengiamos Europos vyrų, nuo 1959 – moterų klubų krepšinio komandų varžybos, 1966–1987 ir 1996 rengtos pasaulio klubų krepšinio komandų varžybos dėl Tarpžemyninės Viljamo Džonso (William Jones) taurės. Nuo 1989 Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose varžybose dalyvauja ir krepšininkai profesionalai.

1948 pradėtas žaisti mažasis krepšinis, skirtas 7–12 metų vaikams: žaidžiama 4 kėlinukai po 3–10 min 11–15 × 20–28 m aikštėje, krepšiai kabo 2,6 m aukštyje, kamuolio masė 450–500 g, apskritimo ilgis 68–73 cm. Pradininkas – Jungtinių Amerikos Valstijų treneris D. Arčeris (J. Archer).

Be pagrindinės, dar žaidžiama ir daug kitų krepšinio atmainų: angliškasis (žaidžia moterys – komandose po 7 žaidėjas, kamuolį galima laikyti 3 s), argentinietiškasis (komandose po 6 žaidėjus, 50 cm skersmens krepšiai kabo 3,3 m aukštyje), lauko (komandose po 11 žaidėjų, tikslas – įmesti kamuolį į varžovo saugomą 150 × 90 × 30 cm duobę aikštės galuose), olandiškasis (komandose po 12 žaidėjų – 6 moterys ir 6 vyrai, aikštė – 75 × 40–30 m, jos galuose 10 cm nuo galinės linijos 39–42 cm skersmens krepšiai be skydų, tvirtinami 3,5 m aukštyje tiesiog prie strypo), trijulių (komandose po 3 žaidėjus, žaidžiančius pusėje aikštės) ir kitos. Viena krepšinio atmainų, pritaikytų judėjimo negalią turintiems žaidėjams, yra vežimėlių krepšinis – žaidimas, kurį žaidžia neįgalieji važinėdami po aikštę vežimėliais. Jį 1949 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo žaisti II pasaulinio karo metu negalią įgiję asmenys. 1950 sparčiai ėmė plisti Europoje, vėliau visame pasaulyje. Nuo 1960 vežimėlių krepšinis įtrauktas į paralimpinių žaidynių sporto programą. Nuo 1970 rengiami vyrų, nuo 1973 – moterų Europos čempionatai (krepšinio čempionatai). Pasaulio vežimėlių krepšinio aukso taurės varžybos rengiamos nacionalinėms vyrų komandoms nuo 1973, moterų – nuo 1990.

LIETUVOJE 1920 Kaune pradėtas žaisti vokiškasis (olandiškasis) krepšinis. Pradininkės Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė, Aldona Bulotaitė, G. Rimkaitė, A. Vaitelytė-Mačiuikienė, vėliau – Karolis Dineika, Steponas Darius, Konstantinas Savickas. Pagrindinė krepšinio atmaina į Lietuvą atėjo trimis keliais: iš Rygos – Džeimso Neismito sukurtas krepšinio taisykles į Kauną Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės prašymu 1921 atsiuntė Rygos futbolininkai; iš Sankt Peterburgo – 1922 knygelę Krepšiasvydis vyrams parašė Karolis Dineika, ten susipažinęs su naujuoju žaidimu; iš Jungtinių Amerikos Valstijų – esminę ir metodinę paramą nuo 1935 teikė lietuviai išeiviai.

Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 04 23 Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Žaidė Stepas Garbačiauskas, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, V. Dineika, Steponas Darius ir kiti. Ta diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena. Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 10 04–10. Dalyvavo 2 moterų komandos – LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatyta žaisti 3 rungtynes, bet, vienas laimėjus LFLS (8:6), vienas LŠS (4:2) ir vienoms pasibaigus lygiosiomis (4:4), buvo žaistos ketvirtosios, jas 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės G. Rimkaitė, A. Vaitelytė, Elena Garbačiauskienė, J. Gaižutytė, A. Karnauskaitė, Aldona Bulotaitė ir tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis. Pirmasis vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924. Jame dalyvavo LFLS I, LFLS II ir LDS (Lietuvos dviračių sąjunga) komandos. LFLS I komanda, kurioje žaidė M. Bankauskas, A. Bulvičius. J. Goreckas, A. Toliušis, V. Vokietaitis, tapo pirmąja čempione, nugalėjusi LFLS II 20:7, LDS 35:2. 1924 surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją kategoriją įgijo 4 teisėjai, tarp jų Elena Garbačiauskienė ir Steponas Darius. 1925 surengtos pirmosios krepšinio taurės varžybos; taurę įsteigė operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Pirmosios taurę laimėjo LFLS žaidėjos, finalo rungtynėse 20:2 įveikusios Makabi krepšininkes.

Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų rinktinė (V. Balčiūnas, M. Bučinskas A. Heiningas, S. Kumpis, B. Norvaiša, S. Sabaliauskas) žaidė 1925 12 13 Rygoje su Latvijos komanda ir pralaimėjo 20:41. Po metų (1926 12 19) antrąsias tarpvalstybines rungtynes lietuviai pralaimėjo latviams 12:47. Gera paspirtis Lietuvos krepšiniui buvo Stepono Dariaus knygutė Basketbolo žaidimas, krepšiasvydis (1926).

1927–1932 krepšinis Lietuvoje buvo apmiręs. Krepšinio atgaivos pradžia 1932, kai pradėtas žaisti ir žiemą (pritaikius vasaros teatro patalpas Kaune). Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai) su modernia žaidimų sale. Toje salėje treniravosi, žaidė kelių kartų krepšininkai, buvo rengiami krepšinio treneriai. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas (1936 jis parengė knygelę Krepšinis). 1936 Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu. Lietuvos krepšinio atstovus pradėta kviesti į visus Tarptautinės krepšinio federacijos renginius, Lietuvos komandas – į varžybas. 1937 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes (su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7, Lenkija 32:25, vėl su Italija finale 24:23) ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas  Talzūnas, jis buvo ir rezultatyviausias žaidėjas: per 5 rungtynes pelnė 67 taškus. Į simbolinį Europos čempionato penketuką išrinktas ir Feliksas Kriaučiūnas.

Krepšinio populiarumą Lietuvoje ir krepšininkų meistriškumą patvirtino I Lietuvių tautinės olimpiados (LTO) krepšinio varžybos (1938). Moksleivių olimpiados mergaičių krepšinio varžybų finalo rungtynes žaidė Telšių ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo (rezultatas 6:4), berniukų – Kauno Aušros ir Joniškio (21:17) gimnazijų komandos. Suaugusiųjų krepšinio varžybose dalyvavo 16 moterų ir 24 vyrų komandos. 1 vietą užėmė Prano Lubino treniruojamos LFLS krepšininkės ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių rinktinė. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 05 22 Kaune žaidė pirmąsias tarpvalstybines krepšinio rungtynes su Estijos komanda ir nugalėjo 15:7. Rinktinė 1938 dalyvavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje. Laimėjusi rungtynes su Italija 23:21, Šveicarija 28:10, Prancūzija 20:14, pralaimėjusi Lenkijai 21:24, ji pelnė sidabro medalius. Rinktinėje žaidė: Juzė Jazbutienė, Stasė Markevičienė, Tatjana Karumnaitė, Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Bronė Didžiulytė, Eleonora Vaškelytė, Juzefa Makūnaitė (treneris Feliksas Kriaučiūnas). Lietuvos krepšininkai, 1937 tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 05 21–28 ką tik pastatytoje sporto halėje (tai buvo pirmasis Europoje sporto statinys krepšinio varžyboms rengti). Laimėję visas 7 rungtynes (su Latvija 37:36, Estija 33:14, Lenkija 46:18, Prancūzija 48:18, Vengrija 79:15, Italija 41:27, Suomija 112:9), Lietuvos krepšininkai Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Vytautas Leščinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Petras Norkus, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Mykolas Ruzgys, Zenonas Puzinauskas, Mindaugas Šliūpas (treneris Feliksas Kriaučiūnas) antrą kartą tapo Europos čempionais. Artėjančio karo ir skaudžių permainų meto pranašas buvo žinia, kad 1940 pavasarį Kaune turėjęs vykti II Europos moterų krepšinio čempionatas nebus rengiamas.

Krepšinis Lietuvoje SSRS okupacijų (1940–1941,1944–1989) ir Vokietijos okupacijos (1941–1944) metais

SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose – Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės – 4 vietą. 1941 balandžio mėnesį Kauno sporto halėje surengtos Pabaltijo šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynes žiūrėjo apie 6000 žiūrovų. Jas laimėjo Lietuvos rinktinė 38:33. Joje žaidė ir taškų pelnė: Vytautas Leščinskas (11), Zenonas Puzinauskas (10), Artūras Andrulis ir Vytautas Kulakauskas (po 7), S. Mackevičius (3).

Vokietijos okupuotoje Lietuvoje buvo rengiama daugiau varžybų krepšininkų gimtosiose vietose, su artimais kaimynais. 1944 06 08–11 Kaune surengtos 10 pajėgiausių Lietuvos vyrų krepšinio komandų varžybos – Dešimtuko turnyras; tai buvo paskutinės varžybos, kuriose dalyvavo daug pajėgiausių krepšininkų, tų pačių metų vasarą pasitraukusių į Vakarus (Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, S. Mackevičius, Vytautas Petras Norkus, Artūras Andrulis) arba ištremtų į SSRS (Stanislovas Šačkus, Vytautas Leščinskas).

SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda – SSRS vyrų krepšinio čempione. Kauno Žalgiris SSRS čempionu tapo 1951, 1985,1986, 1987, vicečempionu – 1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989, bronzos medalininku 1953, 1954, 1955, 1971, 1973, 1978, bronzos medalius pelnė Vilniaus Statyba (1979) ir Vilniaus Kibirkštis (1979,1971, 1972, 1984); Kauno Žalgiris laimėjo SSRS taurę (1953) ir Tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę (1986). Lietuvos vyrų rinktinė SSRS žiemos čempionatuose (1953, 1954) pelnė aukso, SSRS tautų spartakiadoje – bronzos (1956), Lietuvos moterų rinktinė – sidabro (1979) medalius.

Pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius (1952), pirmąja pasaulio čempione tapo Jūratė Daktaraitė (1959), olimpiniu čempionu – Modestas Paulauskas (1972). 1956–1988 olimpiniais čempionais (be Modesto Paulausko) tapo: Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), Vida Šulskytė-Beselienė (1980), Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1988), sidabro medalius laimėjo: Kazys Petkevičius (1956), Stanislovas Stonkus (1956), Arūnas Lauritėnas (1956), bronzos – Modestas Paulauskas (1968), Sergejus Jovaiša (1980), Vitalija Tuomaitė (1988). 1957–1986 pasaulio čempionais (be Jūratės Daktaraitės) tapo: Modestas Paulauskas (1967, 1974), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1971, 1975), Larisa Vinčaitė (1971), Vida Šulskytė-Beselienė (1983), Ramunė Šidlauskaitė (1983), Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis (1982), sidabro medalius laimėjo: Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1957), Sergejus Jovaiša (1978), Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1986), bronzos – Modestas Paulauskas (1970). 1947–1989 Europos čempionais tapo: Stepas Butautas (1947, 1951, 1953), Vytautas Kulakauskas (1947), Justinas Lagunavičius (1947, 1951, 1953), Kazys Petkevičius (1947, 1953), Arūnas Lauritėnas (1953, 1957), Stanislovas Stonkus (1957), Jūratė Daktaraitė (1960, 1962), Modestas Paulauskas (1965, 1967, 1969, 1971), Laima Rutkauskaitė-Jukelienė (1966), Zita Bareikytė (1968), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1972, 1976, 1978), Vida Šulskytė-Beselienė (1976, 1978, 1980), Valdemaras Chomičius (1979, 1985), Sergejus Jovaiša (1981, 1985), Ramunė Šidlauskaitė (1983, 1985), Vitalija Tuomaitė (1985, 1987), Arvydas Sabonis (1985), Rimas Kurtinaitis (1985), sidabro medalius laimėjo: Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1958), Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (1987), bronzos – Stanislovas Stonkus, Kazys Petkevičius, Arūnas Lauritėnas (1955), Modestas Paulauskas (1973), Valdemaras Chomičius (1983, 1989), Sergejus Jovaiša (1983), Arvydas Sabonis (1983, 1989), Šarūnas Marčiulionis (1989), Rimas Kurtinaitis (1989). Lietuvos krepšininkai ir krepšininkės (suaugusieji), žaisdami SSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947–1989), laimėjo 17 olimpinių (8 aukso, 6 sidabro, 3 bronzos), 17 pasaulio (atitinkamai 11, 5, 1) ir 51 Europos (36, 4, 11) vyrų ir moterų krepšinio čempionatų medalių.

Krepšinis Nepriklausomos Lietuvos metais (1990–2008)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1991 12 20 Springfilde (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykusiame Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) kongrese, skirtame krepšinio 100‑mečio jubiliejui (dalyvavo beveik 200 pasaulio šalių ir teritorijų, Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos krepšinio vadovai), pirmą kartą skambėjo lietuvių kalba: Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Stanislovas Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir Lietuvos krepšinio federacijos pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos nario statusą. Po neilgo Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos kongreso posėdžio Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos prezidentas Džordžas Kilianas (George Kilian) paskelbė kongreso sprendimą atkurti Lietuvos krepšinio federacijos narystę ir pakvietė dalyvauti visose Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos varžybose, renginiuose.

1992 pavasarį paminėtas Lietuvos krepšinio 70‑metis: sukurtas dokumentinis filmas Mūsų krepšinis (4 serijos, 1992) ir TV filmas Nebaigtas stebuklas (3 serijos, 2001; abiejų režisierius Henrikas Algimantas Galinis), pirmą kartą surengtas 20 geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkių ir 25 krepšininkų  konkursas-rinkimai (rinko Lietuvos krepšinio mėgėjai; buvo paminėta 61 krepšininkė ir 77 krepšininkai).

Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema – pradėta kurti (1993) krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993). Ryškiausios permainos ir pergalės buvo oficialiose tarptautinėse varžybose, kuriose Lietuvos krepšinio rinktinė žaidė daugiau kaip po pusės amžiaus pertraukos. Lietuvos krepšinio federacijos vadovai ir atstovai dalyvavo Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos renginiuose: kongresuose, seminaruose (nuo 1992). Lietuvos krepšinio atstovai renkami į Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos komitetus, komisijas. Rimas Kurtinaitis (1998–2002) ir Šarūnas Marčiulionis (2002–2006) buvo Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto nariai, Algimantas Pavilonis (2002–2006) ir Mindaugas Balčiūnas (nuo 2007) – Tarptautinės mėgėjų krepšinio Techninės komisijos nariai. Pirmoji į oficialias tarptautines varžybas sugrįžo Lietuvos vyrų rinktinė: ji 1992 06 22 Badachose (Badajoz, Ispanija) žaidė olimpinių atrankos varžybų rungtynes su Olandija ir nugalėjo 100:75. Laimėjusi atrankos varžybų visas 11 rungtynių, Lietuvos rinktinė pateko į XXV olimpinių žaidynių (1992 Barselona) baigiamąsias krepšinio varžybas ir pelnė bronzos medalius.

Į Europos čempionatą Lietuvos vyrų rinktinė sugrįžo 1993 – žaidė atrankos varžybose. Nugalėjusi Lenkiją (102:99), bet pralaimėjusi Baltarusijai (80:88), Lietuvos rinktinė į baigiamąjį 1993 Europos čempionato etapą nepateko. 1995 atrankos varžybose Lietuvos krepšininkai, laimėję rungtynes su Olandija (93:85), Škotija (117:69), Islandija (106:100), Austrija (116:94), nors ir pralaimėję Ukrainai (75:80), įgijo teisę žaisti pusfinalio turnyre. Aplenkusi Estijos ir Latvijos rinktines, kartu su Slovėnija Lietuvos rinktinė gavo teisę žaisti baigiamosiose Europos čempionato varžybose. Čia laimėjusi rungtynes su Vokietijos (96:82), Graikijos (89:73), Italijos (80:69), Švedijos (96:73), Izraelio (91:75) rinktinėmis, bet pralaimėjusi Jugoslavijos rinktinei (61:70), Lietuva ketvirtfinalyje įveikė Rusijos (82:71), pusfinalyje – Kroatijos (90:80) rinktines. Pralaimėję finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96), Lietuvos krepšininkai ne tik buvo apdovanoti sidabro medaliais, bet ir ilgam sugrįžo į Europos krepšinio elitą.

Moterų rinktinė 1995 žaidė Europos čempionato baigiamosiose varžybose ir užėmė 5 vietą. XXVI Europos čempionate (1997) lietuvės, iš 8 žaistų rungtynių laimėjusios 7, tapo Europos čempionėmis.

1991 Lietuvoje pradėtas žaisti vežimėlių krepšinis: tada Kauno Santakos neįgaliųjų sporto klube susibūrė pirmoji vežimėlių krepšinio komanda. Iniciatoriai Kęstutis Skučas, A. Zumaras ir K. Karpavičius. Nuo 1992 pradėta dalyvauti varžybose su kitų šalių (Rusija) komandomis. Pirmieji žaidėjai: P. Barakauskas, K. Bernotas, H. Dailidė, R. Godliauskas, G. Marčiulionis, A. Sadauskas, K. Skučas, R. Unikauskas. 1995 surengtas pirmasis Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio čempionatas, jame žaidė 3 komandos: dvi iš Kauno, viena iš Vilniaus. 2007 čempionate varžėsi 6 komandos: Kauno RSK ir Santaka, Vilniaus Draugystė, Panevėžio Saulėtekis, Šiaulių Entuziastas ir Alytaus Alytupis. 1 kartą (1998, 1999, 2003–2007) Lietuvos čempione tapo Kauno RSK komanda, po 3 kartus – Vilniaus Draugystė (2000–2002) ir Kauno Santaka (1995–1997).

Nuo 1999 Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinė dalyvauja Europos čempionatuose. Geriausiai ji žaidė 2007 čempionate Dubline (Airija): laimėjo sidabro medalius. Vicečempionais tapo: M. Jaruševičius, M. Juškaitis, M. Komka, S. Kulboka, A. Patkauskas, A. Seniut, V. ir Kęstutis Skučai, R. Stanislovaitis, V. Stravinskas, A. Suchora, D. Voronovas (Voronov), treneris A. Šumovičius (Šumovič).

Lietuvos krepšinio organizatoriai: 1929–1932 Lietuvos sporto lygos Basketbolo komiteto pirmininkas R. Racevičius; 1933–1944 Kamuolio žaidimų krepšinio komiteto pirmininkas: B. Zargas (1933), S. Sačkus (1933–1934, 1936–1939), Nikodemas Čerekas (1935), A. Grebliauskas (1936), A. Mikalauskas (1939), M. Zaroskis (1939–1940, 1941), Leonas Baltrūnas (1940, 1941–1944); nuo 1944 Lietuvos krepšinio sekcijos (federacijos) pirmininkai (prezidentai): Vytautas Leščinskas (1944–1945), Antanas Naujokas (1945–1946), Vytautas Kulakauskas (1947–1959), Stepas Butautas (1959–1961), Stanislovas Stonkus (1961–1971, 1979–1983, 1990–1994), Valentinas Greičiūnas (1971–1979), Henrikas Jackevičius (1984–1990), Algimantas Pavilonis (1994–2002), Vladas Garastas (2003–2011), Arvydas Sabonis (2011–2021), Vydas Gedvilas (nuo 2021).

Lietuvos krepšinio taurės varžybų populiarumo kaita (1949–1999)

Metai

Dalyvavusių komandų skaičius

Moterų

Vyrų

Iš viso

1949

15

26

41

1950

46

46

92

1962

64

64

128

1966

56

75

131

1967

57

85

142

1969

64

95

159

1970

59

103

162

1971

60

117

177

1975

53

127

180

1976

59

133

192

1979

57

150

207

1981

64

161

225

1983

57

169

226

1984

66

185

251

1986

61

196

257

1987

59

216

275

1988

54

215

269

1989

56

214

270

1990

50

202

252

1991

39

211

250

1993

26

133

159

1996

19

31

50

1999

4

16

20

Geriausiosios krepšininkės

Eil. Nr.

Krepšininkė

Metai, kuriais žaidė Lietuvos rinktinėje

Surinkti balai

1.

A. Jankūnaitė-Rupšienė

1970–1983

7440

2.

V. Šulskytė-Beselienė

1975–1987

6881

3.

J. Daktaraitė

1954–1963

6244

4.

R. Šidlauskaitė-Venskūnienė

1979–1985

6180

5.

V. Tuomaitė

1982–1998

5790

6.

G. Tulevičiūtė-Vileikienė

1953–1963

5440

7.

L. Vinčaitė

1967–1971

4342

8.

Z. Bareikytė

1966–1969

3759

9.

L. Rutkauskaitė-Jukelienė

1963–1967

3453

10.

J. Kalužkevičiūtė-Lill

1966–1979

2682

11.

O. Bartkevičiūtė-Butautienė

1946–1959

2615

12.

S. Astrauskaitė

1938–1941

2606

13.

G. Miuleraitė

1938–1941

2506

14.

G. Sviderskaitė

1948–1959

2453

15.

Z. Makselytė-Kuzminskienė

1974–1987

1909

16.

G. Briedytė-Jančiauskienė

1979–1987

1764

17.

N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė

1968–1975

1635

18.

L. Gedminienė

1963–1971

1591

19.

J. Makūnaitė-Svetikienė

1938–1950

1352

20.

J. Jazbutienė

1938–1940

1345

Geriausieji krepšininkai

Eil. Nr.

Krepšininkas

Metai, kuriais žaidė Lietuvos rinktinėje

Surinkti balai

1.

A. Sabonis

nuo 1983

9359

2

Š. Marčiulionis

nuo 1992

9276

3.

M. Paulauskas

1962–1975

9082

4.

V. Chomičius

nuo 1979

7942

5.

R. Kurtinaitis

nuo 1983

7628

6.

S. Jovaiša

nuo 1973

7254

7.

S. Butautas

1945–1956

7236

8.

P. Lubinas

1939

6886

9.

S. Stonkus

1951–1957

6323

10.

J. Lagunavičius

1945–1954

5689

11.

A. Lauritėnas

1952–1962

5608

12.

K. Petkevičius

1946–1957

5474

13.

A. Linkevičius

1970–1979

3314

14.

F. Kriaučiūnas

1937–1939

3163

15.

Z. Puzinauskas

1937–1941

3096

16.

V. Kulakauskas

1940–1948

2551

17.

R. Girskis

1970–1982

2528

18.

A. Andrulis

1936–1941

2416

19.

L. Baltrūnas

1936–1940

2169

20.

V. Budriūnas

1938–1939

2028

21.

H. Giedraitis

1959–1971

1698

22.

M. Ruzgys

1939–1940

1586

23.

A. Pavilonis

1975–1982

1521

24.

P. Talzūnas

1937

1497

25.

R. Venzbergas

1965–1975

1495

Lietuvos krepšinio komandų svarbiausi laimėjimai oficialiose tarptautinėse varžybose (1992–2008)

Varžybos

Lietuvos komanda

Metai

Miestas, šalis

Užimta vieta

XXV olimpinės žaidynės

Lietuvos vyrų rinktinė

1992

Barselona, Ispanija

 

V Europos kurčiųjų čempionatas

Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė

1992

Tel Avivas, Izraelis

1

XVI Europos jaunių (17–18 m.)

Lietuvos jaunių rinktinė

1994

Tel Avivas, Izraelis

1

XXIX Europos vyrų čempionatas

Lietuvos vyrų rinktinė

1995

Atėnai, Graikija

2

III Europos jaunimo (iki 20 m.)

Lietuvos jaunimo rinktinė

1996

Stambulas, Turkija

1

XXVI olimpinės žaidynės

Lietuvos vyrų rinktinė

1996

Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos

3

XXVI Europos moterų čempionatas

Lietuvos moterų rinktinė

1997

Budapeštas, Vengrija

1

XVIII kurčiųjų olimpinės žaidynės

Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė

1997

Kopenhaga, Danija

2

Europos šalių taurių laimėtojų taurės

Kauno Žalgiris

1998

Išvykose

1

Eurolygos čempionatas

Kauno Žalgiris

1999

Išvykose

1

XXVIII olimpinės žaidynės

Lietuvos vyrų rinktinė

2000

Sidnėjus, Australija

3

XIX kurčiųjų žaidynės

Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė

2001

Roma, Italija

3

XXXIII Europos vyrų krepšinio čempionatas

Lietuvos vyrų rinktinė

2003

Stokholmas, Švedija

1

Pasaulio jaunių (iki 19 m.) čempionatas

Lietuvos jaunių rinktinė

2003

Salonikai, Graikija

2

XXVIII olimpinės žaidynės

Lietuvos vyrų rinktinė

2004

Atėnai, Graikija

4

Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas

Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė

2004

Brno, Čekija

3

Pasaulio jaunimo (iki 21 m.) čempionatas

Lietuvos jaunimo rinktinė

2005

Mar del Plata, Argentina

1

ULEB taurės varžybos

Vilniaus Lietuvos rytas

2005

Išvykose

1

Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas

Lietuvos vaikinų rinktinė

2005

Čechovas, Rusija

2

XX kurčiųjų žaidynės

Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė

2005

Melburnas, Australija

3

XX kurčiųjų žaidynės

Lietuvos moterų kurčiųjų krepšinio rinktinė

2005

Melburnas, Australija

3

XXIII Europos jaunių čempionatas

Lietuvos jaunių (18–19 m.) vaikinų rinktinė

2006

Amaliada, Graikija

2

Europos jaunučių čempionatas

Lietuvos mergaičių (15–16 m.) rinktinė

2006

Košicė, Slovakija

3

Europos jaunimo (iki 20 m.) kurčiųjų krepšinio čempionatas

Lietuvos vaikinų kurčiųjų krepšinio rinktinė

2006

 

1

Europos jaunimo (iki 20 m.) kurčiųjų krepšinio čempionatas

Lietuvos merginų kurčiųjų krepšinio rinktinė

2006

 

1

FIBA trijulių krepšinio pasaulio taurės varžybos

Lietuvos vyrų rinktinė

2006

Kaorlė, Italija

1

Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionatas

Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė

2007

Kinija

1

Pasaulinės universiados krepšinio varžybos

Lietuvos studentų rinktinė

2007

Bankokas, Tailandas

1

Europos jaunimo olimpinio festivalio krepšinio varžybos

Lietuvos berniukų (iki 15 m.) rinktinė

2007

Belgradas, Serbija

1

Europos jaunučių čempionatas

Lietuvos berniukų (15–16 m.) rinktinė

2007

Kreta, Graikija

3

Europos kurčiųjų čempionatas

Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė

2008

Bambergas, Vokietija

1

Europos jaunučių čempionatas

Lietuvos berniukų (15–16 m.) rinktinė

2008

Peskara, Pescara, Italija

1

Europos jaunių čempionatas

Lietuvos merginų (17–18 m.) rinktinė

2008

Nitra, Slovakija

1

Europos jaunių čempionatas

Lietuvos vaikinų (17–18 m.) rinktinė

2008

Amaliada, Graikija

2

Europos jaunimo čempionatas

Lietuvos vaikinų (iki 20 m.) rinktinė

2008

Ryga, Latvija

2

XXIX olimpinės žaidynės

Lietuvos vyrų rinktinė

2008

Pekinas, Kinija

4

Europos kurčiųjų čempionatas

Lietuvos moterų kurčiųjų krepšinio rinktinė

2008

Bambergas, Vokietija

2

Galerija

author

Stanislovas Stonkus

Skip to content