Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-07-06 | REDAGUOTA: 2022-09-19

Lietuvos sporto muziejus

Lietuvõs spòrto muziẽjus, švietimo įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti ir populiarinanti Lietuvos ir lietuvių išeivių kūno kultūros ir sporto vertybes. Pradžia – 1991, per IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, Kaune, Muziejaus g. 7, oficialiai atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys – Sporto istorijos skyrius. Iniciatoriai: A. Jakštas (1991–2006 vedėjas), J. Jurevičius, P. Majauskas (nuo 2006 Lietuvos sporto muziejaus direktorius), A. Morkūnas, J. Ramanauskas, E. Volungevičius. 1993 12 27 priimti pirmieji lankytojai. 1996 Sporto istorijos skyrius pripažintas pagrindine sporto paveldo įstaiga Lietuvoje, 2006 sausį tapo savarankišku muziejumi.

 

Lietuvos sporto muziejus įsikūręs Kaune dviejuose pastatuose. Viename pastate (Muziejaus g. 7), rekonstruotame 1991 (rekonstrukcijos projekto autoriai – architektai D. Augustinaitė ir A. Palukaitis, ekspozicijos baldų projekto autorė – R. Kreivytė), be darbo kabinetų, įrengta pagrindinė ekspozicija, fondų saugykla, biblioteka, edukacinė klasė ir parodinė erdvė (vestibiulis), kitame (Muziejaus g. 9) – J. ir J. Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija (įrengta 2006) ir Olimpiečių pastogė sporto veteranų renginiams, sporto ir meno parodoms.

Muziejuje rengiamos teminės parodos (sporto šakų jubiliejui, nusipelniusių sportininkų pagerbimui), edukacinės programos jaunimui, vyksta mokslinės konferencijos, susitikimai su žymiais sportininkais, treneriais, sporto mokslininkais. Lietuvos sporto muziejus yra Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) narys (nuo 2006) ir dalyvauja jos veikloje.

Lietuvos sporto muziejuje sukaupta apie 20 tūkstančių eksponatų. Jų rinkinius sudaro įvairių kartų sportininkų, trenerių, jų artimųjų dovanoti trofėjai, asmeniniai daiktai, sportinės aprangos ir sporto inventoriaus pavyzdžiai, dokumentika (pvz., Kūno kultūros rūmų metrika), fotografijos ir vaizdo medžiaga. Pagrindinėje ekspozicijoje (apie 1000 eksponatų) pristatoma Lietuvos sporto raida nuo jo ištakų iki šių dienų. Nuolat eksponuojama daugiau kaip 800 eksponatų, kurie supažindina su Lietuvos sporto istorija, pagrindinėmis sporto šakomis. Lietuvos cirko istorijos ekspozicijos (apie 350 eksponatų) pagrindą sudaro cirko artistų J. ir J. Ramanauskų muziejui dovanota kolekcija. Muziejaus ekspozicijos nuolat papildomos nauja, istoriškai vertinga medžiaga.

 

Daug eksponatų padovanojo įvairių sporto šakų veteranai ir olimpiečiai: A. Bagdonavičius, R. Balaišis, J. Čepulis, Z. Černiauskas, V. Česiūnas, V. Girnius, L. Kačiušytė, B. Kalėdienė, M. Paulauskas, J. Ramanauskienė, G. Ramoškienė, S. Stonkus, A. Stumbrys, A. Šocikas, G. Umaras, B. Užkuraitytė-Statkevičienė, H. A. Varanauskas, V. Vencienė, A. ir S. Vietrinai, A. Zaboras, R. Žulpa, sporto metraštininkas A. Bertašius, įdomių ir retų eksponatų – Lietuvos Prezidentai V. Adamkus ir R. Paksas, premjerai A. Šleževičius ir G. Vagnorius, Europos olimpinių komitetų (angl. European Olympic Committee, EOC) prezidentas P. Hikis, Europos konfederacijos Sportas ir sveikata (angl. Confederation Europenne Sport Santé, CESS) prezidentas R. Niubo, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas A. Poviliūnas, krepšininkas A. Sabonis, lietuviai iš Jungtinių Amerikos Valstijų – žurnalistas ir architektas K. Čerkeliūnas, R. Garbačiauskaitė, A. Supronas, 1937 ir 1939 Europos vyrų krepšinio čempiono A. Andrulio duktė J. Andrulytė, kanadietis V. Paulionis ir daugelis kitų.

2007 išleistas informacinis leidinys Lietuvos sporto muziejus, leidžiami muziejuje rengiamų parodų bukletai.

2010 Lietuvos sporto muziejus pripažintas Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatu ir apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pagrindiniu prizu, 2011 apdovanotas EOC European Fair Play diplomu.

Galerija

author

Arvydas Jakštas, Ilona Petrokienė, Eugenijus Rūkas

Skip to content