Kultūrìzmas, pagal Tarptautinės kultūrizmo federacijos (angl. International Federation of Body Builders, IFBB) taisỹkles, sporto šaka – išugdytos raumenų sistemos meninis rodymas; fizinių pratimų su svarsčiais, sveikos mitybos ir poilsio sistema žmogaus sveikatai stiprinti ir kūno raumenims proporcingai ugdyti. Varžybose atliekama privalomoji ir laisvoji programa: privalomojoje (5–7 pozos) vertinamas sportininko raumenų grupių išsivystymas, proporcijos, reljefiškumas, laisvojoje (trukmė – 60 s), atliekamoje pagal muziką, – gebėjimas estetiškai parodyti kūno raumenų išugdymo lygį. Varžybų dalyviai iki 1975 buvo skirstomi į 3 ūgio (iki 168, iki 175 ir daugiau kaip 175 cm), vėliau – į svorio kategorijas: vyrai – į 8 (65, 70, 75, 80, 85, 90, 100 ir daugiau kaip 100 kg), moterys – į 3 (52, 57 ir daugiau kaip 57 kg). Pastaraisiais metais kaip moterų lengvojo kultūrizmo atmaina susiformavo kūno rengyba (angl. fitness – sveikatingumas, kūno rengyba).
Pratimus su įrankiais raumenų jėgai ugdyti ir grožiui palaikyti darė senovės graikai ir romėnai. Šiuolaikinio kultūrizmo pagrindai sukurti Jungtinėje Karalystėje. Nuo 20 amžiaus pradžios rengiami vyrų kūno grožio tarptautiniai konkursai, nuo 20 amžiaus vidurio – kasmet pasaulio čempionatai.
Kultūrizmo užuomazgos atsirado 19 amžiaus pabaigoje Europoje. Žinomiausias iš pradininkų – Eugenas Sandovas (angl. Eugen Sandow, tikrasis vardas vok. Friedrich Wilhelm Müller; 1867–1925). Tobulai išvystęs savo kūno raumenyną ir jėgą publikai demonstravo įvairius pratimus. Gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje įkūrė keletą kultūrizmo klubų, surengė pirmąsias varžybas pagal aiškius teisėjavimo kriterijus. Jų finalas vyko Londone 1901 09 14 Albert Hall salėje; nugalėtoju tapo Viljamas Miurėjus (William Murray). 1903 Eugenas Sandovas išleido knygą Body building, kurioje aprašė savo fizinių pratimų su svarsčiais sistemą. Vėliau kultūrizmas tapo labai populiarus ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 8 dešimtmečio pabaigos – Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Australijoje. 1946 įkurta Tarptautinės kultūrizmo federacija (angl. International Federation of Body Builders, IFBB). Pasaulio vyrų čempionatai vyksta nuo 1959, Europos – nuo 1966. Nuo 1981 rengiami Europos, nuo 1983 – pasaulio moterų kultūrizmo čempionatai. Nuo 1981 Tarptautinės kultūrizmo federacijos atstovai dalyvauja kas 4 metai vykstančiose pasaulio žaidynėse, kuriose rungtyniauja neolimpinių šakų sportininkai. kultūrizmas įtrauktas į Azijos, Pietryčių Azijos, Panamerikos, Pietų Okeanijos regionines sporto žaidynes. Tarptautinei kultūrizmo federacijai priklauso 174 šalys (2006).
Kultūrizmas buvo puoselėjamas Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvių imtynininkų ir svarsčių kilnotojų, turinčių gražius kūnus. Antanas Brazauskas (Jungtinėse Amerikos Valstijose tapo Andy Brown; gimęs 1906 Niujorke) – 100 kg masės imtynininkas – nuo 16 metų sėkmingai dalyvavo svarbiose varžybose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Argentinoje. Stipruolis Vincentas Markauskas (Vincent Markowski, 1903–1954) Holivudo filmuose garsėjo kaip atletas kaubojus Tomas Taileris (Tom Tyler). Oficialiose kultūrizmo varžybose dalyvavo A. Kigas (g. 1920 Čikagoje), 1947 laimėjęs Mr. Chicago, 1956 – Mr. Illinois titulą, čikagietis B. Markūnas, 1948 laimėjęs Mr. Chicago, vėliau ir kitų valstijų analogiškus titulus, A. Brijunas, 1950 laimėjęs Mr. Chicago titulą. Labiausiai išgarsėjo Alanas Stefanas (Alan Stephan; tikrasis Albertas Steponavičius ar Steponaitis; gimęs 1924 Čikagoje), 1946 ir 1949 laimėjęs garbingiausią mėgėjų Mr. America titulą.
LIETUVOJE kultūrizmo ištakos siekia 20 amžiaus 3 dešimtmetį. 1928 07 21 Kauno miesto sode buvo renkamas gražiausiai sudėtas imtynininkas (vertino žiūrovai), laimėjo grandinis V. Labanauskas (Šiauliai). Po II pasaulinio karo kultūrizmui plisti turėjo įtakos 1959 Lenkijoje vykęs pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas, kuriame buvo ir kultūrizmo varžybos. Pirmieji entuziastai – Viktoras Augustinas, E. Uzdonas, V. Jankauskas, V. Laucaitis, E. Ivanauskas, V. Misevičius ir kiti. 1964 įkurtas kultūrizmo klubas Jaunystė (vadovas J. Jusevičius, talkino P. Tarvydas, V. Jankauskas). Pirmosios kultūrizmo varžybos įvyko 1965 05 23 prie Kauno marių Kauno aukštųjų mokyklų studentų šventės metu; absoliučiuoju nugalėtoju tapo R. Macijauskas (Kauno politechnikos institutas). 1965 11 28 prie Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos buvo sudarytas Atletinės gimnastikos (taip ideologiniais sumetimais iki 1991 buvo vadinamas kultūrizmo) komitetas, 1969 vietoj komiteto įsteigta federacija (draudimo metais vėl tapo komitetu). Pirmasis oficialus Lietuvos atletinės gimnastikos čempionatas 1966 05 29 surengtas Vilniuje; nugalėjo R. Macijauskas (iki 168 cm), K. Alšauskas (iki 175 cm), A. Pricas (daugiau kaip 175 cm). 1966–1971 įvyko 6 oficialūs čempionatai. Daugiausia čempiono titulų (3) pelnė K. Alšauskas. Daugelyje varžybų dar sėkmingai dalyvavo (be minėtų sportininkų) A. Ramanauskas, Leonas Pivoriūnas, V. Charkevičius. Atletinės gimnastikos sekcijos ir klubai veikė Vilniuje, Kaune (net 11 klubų), Klaipėdoje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose (įkurtas 1967, pirmasis rajono centre) ir kitur. 1968 02 25 įvyko pirmasis Lietuvos atletų tarptautinis startas: Varšuvoje vietos Herkuleso ir Kauno Ąžuolo klubų mačas, pirmosios tarptautinės varžybos Lietuvoje (ir SSRS) surengtos 1968 04 21 Kauno sporto halėje; absoliučiuoju nugalėtoju tapo Leonas Pivoriūnas. 1973 SSRS Sporto komitetui uždraudus kultūrizmą, moterų futbolo, bridžo ir karatė varžybas Lietuvoje kultūrizmo mėgėjų veikla nenutrūko (daug prisidėjo, nuo 1971, Lietuvos atletų nuolatiniai ryšiai su Tarptautinės kultūrizmo federacijos prezidentu Benu Veideriu, Ben Welder).
1986 atnaujinus oficialius nacionalinius čempionatus daugiausia čempiono titulų iškovojo Olegas Žuras, Marius Leonavičius, R. Šiška, Semionas Berkovičius, Jevgenijus Gorelikas, Rolandas Bučinskas, Natalija Murnikovienė, Ričardas Murnikovas, Rolandas Pocius ir Alina Čepurnienė-Bucko. Lietuvoje (ir SSRS) kultūrizmą vėl pripažinus oficialia sporto šaka SSRS taurę 1988 laimėjo Saulius Misevičius (90 kg), Viktoras Jucys (daugiau kaip 90 kg ir absoliutusis čempionas), 1989 – Raimundas Petraitis (65 kg). 1989 SSRS čempionais tapo Raimundas Petraitis (65 kg), Vincas Dubickas (80 kg ir absoliutusis čempionas), Ričardas Petrauskas (daugiau kaip 90 kg).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos kultūrizmo federacija 1991 tapo Tarptautinės kultūrizmo federacijos (IFBB) nare, atletai pradėjo dalyvauti (ir labai sėkmingai) Europos ir pasaulio čempionatuose. Europos čempionais 1993 tapo Natalija Murnikovienė, Olegas Žuras, 1996 – Rolandas Bučinskas, 2001 – Rolandas Pocius, 2006 – Alina Čepurnienė-Bucko, pasaulio 1994 – Natalija Murnikovienė (daugiau kaip 57 kg) su vyru Ričardu Murnikovu (mišrioji pora), 2004 – Olegas Žuras (ir absoliučiuoju), 2006 – Alina Čepurnienė-Bucko, 2007 – Rolandas Pocius. Olegas Žuras 1997 Pasaulio žaidynėse užėmė 3 vietą, 2001 – 1 vietą. Natalija Murnikovienė 1995 ir 1996 Pasaulio profesionalų turnyre Ms. Olympia užėmė 3 vietą, 1994 buvo pripažinta geriausiąja Europos kultūrizmo metų atlete.
Lietuvos kultūrizmo organizatoriams buvo įteikti Tarptautinės kultūrizmo federacijos apdovanojimai: 1991 aukso medalis Romanui Kalinauskui, sidabro – Edmundui Daubarui, Ramučiui Kairaičiui (1999 aukso), Saulius Misevičiui, A. Novikovui, A. Petraičiui, suteikta tarptautinė teisėjo kategorija – Ramučiui Kairaičiui (1993), A. Petraičiui (1995), A. Gusevai (2001), V. Kapcevičiui ir Remigijus Bimbai (2003), E. Raščiūtei (2004), A. Milvydui (2005), Romanas Kalinauskas paskirtas Tarptautinės kultūrizmo federacijos prezidento padėjėju Baltijos šalims.
Kultūrizmo specialistus rengia (nuo 1989) Lietuvos kūno kultūros akademija. 2006 veikė daugiau kaip 200 kultūrizmo (ir kūno rengybos) klubų, lankė apie 90 000 žmonių.
Lietuvos kultūrizmo federacijos (1969–1974 ir nuo 1989), taip pat komiteto (1965–1969 ir 1974–1989) pirmininkai: Juozas Jusevičius (1965, 1974–1977), V. Jankauskas (1966–1967), V. Zumeris (1967–1971), P. Majauskas (1971–1974), Romanas Kalinauskas (1978–1991), Ramutis Kairaitis (nuo 1991).
L: Markas Zingeris, Vytautas Leitonas Savo kūno skulptoriai 1969; Arūnas Petraitis Europos kultūrizmo čempionatų žvaigždės 1991; Kultūrizmas 95: Metų apžvalga 1996; Kultūrizmas: 1996 metų apžvalga 1997; Ramutis Kairaitis, R. Jankauskienė, A. Mačiukas Kūno raumenų lavinimo pratimai ir jų ypatumai 2004; 40 metų Lietuvos kultūrizmui: 1965–2005 / sudarytojas Arūnas Petraitis Kaunas 2006.
