Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras

Lietuvõs mokinių̃ ir studeñtų spòrto ceñtras (1956–1981 Respublikìnė vaikų̃ spòrto mokyklà, 1981–1990 Respublikìnė olìmpinio rezèrvo specializúota vaikų̃ ir jaũnių spòrto mokyklà, 1990–2007 Lietuvõs moksleĩvių kū́no kultū̃ros ir spòrto ceñtras), valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga, vykdanti švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai. Veikė iki 2012.

Lietuvos SSR švietimo ministerija 1951 Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje įsteigė pirmąsias sporto mokyklas, kuriose veikė gimnastikos, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, slidinėjimo, teniso ir čiuožimo skyriai. 1953 atidarytos Marijampolės, Utenos, Ukmergės, Biržų vaikų ir jaunių sporto mokykla, po metų – Kėdainių, Rokiškio, Telšių ir Alytaus. Nuo 1955 kasmet atidaromos 1–2 sporto mokyklos ir 1976 visi Lietuvos miestai ir rajonai turėjo sporto mokyklas. Plečiantis sporto mokyklų tinklui, daugėjo mokomųjų grupių, trenerių ir mokinių.

Plečiantis sporto mokyklų tinklui, Švietimo ministerijai kilo būtinybė įsteigti padalinį, kuris koordinuotų jų veiklą, organizuotų Vaikų ir jaunių sporto mokyklų varžybas, pionierių žaidynes, moksleivių spartakiadas, rengtų Lietuvos moksleivių rinktines sąjunginėms moksleivių spartakiadoms, organizuotų sporto mokyklų vadovų, trenerių kvalifikacijos tobulinimo procesą, teiktų organizacinę ir metodinę paramą kūno kultūros ir sporto srityje. Tuo tikslu 1955 12 31 Lietuvos SSR švietimo ministro įsakymu Nr. 1837 Vilniaus miesto vaikų ir jaunių sporto mokykla nuo 1956 01 01 reorganizuota į Respublikinę vaikų sporto mokyklą. 1981 06 12 šiai mokyklai suteiktas Respublikinės olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių sporto mokyklos vardas (RORSVJSM). Nuo 1990 Respublikinės olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių sporto mokykla koordinavo ne tik sporto, bet ir bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, profesinio mokymo ir aukštesniųjų mokyklų sportinę veiklą, todėl 1990 06 28 reorganizuota į Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centrą, o šis 2007 07 11 – į Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrą (LMSSC).

Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras sudarė Kūno kultūros ir sporto, Sporto strategijos ir metodikos, Buhalterinės apskaitos ir Ūkio skyriai (2011), jam vadovavo direktorius ir direktoriaus pavaduotojas, jo veiklą koordinavo Centro koordinavimo taryba. Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro paskirtis – plėtoti šalies mokinių ir studentų kūno kultūrą ir sportą, planuoti ir vykdyti šalies ir tarptautinius kūno kultūros ir sporto renginius bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, kolegijų mokiniams ir studentams iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Nuo 2009 Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras koordinavo Lietuvos olimpinio ugdymo programos įgyvendinimą šalies mokymo įstaigose. Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras teikė siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai, Kūno kultūros ir sporto departamentui dėl mokinių sportavimo sąlygų gerinimo šalies bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo pataisų, Valstybinės sporto plėtros strategijos, Lietuvos gyventojų 2011–2012 metų fizinio aktyvumo skatinimo programų, Lietuvos higienos normos HN 21:2010 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, atnaujintų Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektų.

Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras rengė konkursus, akcijas, žygius, projektus, koordinavo su mokinių ugdymu ir kryptingu užimtumu susijusias sporto veiklas siekdamas formuoti teigiamą visuomenės, vaikų ir jaunimo požiūrį į kūno kultūrą ir sportą, ugdyti kilnaus elgesio principus. Daugiau kaip 20 metų dirbę treneriai, metodininkai: Albertas Medelis (1963–2006), Stasys Algis Janušauskas (1961–2002), Česlovas Šlepikas (1957–1991), K. Jankauskas (1978–2009), Romas Pocius (1966–1990), A. Zokaitis (1965–1988), A. Pumprickas (1971–1994), V. Rajeckas (1966–1988), A. Vaitkevičius (nuo 1986), P. Vaškelis (nuo 1991).

Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras kuruojant švietimo sistemos sporto mokyklose pirmuosius žingsnius į didįjį sportą žengė: plaukikai – Saulius Binevičius, Rolandas Gimbutis, Darius Grigalionis, Lina Kačiušytė, Jūratė Ladavičiūtė, Arūnas Savickas; krepšininkai – Valdemaras Chomičius, Jūratė Daktaraitė, Židrūnas llgauskas, Angelė Jankūnaitė, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Dainius Songaila, Ramunė Šidlauskaitė, Vida Šulskytė, Larisa Vinčaitė; lengvaatlečiai – Virgilijus Alekna, Vilhelmina Augustinavičiūtė, Laimutė Baikauskaitė, Živilė Balčiūnaitė, Tomas Intas, Vytautas Jaras, Irina Krakioviak, Jonas Mozūra, Mindaugas Pukštas, Nijolė Sabaitė, Austra Skujytė, Remigijus Valiulis; dviratininkai – Artūras Kasputis, Algirdas Mockus, Jonas Romanovas, Gintautas Umaras, Algirdas Vaitkus; šauliai – Aleksas Daukša, Vladas Turla, Vladimiras Žuravskis, šachmatininkai – Viktorija Čmilytė, Vitalijus Majorovas, Šarūnas Šulskis; stalo tenisininkai – Rūta Garkauskaitė, Audrius Kačerauskas, A. Kundrotaitė; meninės gimnastikos atstovės – Dalia Kutkaitė, Erika Meškauskaitė; sportinės gimnastikos atstovai – Jakaterina Kovaliova, Sergėjus Rumbutis; tinklininkė Marijona Batutytė; rankininkai – Aldona Česaitytė, Genovaitė Garšvinskaitė, Daiva Kalauskaitė, Rima Kužimova, Sigita Mažeikaitė, Aušrelė Miklušytė, Voldemaras Novickis, Valdemaras Sadaunykas, Jolanta Žemaitytė; futbolininkai – Edgaras Jankauskas, Arvydas Janonis, V. Kasperavičius, Arminas Narbekovas, Igoris Pankratjevas, Vidmantas Rasiukas ir kiti.

Direktoriai: Steponas Batoras (1956–1959), A. Ribokas (1959–1967), Romas Pocius (1968–1979), K. Maniušis (1979–1982), Ignas Urbonas (1982–1989), Česlovas Antanynas (1989–1990), A. Babravičius (1990–1993), Algirdas Kirvelaitis (1993–2004), Ona Babonienė (2005–2012).