Lietuvõs buriúotojų są́junga (1935–1940 Lietuvõs buriúotojų są́junga, 1941–1948 Kū́no kultū̃ros rū́mų Buriãvimo komitètas, 1948–1960 Respublikìnio spòrto komitèto buriãvimo sèkcija, 1961–1990 Lietuvõs buriãvimo federãcija), sporto organizacija, atstovaujanti Lietuvos buriuotojams ir populiarinanti Lietuvoje buriavimo sportą. Įsteigta 1935 Klaipėdoje. Būstinė – Vilniuje. Vienija daugiau kaip 30 buriavimo klubų, daugiau kaip 600 narių (2024).
Veikla
Sąjunga koordinuoja, plėtoja, skatina ir remia narių veiklą, atstovauja ir gina Sąjungos narių interesus. Populiarina buriavimo sportą, skatina ir remia vaikų bei jaunimo buriavimą, rūpinasi buriuotojų kvalifikacijos kėlimu. Organizuoja Lietuvos buriavimo čempionatus ir regatas bei kitus sportinius renginius, užtikrina Lietuvos sportininkų dalyvavimą įvairiose tarptautinėse buriavimo varžybose. Bendradarbiauja su analogiškomis Lietuvos ir užsienio sporto organizacijomis.
Pagrindinės Sąjungos veiklos sritys yra burlaivių laivavedžių mokymų ir egzaminų organizavimas, sportinių jachtų registravimas, sportinių renginių organizavimas, buriavimo įrangos nuomos ir panaudos paslaugų teikimas bei kita įstatymu nedraudžiama ūkinė bei komercinė veikla, kuri teikia pajamų Sąjungos tikslams įgyvendinti ir funkcijoms vykdyti.
Istorija
1935 06 04 Klaipėdoje Fizinio auklėjimo komiteto iniciatyva įvyko steigiamasis Lietuvos buriavimo sąjungos susirinkimas. Jo metu pirmuoju Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku išrinktas Juozas Jurkūnas, vicepirmininku – Fricas Buntinas, iždininku − J. Kaminskas, sekretoriumi – Albertas Patas, valdybos narias – Hansas Plore, R. Jeneff. Tais pačiais metais Lietuvos buriuotojų sąjunga tapo Tarptautinės jachtų lenktynių sąjungos (angl. International Yacht Racing Union, IYRU) nare.
Lietuvos buriuotojų sąjungos logotipas
Lietuvos buriuotojų sąjunga
1940 SSRS okupavus Lietuvą Lietuvos buriuotojų sąjunga buvo uždaryta ir neteko narystės Tarptautinėje jachtų lenktynių sąjungoje. 1941 prie Kūno kultūros rūmų įsteigtas Buriavimo komitetas, 1948–1960 – Respublikinio sporto komiteto buriavimo sekcija, 1961–1990 Lietuvos buriavimo federacija.
1990 01 20 Šiauliuose įvyko Lietuvos buriavimo federacijos suvažiavimas, kuriame buvo paskelbta apie atkūrimą ir priimtas Sąjungos statutas. 1991 11 03 Madride atkurtos (galiojo 1935–1940) Lietuvos buriuotojų sąjungos teisės Tarptautinėje jachtų lenktynių sąjungoje (1996–2015 Tarptautinė buriuotojų sąjunga, angl. International Sailing Federation, ISAF; nuo 2015 Tarptautinė buriavimo federacija, angl. World Sailing).
2018 Lietuvos buriuotojų sąjunga kartu su Klaipėdos Rotary klubu Concordia 1826 įsteigė Broniaus Rožinsko vardo medalį Už okeaninius žygius Lietuvai.
Garbės nariai
Nuo 2005 Lietuvos buriuotojų sąjunga už ypatingus nuopelnus, savanorišką ir ne pelno siekiančią veiklą jos naudai suteikia garbės nario vardus.
Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės nario vardas iki 2025 yra suteiktas:
Broniui Stundžiai Už buriavimo populiarinimą ir knygą Burės ir varikliai
Valdui Adamkui Už buriavimo populiarinimą
Algirdui Mykolui Brazauskui Už buriavimo populiarinimą
Jurgiui Vilemui Už buriavimo populiarinimą
Raimundui Daubarui – kaip Lietuvos vardą garsinančio projekto „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva“ vadovui
Robertui Dargiui Už nuopelnus buriuotojų bendruomenei, pastangas vienyti ir aktyvinti buriavimo klubus, buriuotojų interesų gynimą
Gintarei Volungevičiūtei-Scheidt Už sportinius pasiekimus, nuopelnus garsinant Lietuvą
Vadovai
Juozas Jurkūnas
Balys Sližys 1936–1939
Andrius Končius 1991–1993
Algimantas Jankauskas 1993–1995
Jurgis Vilemas 1995–2000
Robertas Dargis 2001–2012
Naglis Nasvytis 2012–2021
Raimundas Daubaras nuo 2021
