Maratonas

Vienas pirmųjų užregistruotų maratono bėgimo rezultatų priklauso Alfonsui Vietrinui, kuris 1949 SSRS čempionate Maskvoje užėmė 4 vietą (2 val. 41 min 57 s). Rezultatyviausiu sovietmečio laikotarpio maratonininku iš Lietuvos yra tapęs SSRS čempionatų prizininkas Anatolijus Baranovas: 1 vietą iškovojo 1972 Pskove (2 val. 14 min 19,6 s), 3 vietą – 1969 Noginske (2 val. 23 min 20,0 s) ir 1971 Maskvoje (2 val. 19 min 26,8 s).

Limis.lt

Vyrų maratono čempionatus Lietuvoje pradėta rengti 1965 (pirmasis čempionas Kostas Barčius, 2 val. 30 min 37 s), moterų – 1982 (pirmoji čempionė Rasa Viršilovaitė, 3 val. 11 min 35 s). Nuo 2004 uždari Lietuvos maratono čempionatai vykdomi Vilniaus maratono metu.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vienas pirmųjų maratonų surengtas 1990 Kuršių nerijoje – buvo bėgama iš Smiltynės iki Juodkrantės ir atgal. 1990–1996 buvo bėgamas tarptautinis maratonas Europos centras – Vilnius (organizavo Vytautas Janulis), 1998–2000 – Trakai–Vilnius. 2011–2019 – Draugystės maratonas maršrutu Gardinas–Druskininkai arba Druskininkai–Gardinas.
Nuo 2004 kasmet rengiamas tarptautinis Vilniaus maratonas (vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje; dalyvauja profesionalai ir mėgėjai). Maratonai organizuojami ir kituose Lietuvos miestuose: pvz., Pasvalio maratonas (rengiamas nuo 2005), Kauno maratonas (nuo 2013), Vilties bėgimo maratonas Klaipėdoje (nuo 2017), Širvintų maratonas (nuo 2021), Druskininkų maratonas (nuo 2023) ir kitur.

© Alfredas Pliadis

Lietuvos bėgikai dalyvauja didžiausių pasaulio maratonų varžybose – Bostono (vyksta nuo 1897), Niujorko (nuo 1970), Atėnų (nuo 1972), Berlyno (nuo 1974), Paryžiaus (nuo 1976), Londono (nuo 1981), Romos (nuo 1982), Vienos (nuo 1984), Lisabonos (nuo 1986), Prahos (nuo 1995), Sidnėjaus (nuo 2001), Tokijo (nuo 2007) ir kitų. Vienas populiariausių – Rygos maratonas (rengiamas nuo 1991); daugiausia dalyvių iš Lietuvos – 158 – užregistruota 2025.
Iki 21 a. 3 dešimtmečio vidurio Lietuvos bėgikai bėgo maratonus 78 šalyse bei Antarktidoje ir Arktyje. Kaip rodo Lietuvos maratonininkų duomenų bazės statistika, nuo 1949 iki 2024 pradžios lietuviai dalyvavo apie 2640 maratono renginių (iš jų 303 vyko Lietuvoje); juos įveikė 6385 bėgikai – 5185 vyrai ir 1200 moterų.

Maratonus Lietuvoje organizuoja Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, Lietuvos lengvosios atletikos federacija, bendrovės Tarptautinis maratonas, Kauno maratono klubas.

Rezultatai

Lietuvos maratono čempionu 5 kartus yra tapęs Anatolijus Baranovas (1969–1971, 1974, 1976), 4 kartus – Tomas Venckūnas (2005, 2010, 2012–2013), Modesta Kaminskienė (2007, 2010–2012), 3 kartus – Modris Calytis (1982–1984), Modesta Drungilienė (2003, 2005–2006).
Geriausią rezultatą Europos lengvosios atletikos čempionatų maratono rungtyje yra pasiekusi Živilė Balčiūnaitė (1 vieta 2010 Barselonoje; 2 val. 31 min 14,0 s), Pasaulio čempionatuose – Diana Lobačevskė (12 vieta 2013 Maskvoje; 2 val. 37 min 48,0 s).

Olimpinėse žaidynėse maratonininkai iš Lietuvos dalyvavo 6 kartus. Geriausių rezultatų yra pasiekę Anatolijus Baranovas (15 vieta 1972 Miuncheno olimpinėse žaidynėse; 2 val. 20 min 10,4 s; atstovavo SSRS) ir Živilė Balčiūnaitė (11 vieta 2008 Pekino olimpinėse žaidynėse; 2 val. 29 min 33 s).

Greičiausi pasaulio maratonų bėgikai – Česlovas Kundrotas (1997 Frankfurto maratonas, 2 val. 12 min 35 s), Remigijus Kančys (2019 Frankfurto maratonas, 2 val. 12 min 50 s), Mindaugas Pukštas (2006 Eurazijos maratonas, Stambulas; 2 val. 12 min 52 s), bėgikės – Živilė Balčiūnaitė (2005 Tokijo maratonas, 2 val. 25 min 15 s), Diana Lobačevskė (2010 Caprio maratonas, 2 val. 28 min 03 s), Stefanija Statkuvienė (1995 Reimso maratonas, 2 val. 28 min 43 s).
Aktyviausi bėgikai: Arūnas Dubinskas nubėgo 306 maratonus, Piotras Silkinas – 305 (vyriausias maratonų dalyvis), Lina Abromaitytė-Šmaižė – 248, Valdas Šmaižys – 247, Ingrida Voicechovska – 244.

Kiti žinomi Lietuvos maratonininkai – Romas Sausaitis, Dainius Šaučikovas, maratonininkės – Vilija Birbalaitė, Inga Juodeškienė, Monika Juodeškaitė.

Rekordai

Lietuvos vyrų rekordas priklauso Česlovui Kundrotui (pasiektas 1997 Frankfurto maratone, 2 val. 12 min 35 s), moterų – Živilei Balčiūnaitei (2005 Tokijo maratone, 2 val. 25 min 15 s).

© Alfredas Pliadis

© Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvas

Pirmasis Lietuvos maratono rekordas priklausė Alfonsui Vietrinui (2 val. 41 min 57 s – 1949). Jį 3 kartus gerino Alfonsas Tumėnas (nuo 2 val. 35 min 07,0 s – 1955 iki 2 val. 31 min 23,2 s – 1957), Vytautas Selenis (nuo 2 val. 27 min 38,2 s – 1959 iki 2 val. 23 min 02,0 s – 1960), 5 kartus Anatolijus Baranovas (nuo 2 val. 20 min 18,2 s – 1967 iki 2 val. 14 min 19,6 s – 1972), 2 kartus Česlovas Kundrotas (2 val. 13 min 28 s – 1993 iki 2 val. 12 min 35 s – 1997).
Pirmąja rekordininke tapo Birutė Montvydaitė (3 val. 04 min 25,0 s – 1982). Šį rezultatą gerino Rasa Viršilovaitė (3 val. 01 min 17 s – 1983), Kristina Ramanauskaitė (2 val. 51 min 48 s – 1991), 3 kartus Stefanija Statkuvienė (nuo 2 val. 33 min 54 s  – 1994 iki 2 val. 28 min 43 s – 1995), 2 kartus Živilė Balčiūnaitė (nuo 2 val. 27 min 28 s – 2004 iki 2 val. 25 min 15 s – 2005).

Įdomybės

Vieną ekstremaliausių maratonų 2018 Antarktidoje yra laimėjusi Roma Puišienė (pirmoji bėgikė iš Lietuvos; 5 val. 3 min 32 s); kartu bėgęs ir per tą patį laiką distanciją įveikęs Algirdas Puišys užėmė 10 vietą; varžybų metu oro temperatūra siekė apie 20 °C šalčio.
2025 11 15–21 Roma Puišienė, dalyvaudama Didžiosiose Pasaulio lenktynėse (angl. Great World Race), per 7 dienas įveikė 7 maratonus 7 žemynuose: 1 – Afrikoje (Keiptaune, Pietų Afrikos Respublika – 3 val. 46 min 27 s), 2 – Antarktidoje (Wolf’s Fange, Karalienės Matildos Žemė – 4 val. 38 min 16 s), 3 – Australijoje (Perthe, Vakarų Australijos valstija – 3 val. 55 min 04 s), 4 – Azijoje (Abu Dabyje, Jungtiniai Arabų Emiratai – 3 val. 50 min 05 s), 5 – Europoje (Algarvėje, Portugalija – 3 val. 39 min 46 s), 6 – Pietų Amerikoje (Kartagenoje, Kolumbija – 3 val. 47 min 04 s), 7 – Šiaurės Amerikoje (Miamyje, Jungtinės Amerikos Valstijos – 3 val. 35 min 58 s) ir visus laimėjo (pirmoji Lietuvoje; bendras rezultatas 24 val. 14 min 40 s).

2025 vasarą Vaidas Žlabys maratono distanciją nubėgo 170 m aukštyje esančioje Vilniaus televizijos bokšto atviroje apžvalgos aikštelėje (540 ratų po apie 78 m per 3 val. 27 min 28 s); kartu bėgo ir pusės maratono distanciją įveikė Živilė Šerkšnaitė (2 val. 28 min 50 s); rezultatus užregistravo Lietuvos rekordų registravimo agentūra Rekordų akademija.

Istorija

Rungtis pavadinta istorinio graikų kario atminimui. 490 pr. Kr. jis tokį atstumą iš Maratono gyvenvietės nubėgo į Atėnus, kad praneštų apie pergalę prieš persus, ir čia pat mirė.

1896 maratonas įtrauktas į pirmųjų olimpinių žaidynių (1896 Atėnų olimpinės žaidynės) programą, moterų maratonas – 1984 (1984 Los Andželo olimpinės žaidynės). Iki 1920 buvo bėgamas skirtingo ilgio nuotolis – nuo 40 km iki 42 km 720 metrų. Pirmuoju olimpiniu čempionu 1896 tapo Spyridonas Lujis (Graikija), bėgęs 2 val. 58 min 50 s tuo pačiu keliu kaip senovės karys.

Europos maratono čempionatai rengiami nuo 1934 (vyrų) ir 1982 (moterų), pasaulio čempionatai – nuo 1983 (vyrų) ir 1987 (moterų).