Lietuvõs spòrto lýga, LSL, sporto organizacija. Įkurta 1922 03 22 Kaune. Iniciatoriai ir Lietuvos sporto lygos statuto autoriai – Jonas Jurgis Bulota, Jurgis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Stepas Garbačiauskas, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė. Statute buvo rašoma: Lietuvos sporto lyga yra aukščiausioji fizinio lavinimosi institucija, kuri atstovauja Lietuvos fizinį lavinimą prieš visas Tarptautines lygas, Lietuvos visuomenę ir valstybines bei privačias Įstaigas… […] Bendras lygos tikslas – rūpintis visų fizinio lavinimosi šakų plėtojimu Lietuvoje, sekti jų veikimą ir kelti Lietuvos visuomenės fizines jėgas… Aukščiausioji Lietuvos sporto lygos valdžia – suvažiavimas, vadovaujanti – kasmet renkamas 5 asmenų Centro komitetas (CK). Atskirų sporto šakų veiklai vadovauti renkami sporto šakos komitetai: Futbolo (1922–1923 skyrius, 1923 – komitetas, metų pabaigoje atsiskyrė ir įsteigė nepriklausomą Lietuvos futbolo lygą, LFL), Lengvosios atletikos (nuo 1923), Žaidimų (krepšinis; nuo 1923), Vandens sporto (1923–1928, po panaikinimo funkcijos perduotos Kauno jachtklubui; Kauno jachtų klubai), Moterų sporto (nuo 1923), Gimnastikos (1923–1924, panaikintas), Žiemos sporto (nuo 1923), Dviratininkų (nuo 1923, 1928 04 15–05 20 vadinosi Dviratininkų ir motociklininkų komitetas), Sunkiosios atletikos (sunkumų kilnojimas, boksas, imtynės; nuo 1923), Fizinio auklėjimo (1926–1930, perorganizuotas į Fizinio auklėjimo draugiją), Stalo teniso (nuo 1927). Šie komitetai iš Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos perėmė organizacines funkcijas.
1923 12 02 nepaprastajame suvažiavime, kuriame dalyvavo 51 delegatas, atstovaujantis 11 organizacijų, Lietuvos sporto lygos statutas buvo papildytas dar viena prievole – organizuoti olimpinį sąjūdį Lietuvoje (olimpinis sąjūdis), į Centro komiteto funkcijas įrašytas naujas įpareigojimas (9 straipsnis): Lietuvos sporto lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos sporto lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti anksčiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas). Lietuvos sporto lygos juridinio asmens statusą turinčios ir visą šalies sporto sąjūdį aprėpiančios organizacijos struktūra ir nuostatos visiškai atitiko Olimpinės chartijos (Chartija) reikalavimus. Lietuvos sporto lygos, savo kompetencija Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) prilyginta nacionaliniam olimpiniam komitetui, 1924 Stepo Garbačiausko rūpesčiu gavo kvietimą Lietuvos sportininkams dalyvauti VIII olimpiados žaidynėse Paryžiuje. Centro komitetui (pirmininkas Jonas Jurgis Bulota) pavesta spręsti visus olimpinio sąjūdžio klausimus ir organizuoti pirmąją Lietuvos olimpinės delegacijos išvyką į olimpines žaidynes. Į VIII olimpinės žaidynes Paryžiuje 1924 buvo išsiųsta iš kauniečių sukomplektuota futbolo komanda ir 2 dviratininkai.
1926 01 09–10 vykęs Lietuvos sporto lygos suvažiavimas svarstė, kaip geriau pasirengti IX olimpinėms žaidynėms Amsterdame, ir priėmė nutarimą surengti Lietuvos tautinę olimpiadą bei įkurti olimpinį komitetą. Centro komitetas, vadovaujamas Antano Jurgelionio, ėmėsi organizuoti pasirengimą 1928 olimpinėms žaidynėms. 1926 08 21–24 Kaune surengta sporto šventė – prieš olimpiada, kurioje dalyvavo 380 atletų. Pateikta paraiška vyriausybei iš valstybės biudžeto Lietuvos sporto lygos veiklai skirti 120 000 litų olimpinėms žaidynėms Amsterdame pasirengti. 1927 04 30 raštu kreiptasi į Švietimo ir Užsienio reikalų ministerijas, Šaulių sąjungą ir kitas svarbias institucijas nurodant būtinybę įkurti olimpinį komitetą, kuris rūpintųsi sportininkų rengimu žaidynėms. Nepasisekus šiems planams, nuspręsta atskiro olimpinio komiteto nekurti, o jo funkcijas pavesti jau 1924 Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintos organizacijos – Lietuvos sporto lygos Centro komitetui. 1927 kovo mėnesį iš Olandijos olimpinio komiteto buvo gautas oficialus kvietimas 1928 07 28–08 12 dalyvauti IX olimpinėse žaidynėse Amsterdame. Šiose žaidynėse dalyvavo 12 Lietuvos sportininkų – 5 lengvaatlečiai, 4 dviratininkai, 2 boksininkai ir 1 sunkiaatletis. Į 1928 žiemos olimpines žaidynes Sankt Morice (Sankt Moritz, Šveicarija) pasiųstas vienas sportininkas – čiuožėjas Kęstutis Bulota.
1930 vasario mėnesį Lietuvos sporto lyga gavo oficialius kvietimus 1932 dalyvauti III žiemos olimpinėse žaidynėse Leik Plaside (Lake Placid, Jungtinės Amerikos Valstijos) ir X olimpinėse žaidynėse Los Andžele (Los Angeles, Jungtinės Amerikos Valstijos). Dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios Lietuvos finansinės padėties Lietuvos sportininkai šiose žaidynėse nedalyvavo.
Lietuvos sporto lygos veikė iki 1932, kai įsteigti Kūno kultūros rūmai perėmė visas jos funkcijas (išskyrus Olimpinio komiteto teises), iš Lietuvos sporto lygos komitetų sudarytos atskiros sporto sąjungos.
Lietuvos sporto lygos Centro komiteto pirmininkai: J. Šodė (1922–1923), V. Nagevičius (1923), Jonas Jurgis Bulota (1923–1924, nuo 1925 garbės pirmininkas), K. Prielgauskas (1925–1926), Antanas Jurgelionis (1926–1929), M. Kavolis (1929–1930), J. Vileišis (1930–1932).
