Kurčių̃jų spòrtas pradėtas kultivuoti dar 19 amžiaus, pirmosios oficialios tarptautinės varžybos įvyko 1891, kai susitiko Anglijos ir Škotijos futbolo rinktinės. Kurčiųjų sporto plėtra rūpinasi tarptautinės sporto organizacijos: Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas (pranc. Comité International des Sports Silencieux, CISS, angl. International Committee of Sport for the Deaf ICSD, įkurtas 1924), šiuo metu vienijantis 104 pasaulio sporto organizacijas, ir Europos kurčiųjų sporto organizacija (angl. European Deaf Sport Organization, EDSO, įkurta 1983), šiuo metu vienijanti 43 Europos sporto organizacijas. Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas organizuoja pasaulio čempionatus ir kurčiųjų žaidynes, Europos kurčiųjų sporto organizacija – Europos čempionatus (pirmasis įvyko 1967, iki 1983 juos rengė Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas). Svarbiausi kurčiųjų sporto renginiai yra kurčiųjų vasaros ir žiemos žaidynės (angl. Deaflympics), pripažintos Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) Pirmą kartą vasaros žaidynės, pavadintos Tarptautinės tyliosios (tylos) žaidynės (amgl. International Silent Games), surengtos 1924 Paryžiuje. Vėliau jų pavadinimas keitėsi: nuo 1961 – Tarptautinės kurčiųjų žaidynės (angl. International Games of the Deaf), nuo 1969 – Pasaulio kurčiųjų žaidynės (angl. World Games of the Deaf), nuo 2001 – Kurčiųjų žaidynės. Žaidynes kas 4 metai (neįvyko 1943 ir 1947) rengia Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas. Pirmosiose žaidynėse 1924 dalyvavo 145 sportininkai iš 9 Europos šalių. Programoje buvo dviračių sportas, futbolas, plaukimas, lengvoji atletika, šaudymas, tenisas. XXI žaidynėse 2009 Taipėjuje (Taipei, Kinija) daugiau kaip 3000 klausos negalią turinčių atletų iš 77 šalių varžėsi badmintono, boulingo, dviračių sporto, futbolo, graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių, krepšinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, rankinio, stalo teniso, šaudymo, teniso, tinklinio, paplūdimio tinklinio, vandensvydžio varžybose. Pirmą kartą į žaidynių programą kaip oficialios sporto šakos įtrauktos dziudo, karatė ir tekvondo. Pirmosios Kurčiųjų žiemos žaidynės, iki 2001 vadintos Pasaulio kurčiųjų žiemos žaidynėmis, įvyko 1949. Jose dalyvavo 33 sportininkai iš 5 Europos valstybių. XVI žaidynėse 2007 Solt Leik Sityje (Salt Lake City, Jungtinės Amerikos Valstijos) apie 300 atletų iš 24 šalių varžėsi 5 sporto šakų: kalnų slidinėjimo, akmenslydžio (kerlingo), snieglenčių sporto, ledo ritulio, slidinėjimo, varžybose.
Dar yra Tarptautinis kurčiųjų šachmatų komitetas (angl. International Committee of Silent Chess, ICSC, įkurtas 1949) ir Tarptautinė kurčiųjų krepšinio federacija (angl. Deaf International Basketball Federation, DIBF, įkurta 1998).
LIETUVOJE kurčiųjų sportas pradėtas kultivuoti 1953. Tais metais vyko Lietuvos kurčiųjų spartakiada (krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika). Nuo 1991 Lietuvoje kurčiųjų sportu rūpinasi ir renginius organizuoja Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (1990–2007 Lietuvos kurčiųjų sporto federacija). Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas nuo 1991 yra Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto, Europos kurčiųjų sporto organizacijos ir Tarptautinio kurčiųjų šachmatų komiteto narys. Komiteto nariais yra 6 kurčiųjų sporto klubai (1147 sportininkai). 2008 surengta 17 kurčiųjų sporto šakų čempionatų (dalyvavo 693 sportininkai), 2 sporto renginiai moksleiviams (vaikų varžybos Drąsūs, stiprūs, vikrūs ir moksleivių žaidynės, 118 sportininkų), 2 sveikatingumo renginiai (veteranų žaidynės ir vasaros sporto šventė Sportas visiems, 130 sportininkų). Klausos negalią turintys sportininkai dalyvauja Europos, pasaulio čempionatuose, kurčiųjų vasaros ir žiemos žaidynėse.
Lietuvos sportininkai – SSRS komandų nariai – pirmą kartą dalyvavo VIII vasaros žaidynėse (1957 Milanas, Italija). Jose Lidija Ruzgytė (vėliau Preišagalavičienė; treneris V. Barysas) laimėjo aukso (80 m barjerinis bėgimas) ir bronzos (šuolis į tolį) medalius, X žaidynėse 1965 Vašingtone (Jungtinės Amerikos Valstijos) – aukso (4 × 400 m estafetė), sidabro (200 m bėgimas), du bronzos (100 m bėgimas ir 80 m barjerinis bėgimas) medalius. XIV žaidynėse 1981 Kelne (Köln, Vokietija) plaukikas S. Samochvalovas (treneris Edmundas Tautvydas) pasiekė pasaulio rekordą ir laimėjo aukso (200 m krūtine) bei sidabro (100 m krūtine) medalius, lengvaatletė R. Narkevičiutė-Radavičienė (vėliau Jankuvienė; treneris Viktoras Barkalaja) pelnė aukso medalį (4 × 400 m), krepšininkai Algirdas Jurkša, Stanislovas Pečiulis, Jonas Lukošius – bronzos medalius. XVI žaidynėse 1989 Kraistčerče (Christchurch, Naujoji Zelandija) O. Jurevičiūtė-Pečiulienė (treneris Viktoras Barkalaja, Felicija Karoblienė) 3 kartus tapo vicečempione (800 m, 1500 m, 3000 m bėgimas) ir iškovojo vieną bronzos medalį (4 × 400 m).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos delegacija kurčiųjų žaidynėse dalyvauja kaip savarankiška komanda. Iki šiol medalius žaidynėse yra laimėję badmintonininkai, krepšininkai ir krepšininkės, lengvaatlečiai, orientacininkai, paplūdimio tinklininkai. 1993 pasaulio kurčiųjų žaidynėse Sofijoje (Bulgarija) moterų krepšinio rinktinė tapo vicečempione, vyrų rinktinė užėmė 6 vietą, 1997 Kopenhagoje (Danija) vyrų krepšinio rinktinė tapo vicečempione, moterų rinktinė pelnė bronzos medalius, 2001 Romoje (Italija) badmintonininkė Kristina Dovydaitytė (treneris Antanas Narvilas), moterų ir vyrų krepšinio rinktinės laimėjo bronzos medalius, komandinėje įskaitoje Lietuva užėmė 19 vietą. XXI kurčiųjų žaidynėse Taipėjuje (Taipei, Taivanas, 2009) Lietuvos kurčiųjų rinktinė, laimėjusi 13 medalių, bendrojoje komandinėje įskaitoje užėmė 20 vietą. Su medaliais grįžo 37 sportininkai iš 43, dalyvavusių žaidynėse.
Daugiausia aukso medalių (7) yra pelnęs orientacininkas Tomas Kuzminskis (treneris Jurgis Mertinas): 1997 (sprinto trasa), 2001 ir 2005 (abu kartus – sprinto ir klasikinė trasos), 2009 (ilgoji trasa ir estafetė). Lietuvai net ketveriose kurčiųjų žiemos žaidynėse yra atstovavęs slidininkas R. Švedas: 1995 Ilase (Ylläs, Suomija), 1999 Davose (Davos, Šveicarija, pelnė sidabro medalį 10 km trasoje), 2003 Sundsvalyje (Sundsvall, Švedija), 2007 Solt Leik Sityje (Salt Lake City, Jungtinės Amerikos Valstijos).
