TURINYS
Lietuvõs spòrto medicìnos federãcija, savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti sporto medicinos specialistus. Įsteigta 1961. Vienija apie 50 narių (2024).
Veikla
Tikslas – siekti veiksmingos sporto medicinos plėtotės Lietuvoje skatinant, vienijant ir koordinuojant šios medicinos srities specialistų veiklą, pastangas ir gebėjimus. Organizuoja Lietuvos sporto medicinos tarnybos veiklą, atstovauja Lietuvai tarptautiniuose sporto medicinos renginiuose, konferencijose. Bendradarbiauja su sveikatos ir sporto organizacijomis, telkia sporto medicinos gydytojus, dirbančius įvairiose žinybose, dalyvauja įgyvendinant kūno kultūros ir sporto bei sveikatos programas, rengia sporto medicinos gydytojų kvalifikacijos kėlimo programas.
Federacija įsteigta 1961 ir priklausė SSRS sporto medicinos federacijai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 05 12 Estijos, Lietuvos ir Latvijos sporto medicinos federacijų atstovų pasitarime Tartu (Estija) buvo priimta rezoliucija, kuri rekomendavo Baltijos šalių sporto medicinos federacijoms atsiskirti nuo SSRS sporto medicinos federacijos. Šiame susitikime buvo įkurta Baltijos šalių sporto medicinos asociacija (angl. Baltic Association of Sports Medicine, BASM), priimti jos nuostatai. Baltijos šalių sporto medicinos asociacija kas dvejus metus vis kitoje Baltijos šalyje organizuoja tarptautines sporto medicinos mokslines praktines konferencijas. Lietuvos sporto medicinos federacijos nariais buvo Lietuvos sporto medicinos centras (įsteigtas 1948), Kauno sporto medicinos centras (1946), Klaipėdos sporto medicinos centras (1951), Šiaulių sporto medicinos centras (1951), Panevėžio sporto medicinos centras (1964).
1992 Lietuvos sporto medicinos federacija priimta į Tarptautinę sporto medicinos federaciją (pranc. Fédération Internationale de Médecine du Sport, FIMS). 1996 Lietuvos sporto medicinos federacija tapo Europos sporto medicinos asociacijos (angl. European Association of Sports Medicine, EASM) nare.
Prezidentai
Mykolas Preisas (1961–1970).
Birutė Grinbergienė (1970–1984; nuo 1984 garbės prezidentė).
A. Poškus (1985–1989).
Algimantas Blažys (1989–2001 ir 2007–2022).
Kęstutis Kuzmickas (2001–2007).
Paulius Petraitis (nuo 2022).