Laikraščio „Sportas“ taurės ėjimo varžybos

Laĩkraščio „Sportas“ taurė̃s ėjìmo varžýbos (1993–2000 „Lietuvos sporto“ taurė̃s ėjìmo varžýbos), nuo 1958 rengiamos kasmet. Iniciatorius – Lietuvos ėjimo rinktinės vyriausiasis treneris Juozas Šliažas. Pagrindinis varžybų tikslas – ėjimą paversti masiška lengvosios atletikos rungtimi, kelti ėjikų sportinį meistriškumą. Laikraščio Sportas taurės ėjimo varžybos rengiamos sezono pradžioje – tai ėjikų pasirengimo varžyboms patikrinimas.

Iš pradžių komandos buvo skirstomos į dvi grupes: I grupė – miestų, II – rajonų komandos. Varžybos rengtos 2 etapais: pirmasis – rajonuose ir miestuose, antrasis – finalinės. Nuotoliai: 5000 m jauniams, 10 000 m jaunimui, 20 000 m ir 30 km suaugusiesiems. Pirmosios Laikraščio Sportas taurės ėjimo varžybos įvyko 1958 05 03 Vilniaus Žalgirio stadione. 5000 m nuotolį (40 dalyvių) laimėjo I. Parchomenko (23 min 46,4 s, Klaipėda), 10 000 m – A. Medvedevas (47 min 20,6 s, Tauragė), 20 000 m – Romualdas Beresnevičius (1 h 34 min 18,6 s, Kaunas), vietoj 30 km vyko 2 h ėjimo varžybos, jas laimėjo kaunietis Jonas Kiseliovas (pagerino ir Lietuvos rekordą, 24 km 302 m). Pereinamąją taurę laimėjo Kauno miesto ir Kavarsko rajono ėjikai.

1966 varžybų programą papildė 3000 m nuotolis jaunučiams.

1969 Laikraščio Sportas taurės ėjimo varžybos pirmą kartą vyko ne stadione (miesto gatvėmis) ir tapo tarptautinėmis (individualiai rungtyniavo ėjikai iš Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Latvijos). 3 km nuotolį laimėjo svečias iš Latvijos, 30 km – Vokietijos Demokratinės Respublikos olimpietis Hansas Reimanas (Hans-Georg Reimann), tik 10 km nuotolyje A. Lebedžius įveikė Vokietijos Demokratinės Respublikos jaunimo čempioną P. Šusterį (P. Schuster). Taurę laimėjo Vilniaus miesto ir Alytaus rajono komandos.

Nuo 1970 Laikraščio Sportas taurės ėjimo varžybos jau tapo svarbiomis tarptautinėmis (atvykdavo pajėgūs ėjikai iš Vokietijos Demokratinės Respublikos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių). 1973 komandinė įskaita pradėta skaičiuoti sporto draugijų komandoms (pirmą kartą komandinę taurę laimėjo sporto draugija Nemunas). 1980 pirmą kartą Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje ėjimo varžybose (Kelmėje) dalyvavo moterys (iki tol ši rungtis moterims SSRS buvo uždrausta); jos rungtyniavo 3 km nuotolyje, laimėjo alytiškė I. Janavičiūtė (16 min 37,0 s). Šiose varžybose komandinė įskaita jau buvo ir aukštųjų mokyklų sporto klubams bei sporto mokykloms.

1991 Laikraščio Sportas taurės ėjimo varžybos Druskininkuose moterys, priklausomai nuo amžiaus, jau varžėsi 2 km, 3 km, 5 km ir 10 km nuotoliuose, 1992 – ir 20 km nuotolyje (laimėjo L. Juchnevič, 1 h 39 min 31,4 s, Baltarusija), be to, mergaitės ir berniukai iki 10 metų rungtyniavo 1 km nuotolyje.

2007 Alytuje per 33 sportinio ėjimo festivalį (Tarptautinis sportinio ėjimo festivalis „Alytus“) vyko jubiliejinės 50‑osios Laikraščio Sportas taurės ėjimo varžybos, jose dalyvavo ėjikai iš 8 užsienio šalių; tarp Lietuvos komandų 1 vietą laimėjo Vilniaus miesto ir Alytaus klubo Interwalk komandos.

2010 Laikraščio Sportas taurės ėjimo varžybos vyko per 36 Alytaus sportinio ėjimo festivalį, kartu vyko ir Europos sąjungos šalių 20 km vyrų ir moterų sportinio ėjimo čempionatas (dalyvavo ėjikai iš 14 užsienio šalių). Pirmuoju Europos sąjungos čempionu tapo Prancūzijos ėjikas H. Devu (Davaux), M. Žiūkas laimėjo sidabro medalį ir tapo Lietuvos čempionu, tarp moterų nugalėjo slovakė Z. Malikova, Brigita Virbalytė finišavo trečia ir tapo šalies moterų čempione.