Lietuvõs jaunìmo, jaũnių, jaunùčių spòrto žaidỹnės, kompleksinės sporto varžybos. Jaunimo žaidynės rengiamos nuo 1973 (iš pradžių kas ketveri, vėliau kas dveji treji metai, 2001–2009 kas dveji metai kartu su jaunučių žaidynėmis, iš viso įvyko 14 žaidynių), jaunių – nuo 1990 (iš pradžių kas ketveri, 1998–2008 kas dveji metai ir po trejų – 2011, iš viso 9 žaidynės), jaunučių – nuo 2001 (iš viso 6 žaidynės). Žaidynių tikslas – propaguoti ir plėtoti sportą kaip neatskiriamą tobulos asmenybės ugdymo, jaunimo fizinio rengimo priemonę, vykdyti talentingų sportininkų paiešką. Uždaviniai: padėti rengti didelio meistriškumo jaunuosius sportininkus nacionalinėms šalies rinktinėms; skatinti ir įvertinti miestų, rajonų sporto mokymo įstaigų, sporto organizacijų, trenerių indėlį į jaunųjų sportininkų rengimą. Žaidynių programoje populiariausių Lietuvoje sporto šakų: baidarių ir kanojų, akademinių valčių irklavimo, bokso, buriavimo, badmintono, dviračių sporto, imtynių (dziudo, graikų-romėnų), futbolo, krepšinio, rankinio, lengvosios ir sunkiosios atletikos, plaukimo, stalo teniso, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, teniso, tinklinio, žolės riedulio ir kitos varžybos. Žaidynėse dalyvauja miestų, rajonų ir savivaldybių sporto šakų rinktinės – po 19–28 tūkstančių jaunųjų sportininkų, įskaitant rajonų, miestų varžybas.
Dauguma žaidynių skirtos svarbiems istoriniams šalies gyvenimo įvykiams paminėti: 1994 – tarptautinio olimpinio sąjūdžio 100‑mečiui, 2003 – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 70‑mečiui, 2004 – olimpinio sąjūdžio Lietuvoje 80‑mečiui, 2010 – Žalgirio mūšio 600‑osioms metinėms.
