Lenktỹnės, greitumo ir ištvermės sporto šakų varžybų pagrindinė (slidinėjimo, lengvosios atletikos, irklavimo, dviračių sporto) arba viena pagrindinių (žirgų sporto, buriavimo) rūšių. Lenktynių svarbiausias vertinimo kriterijus yra nuotolyje sugaištas laikas, pasiektas greitis arba užimta vieta. Pagal varžybų pobūdį ir rezultatų įskaitą skiriama: bendro starto (visi dalyviai startuoja vienu metu), daugiadienės (susideda iš kelių arba keliolikos etapų), individualiosios (įskaitomi tik kiekvieno sportininko pasiekti rezultatai), komandinės (įskaitomi komandos rezultatai), ištvermės (lenktynės tam tikrą laiką arba įveikiant ilgus nuotolius), tarpžemyninės (motociklų ar automobilių lenktynių trasa eina per kelis žemynus) ir kitos lenktynės.
LIETUVOJE žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo rengiamos nuo 19 a. vidurio. 1933 lenktynes ėmė remti Lietuvos žemės ūkio rūmai, jos pripažintos oficialiomis. Pirmuoju 2 km lenktynių laimėtoju su eržilu tapo K. Boludžius (4 min 22 s). Bėgimo, ėjimo (lengvoji atletika) lenktynės Lietuvoje rengiamos nuo 1919 (S. Garbačiauskas 100 m nuotolį 1921 nubėgo per 12,1 s, K. Bulota 1922 vieną mylią nuėjo per 9 min 17,9 s). 1922 K. Bulota laimėjo dviratininkų lenktynes, 1 km nuvažiavęs per 1 min 31 s, 1937 A. Šimanas – 6 km (31 min 2,1 s), 1939 A. Pacevičius – 12 km (57 min 1 s) slidinėjimo lenktynes.
